- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-53-211/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07439-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- M. G., J. K.
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistųjų M. G. ir J. K. (toliau – apeliantai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
- M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, registruotis darbo biržoje, pradėti dirbti, tęsti darbą.
- J. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, registruotis darbo biržoje, pradėti dirbti, tęsti darbą; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, registruotis darbo biržoje, pradėti dirbti, tęsti darbą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir J. K. paskirta subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams ir 2 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; registruotis darbo biržoje, pradėti dirbti, tęsti darbą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. G. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupėje su J. K., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,182 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 12,5 %, po ko kartu su J. K. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė šią narkotinę medžiagą plastikiniame paketėlyje J. K. kelnių kišenėje, kol 2017-09-20 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai J. K. apžiūros metu minėtą paketėlį rado ir paėmė.
2. J. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,476 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 9,0 %, po ko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė šią narkotinę medžiagą metalinėje dėžutėje savo automobilyje BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 2017-01-29 apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai automobilio apžiūros metu minėtą dėžutę rado ir paėmė.
3. Taip pat J. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent, nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto asmens nenustatytomis aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. G., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 0,182 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 12,5 %, po ko kartu su M. G. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė šią narkotinę medžiagą plastikiniame paketėlyje savo kelnių kišenėje, kol 2017-09-20 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai jo apžiūros metu minėtą paketėlį rado ir paėmė.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir taikant BK 40 straipsnio nuostatas, baudžiamąją bylą nutraukti, taikant jo atžvilgiu laidavimą.
4.1. Nurodo nesutinkantis su skundžiamu nuosprendžiu, kadangi teismo padaryta išvada, kad pastarojo kaltės pripažinimas nebuvo pilnas ir nuoširdus, dėl ko netaikytas laidavimas, yra nepagrįsta. Apeliantas nurodo nebuvęs niekada anksčiau teistas, o ankstesnis jo patraukimas administracinėn atsakomybėn neturi įtakos pagal įstatymą atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat nurodo, kad žala nagrinėjamoje byloje niekam nepadaryta, civilinių ieškinių nepareikšta, apeliantas turi pastovų darbą ir legalų pajamų šaltinį, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas teigiamai, o be to, teismas pripažino, kad yra pagrindas manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.
4.2. Apeliantas teigia prisipažinęs pilnai, jo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme niekada nesikeitė, jis nebandė išsisukti ir taip sumenkinti savo kaltę, sušvelninti galimą bausmę ar išvengti bausmės. Vienareikšmiškai nurodė, kad J. K. neturi nieko bendro su šio nusikaltimo padarymu ir savo parodymų niekada nekeitė. Pasak apelianto, esant aplinkybei, kai tiesioginiai įrodymai nepatvirtina kito asmens kaltės, o jo paties parodymais negalima to asmens apkaltinti bei lygiai taip pat ir paneigti jo parodymų neteisingumo, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad pastarojo prisipažinimas nėra nuoširdus ir pilnas. Teigia visas nusikaltimo aplinkybes nurodęs aiškiai, jos buvo patvirtintos liudytojų – policijos pareigūnų parodymais, be to iš karto po narkotinių medžiagų suradimo, apeliantas policijos pareigūnams pripažino, kad tos medžiagos priklauso jam, o ne J. K..
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendį dalyje, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2017-09-20 epizodas) ir jį išteisinti, o anksčiau priimtą procesinį sprendimą dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, palikti nepakeistą.
5.1. Nurodo manantis, kad nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir turi būti panaikintas, kadangi teigia veikos, kuri jam inkriminuota – 2017 m. rugsėjo 20 d., nepadaręs. Apeliantas nurodo, kad M. G. tiek atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme vienareikšmiškai parodė, kada narkotinės medžiagos priklauso jam ir jis tik įkišo prieš išlipdamas iš automobilio apeliantui į kišenę, nesakydamas, kas yra paketėlyje. Šių parodymų niekada nekeitė ir jais nėra pagrindo netikėti, kadangi jų nepaneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Policijos pareigūnai taip pat patvirtino, kad M. G. iš karto suradus paketėlį, pasakė, kad jis priklauso jam ir apeliantas nieko bendro neturi.
5.2. Apelianto teigimu, aplinkybė, kad pastarojo organizme buvo surasta tetrahidrokanabinolio rūgštis dar neįrodo, kad ji kokiu nors būdu yra padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad byloje apklaustas specialistas parodė, kad iš šlapimo tyrimo apsvaigimo dydžio nustatyti neįmanoma. Teismo specialistas taip pat paaiškino, kad skirtinga rūgšties koncentracija šlapime gali būti nustatoma, jeigu atitinkamai vienas iš asmenų per laikotarpį nuo sulaikymo iki mėginio paėmimo dažniau šlapinosi ar vartojo daugiau skysčių. Apeliantas nurodo nuo sulaikymo momento iki mėginio paėmimo nebuvo šlapinęsis, o M. G. parodė daug kartų ėjęs į tualetą.
5.3. Skunde nurodoma ir tai, kad teismo specialistas patvirtino apelianto parodymus dalyje, kad narkotinės medžiagos į pastarojo organizmą pakliuvo pasyvaus rūkymo metu, kadangi M. G. rūkė automobilyje, kurio langai buvo uždaryti, nes buvo šaltas paros metas, sėdėdamas greta apelianto ant keleivio sėdynės. Ventiliacijos automobilyje nebuvo, todėl apeliantas nurodo kvėpavęs ore buvusių medžiagų (kanapių), kuria rūkė M. G., degimo likučiais, ko pakanka, kad organizme būtų surasta tetrahidrokanabinolio rūgštis. Teigia, kad nesant byloje kraujo tyrimo, nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad jis vartojo narkotines medžiagas sąmoningai ir tiesiogiai, norėdamas tą daryti. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio grįsti prielaidomis negali.
6. Teismo posėdžio metu apeliantai ir jų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė tenkinti. Prokuroras prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių aplinkybių vertinimas
7. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pastarojo kaltės pripažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nebuvo pilnas ir nuoširdus, ko pasėkoje nepagrįstai netaikė jam BK 40 straipsnio nuostatų. Pasak apelianto, jis nuo pat pradžių vienareikšmiškai nurodė, kad J. K. neturi nieko bendro su šio nusikaltimo padarymu ir savo parodymų niekada nekeitė.
8. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto M. G. argumentai nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje.
9. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik šių sąlygų visuma sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos duomenis pagal savo vidinį įsitikinimą, ir padaręs išvadą, kad yra arba nėra galimybės atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą.
10. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad šioje byloje nėra visų sąlygų atleisti M. G. pagal laidavimą, byloje esančius duomenis vertino tinkamai ir išsamiai. Teismo duomenimis nustatyta, kad M. G. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jo veika tyčinė, baigta, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, nors apeliantas praeityje teistas, bet teistumas išnykęs. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino ir gailėjosi, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina priešingai, t.y., kad pastarojo parodymai neatitiko byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių .
11. Iš policijos pareigūno V. Š., atlikusio J. K. asmens apžiūrą, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad automobilyje, kuomet J. K. kelnių kišenėje buvo rastas celofano suktinukas su augalinės kilmės medžiaga, tuo metu sėdėjo ir M. G., kuris išlipęs ir pateikęs asmens dokumentus, į policijos pareigūnų klausimus neatsakinėjo (b.t. 1, b.l. 84). Šiuos savo parodymus liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. Š. patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu (b.t. 2, b.l. 66). Taigi matyti, kad apeliantas jau tada atsisakė bendrauti su pareigūnais. Vėliau M. G., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad išeidamas į tualetą, celofaninį suktinuką padavė palaikyti J. K., bet teigė nežinantis, kur pastarasis tą suktinuką įsidėjo (b.t. 1, b.l. 114). Tokios pat aplinkybės nurodytos ir pastarojo paaiškinime (b.t.1, b.l. 108). Vėlesnės apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad M. G. parodė, jog celofaninį suktinuką pats įdėjęs draugui J. K. į kelnių mažąją kišenę jam nieko nesakęs, J. K. nežinojo, kas ten (b.t. 1, b.l. 120). Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu M. G. taip pat teigė įdėjęs suktinuką J. K. į kišenę, ko pastarasis net nematė ir nejautė, nurodė negalintis atsakyti, kodėl įdėjo draugui į kišenę. Nurodė, kad J. K. nerūkė. (b.t. 2, b.l. 32). Taigi, matyti, kad apelianto M. G. parodymai nebuvo nuoseklūs ir aiškūs bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Iš pradžių apeliantas teigęs, kad davė suktinuką palaikyti draugui, vėliau jau teigė pats įkišęs jam į kišenę, ko draugas net nepastebėjo. Tokio savo poelgio apklausiamas teisme paaiškinti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiškinti, kodėl jo draugas J. K., kuris apelianto teigimu, nerūkė, buvo apsvaigęs labiau nei apeliantas (nustatyta specialisto išvadomis – b.t. 1, b.l. 92, 96). Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad apelianto M. G. parodymai pakito galimai juos suderinus su kitu bendrininku J. K., kuris apklausiamas parodė, kad M. G. jam kažką įdėjo į kelnių kišenę (t. 1 b.l. 131), taip siekiant padėti jam išvengti atsakomybės už šią nusikalstamą veiką. Byloje nustatytoms aplinkybėms prieštarauja ir tas apeliacinio skundo argumentas, kad apelianto nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų parodymai, kadangi iš policijos pareigūnų V. Š. ir Ž. A. tarnybinių pranešimų, tiek iš parodymų matyti, kad J. K. iš pradžių teigęs, kad jo kelnių kišenėje rastame suktinuke yra M. G. kanapės, jam rūkant jautė specifinį kvapą, vėliau jau pradėjo teigti nežinąs, kas tame suktinuke ir nejautęs, ką jo automobilyje rūkė M. G..
12. Tokiu būdu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokios apelianto pozicijos negalima laikyti prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi BK 40 straipsnio prasme, nors kitos sąlygos taikyti šio įstatymo nuostatas ir yra, todėl pagrįstai netenkino M. G. sesers O. T. prašymo atleisti pastarąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.
13. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). J. K. apeliaciniame skunde neginčijama pastarojo kaltė dėl jo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2017-01-29 epizodas), dėl to šis klausimas išsamiau nebus vertinamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl jo nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (2017-09-22 epizodas), prašydamas jį išteisinti. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
14. Kolegija, patikrinusi J. K. apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, mano, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su apylinkės teismo išvada, kad apeliantas padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (2017-09-20 epizodas), akcentuojama, jog M. G. nuo pat pradžių atvykus policijos pareigūnams nurodė, kad narkotinės medžiagos priklauso būtent jam ir jis tik įkišo prieš išlipdamas iš automobilio apeliantui į kišenę nesakydamas, kas yra paketėlyje. Šių parodymų niekada nekeitė, jų nepaneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais negali sutikti.
16. Iš policijos pareigūnų V. Š. ir Ž. A., atlikusių J. K. automobilio ir asmens apžiūrą, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų bei tarnybinių pranešimų matyti, kad atvykus į įvykio vietą, priėjus prie automobilio BMW, kuriame sėdėjo du vyrai, jiems atidarius dureles, pajuto, kad iš automobilio sklinda specifinis kanapių kvapas. Ant priekinės automobilio panelės jie pamatė gulintį savadarbėms cigaretėms skirto popieriaus pakelį. J. K. apžiūros metu, jo kelnių kišenėje buvo rastas celofano suktinukas su augalinės kilmės medžiaga, jo paklausus, kas tai, pastarasis nurodė, kad tai kanapės, kurios priklauso M. G. (b.t. 1, b.l. 82, 84, 87). Šiuos savo parodymus policijos pareigūnai patvirtino ir apklausiami pirmosios instancijos teisme (b.t. 2, b.l. 66, 88-89). J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, teigdamas, kad automobilyje rūkė tik M. G., tačiau jis neužuodė jokio ypatingo kvapo. Jis pats nerūkė, buvo užsiėmęs su planšete. Prieš išlipdamas iš automobilio M. įdėjo jam kažką į dešinės pusės kelnių kišenę kažką, sakydamas „palaikyk, aš greitai ateisiu (b.t. 1, b.l. 131, 135). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme apeliantas jau nurodė nežinojęs, kokia tai medžiaga, kurią jam į kišenę įkišo M., nes negalėjo žinoti ir policijos pareigūnams nesakė, kad tai kanapės (b.t. 2 b.l. 33). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti policijos pareigūnų parodymais.
17. Priešingai apelianto parodymams, kad pastarasis aptariamo įvykio metu nevartojo narkotinių medžiagų, byloje yra pateiktos specialisto išvados Nr. T-N 2650/2017(01) ir T-N 2649/2017(01), kuriomis buvo nustatyta, kad apelianto J. K. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgštis, M. G. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų (b.t. 1, b.l. 92, 96). Specialisto išvada Nr. 140-(5820)-IS1-6448 patvirtina, kad J. K. kelnių kišenėje rastas suktinukas su medžiaga, kuri yra kanapės (antžeminės dalys) (b.t. 1, b.l. 102-103). Nors apeliantas teigė apsvaigęs nuo to, kad tiesiog sėdėjo automobilyje uždarytais langais kai draugas M. G. rūkė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas tokią apelianto versiją vertino kaip gynybinę, kadangi teisme apklaustas ekspertas R. L. paaiškino, kad tiek J. K., tiek M. G. šlapimuose buvo nustatytas nebeaktyvus metabolitas (karboksi rūgštis). Jei rasta šlapime – tai tik patvirtina vartojimo faktą. Paaiškino, kad Tetrahidrokanabinolis yra pirminė kanapių (THC) psichoaktyvioji medžiaga, kuri kraujyje greitai skyla į hidroksi tetrahidrokanabinolį, kuris dar yra psichoaktyvus, veikia psichiką, po to tas skyla į nebeaktyvų metabolitą (karboksi rūgštį). Net jei ir kraujyje būtų nustatyta rūgštis, negalima kalbėti apie asmens apsvaigimą, nes tai yra neaktyvus metabolitas. (b.t. 2, b.l. 79-80).
18. Esant tokiems įrodymams, kurių visuma ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pagrįstai buvo padaryta išvada, kad ne tik M. G., tačiau ir apeliantas J. K. 2017-09-20 neteisėtai disponavo rastomis kanapėmis vartojimo tikslu, todėl pastarasis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Apelianto versija prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.
19. Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistųjų M. G. (M. G.) ir J. K. (J. K.) apeliacinius skundus.