- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- ATP-613-238/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-03088-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu L. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 129 straipsnyje ir jam paskirta administracinė nuobauda –30 parų administracinis areštas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 12 d., 20.37 val., Kaune, Partizanų g. 11, vairavo transporto priemonę „Seat Leon“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,61 promilės) neblaivumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) L. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu paskirtą areštą pakeisti į piniginę baudą. Skunde nurodo, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į byloje pateiktas aplinkybes, netinkamai įvertino situaciją dėl jo sunkios sveikatos būklės ir dėl to netinkamai individualizavo jam paskirtą nuobaudą. Teigia, kad jis iš karto pripažino savo kaltę ir labai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, supranta padaręs itin grubų nusižengimą neblaivus vairuodamas automobilį ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Yra įsitikinęs, kad ateityje nedarys administracinių teisės pažeidimų, elgsis atidžiai ir rūpestingai, niekada nekels pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai. Prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad šio įvykio metu neatsirado jokių materialinių nuostolių visuomenei ar kitiems asmenims, įvykio metu jokia žala padaryta nebuvo. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio yra nedarbingumo dėl ligos atostogose, kadangi iki šiol privalo gydytis šuns įkandimą, dėl kurio patyrė sunkią kojos traumą, nes įkandimo gylis buvo itin didelis. Šiuo metu jam yra paskirtas gulimas režimas, žaizda vis dar pūliuoja, dėl ko iki šiol periodiškai turi lankytis poliklinikoje. Šiuo metu negali gyventi įprastu gyvenimo ritmu, kadangi iki šiol sunkiai vaikšto, koja yra nuolatos ištinusi. Pažymi ir tai, kad turi neįprastai aukštą kraujospūdį, dėl kurio privalo nuolat vartoti vaistus, jam dažnai svaigsta galva, sutrinka širdies ritmas, dėl ko ne kartą skubiai buvo išvežtas į ligoninę. Be to, jam yra nustatytas Hepatitas B, dėl ko privalo laikytis pastovaus mitybos rėžimo ir laikytis specialios dietos, taip pat vartoti įvairius vaistus. LR ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgiant į jo sunkią sveikatos būklę, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, mano, kad minėtos įstatymo nuostatos pagal analogiją turėtų būti taikytinos ir jo situacijai. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, jog šiuo metu jis gyvena kartu su savo motina O. L. M., kuriai dėl senyvo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba kasdieninėje buityje. Skunde taip pat nurodo, kad šiuo metu jis dirba UAB „Švaros misija“ valytoju, susikaupusių atostogų neturi, negana to, jau ir taip daugiau nei mėnesį dėl ligos negali atvykti į darbą. Yra įsitikinęs, kad paskyrus jam administracinį areštą, būtų iš darbo atleistas. Aukštojo išsilavinimo neturi, taip pat yra senyvo amžiaus, dėl ko darbo rinkai nėra patrauklus. Akivaizdu, kad galimybė susirasti naują darbą yra minimali. Praradęs darbą jis ne tik neturėtų iš ko išgyventi pats, bet ir netektų galimybės tinkamai pasirūpinti savo senyvo amžiaus mama. Visos šios aplinkybės įrodo, jog išlaikyti savo poziciją darbe yra gyvybiškai būtina ne tik jam, bet ir jo motinai. Nors teismas nutarime akcentuoja, jog šiuo atveju visuomenės interesas yra aukščiau už asmens ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, bet yra akivaizdu, jog administracine nuobauda keliamą tikslą galima tinkamai pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmę. Šiuo metu paskirta bausmė yra išimtinai baudžianti ir neatlieka auklėjamosios ir tuo labiau prevencinės funkcijos. Pažymi, kad teisinio auklėjimo tikslas yra ugdyti valinį asmens pasiryžimą elgtis teisėtai.
L. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (LR ATPK 302¹¹ str.).
LR ATPK 129 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą už L. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nustatyta viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Apeliantas nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstamas ir jo gailėjimasis padarius administracinį teisės pažeidimą, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nustatytos aplinkybės (L. M. net 7 kartus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad transporto priemones vairavo būdamas neblaivus, iš jų – du kartus už pakartotinį vairavimą apsvaigus, taip pat du kartus jam buvo skirtas administracinis areštas su transporto priemonių konfiskavimu) paneigia jo gailėjimosi nuoširdumą, dėl ko teismas jį laikė deklaratyviu ir nepripažino šios aplinkybės lengvinančia pažeidėjo atsakomybę. Apeliantas skunde nurodo, kad yra įsitikinęs, jog ateityje nedarys administracinių teisės pažeidimų, elgsis atidžiai ir rūpestingai, niekada nekels pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo metu negali patikėti šiais pažeidėjo pasižadėjimais, kadangi jis ne kartą turėjo progą įrodyti, jog gali pasitaisyti ir nebedaryti teisės pažeidimų, tačiau to nepadarė ir toliau sistemingai darė analogiškus teisės pažeidimus.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. M. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas sunkus(2,61 promilės) girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes, o tai, kad tik dėl atsitiktinumo jų nesukėlė, negali būti laikoma aplinkybe, mažinančia pažeidėjo padarytos veikos pavojingumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. M. vairavo automobilį, nors įstatymų reikalavimai jam to daryti neleidžia, nes jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Praeityje L. M. daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net 7 (septynis) kartus dėl vairavimo esant neblaiviam (b. l. 14-21). Kaip matyti, ankstesniais nutarimais skirtos baudos teigiamos įtakos L. M. elgesiui neturėjo, jis savo elgesio nekeičia ir toliau daro pažeidimus, ignoruoja visuomenėje bendrai pripažintas elgesio taisykles. Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad L. M. paskirta LR ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda – areštas, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį bei leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus LR ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo paskirta maksimali 30 (trisdešimties) parų administracinio arešto nuobauda nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga, kadangi L. M. anksčiau ne kartą buvo baustas, paskiriant jam mažesnę administracinio arešto trukmę, tačiau tai jo neatgrasė nuo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo ir jis tinkamų išvadų nepadarė.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad šiuo metu jis gydosi kojos traumą, turi neįprastai aukštą kraujospūdį, dėl kurio privalo nuolat vartoti vaistus, jam dažnai svaigsta galva, sutrinka širdies ritmas, dėl ko ne kartą skubiai buvo išvežtas į ligoninę. Be to, jam yra nustatytas Hepatitas B, dėl ko privalo laikytis pastovaus mitybos rėžimo ir laikytis specialios dietos, taip pat vartoti įvairius vaistus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR ATPK 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinis areštas negali būti skiriamas nėščioms moterims, moterims, turinčioms vaikų iki dvylikos metų amžiaus, asmenims, kuriems nesukako aštuoniolika metų, asmenims, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nei viena iš šių baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių L. M. negalėtų būti skiriamas administracinis areštas. Pažymėtina, kad medicininė priežiūra dėl apelianto nurodomos sveikatos būklės jam galės būti suteikiama ir administracinio arešto atlikimo metu.
Šalies argumentai
Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad paskyrus administracinį areštą jis praras darbą, dėl ko negalės išlaikyti savęs bei savo senyvos motinos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. L. M. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Todėl apelianto apeliacinis skundas atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
L. M. apeliacinio skundo netenkinti, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.