- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-637-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00102-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Danguolė Šiugždinytė, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrame sektoriuje 2020 m. birželio 8 d. priimto nutarimo Nr. 93-145 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. K. nuteistas Maskvos srities teismo 2013 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 229.1 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, 64 straipsnį, 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 3 dalies a, g punktus, 69 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. 2018 m. liepos 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi Maskvos srities teismo 2013 m. gruodžio 26 d. nuosprendžiu R. K. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 3 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi ir galutinė bausmė nustatyta 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2012 m. rugsėjo 10 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugsėjo 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2020 m. birželio 8 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-145 nutarta netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nors nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 20 balų pagal OASys metodiką, tačiau viso bausmės atlikimo laikotarpiu jis nesielgė išimtinai teigiamai. R. K. du kartus pažeidė pataisos įstaigos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas Komisijai yra itin aktualus. Be to, R. K. turi finansinių įsipareigojimų, kurių dar nėra pilnai atlyginęs, taip pat egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką jo elgesiui. Padaryta išvada, jog nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos probacijos taikymui.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. K. skundą, nurodydamas, kad pastarasis nuteistas už sunkų bei labai sunkų nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje, ir nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia šiuo metu pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Be to, R. K. nesilaikė nustatyto režimo reikalavimų ir buvo baustas drausmine tvarka, taigi, pataisos procesas nėra nuoseklus.
Šalies argumentai
5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistasis R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek apylinkės teismo nutartis yra grindžiami formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie neatitinka jo asmens byloje surinktų duomenų. Teismas jam pateiktą medžiagą įvertino selektyviai, t. y. visiškai nepasisakė dėl tų aplinkybių, kurios jo elgesį leidžia vertinti teigiamai. Skundo autoriui nėra aišku, kodėl prie jam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra priskiriamas jo gyvenimo stilius ir draugai, nors Komisijos nutarime aiškiai nurodyta, kad jis nėra susijęs su kriminaline subkultūra, įrodymų apie jo diskriminacines nuostatas taip pat nėra. Nuteistasis pažymi, kad nevartoja psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų, alkoholio) ir nesmurtauja. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį gavo tik dvi drausmines nuobaudas, kurios šiuo metu yra negaliojančios, o skatintas buvo penkis kartus. Ši informacija patvirtina, kad jis pasimokė iš savo klaidų ir daugiau jų nebekartoja.
5.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ypatingai žema – 20 balų pagal OASys metodiką, ši rizika sumažėjo nuo 25 iki 20 balų. Toks balų mažėjimas rodo jo dideles pastangas taisytis ir reabilituotis. Be to, šiuo metu jis jau yra atlikęs daugiau nei tris ketvirtadalius paskirtos bausmės. Skundo autorius taip pat prašo įvertinti jo amžių – 60 metų, būtent dabar taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jis dar galėtų susirasti darbą ir integruotis į visuomenę. Kuo vėliau jis išeis iš pataisos namų, tuo sunkiau jam bus įsidarbinti. Prašoma įvertinti ir tai, kad nuteistojo pagalba bei priežiūra yra reikalinga jo nepilnametei dukrai, gim. (duomenys neskelbtini), ir sergančiai mamai, gim. (duomenys neskelbtini). Net ir paleistas lygtinai jis bus prižiūrimas bei stebimas, turės laikytis nustatytų įpareigojimų, todėl teisingumo principas nebus pažeistas. Skundo autoriaus teigimu, bausmės atlikimas jam jau padarė pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad Komisijos 2020 m. birželio 8 d. nutarimas priimtas dar galiojant senajai (tai yra aukščiau paminėtai) BVK 157 straipsnio redakcijai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėja klausimą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas įvertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos ir priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Todėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas Komisijos nutarime išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų tinkamumą pagrįstai įvertino remdamasis būtent Komisijos priimto nutarimo metu galiojusio BVK nuostatomis. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Todėl teisėjų kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija).
8. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas R. K. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė.
9. Nors nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra šabloninė ir nepakankamai motyvuota, tačiau aukštesnės instancijos teismo kolegija tam nepritaria. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai motyvavo. Nors priimtas sprendimas nėra itin išsamus, tačiau nutartyje aiškiai išskirti pagrindiniai kriterijai, kodėl lygtinio paleidimo institutas šiuo metu nuteistajam dar negali būti taikomas. Tai, jog teismas detaliai neaptarė visų R. K. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nereiškia, jog į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta priimant skundžiamą sprendimą. Vien tai, jog šis sprendimas netenkina nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, nepagrįstos ar kitaip pažeidžiančios jo teises bei interesus.
10. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog R. K., nors anksčiau ir neteistas, tačiau šiuo metu ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus (kontrabanda) ir labai sunkaus (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų) nusikaltimų padarymą, veikiant didesnio pavojingumo (organizuotoje) bendrininkų grupėje. Be abejo, šių nusikaltimų pobūdis ir sunkumas buvo įvertinti skiriant nuteistajam bausmę, todėl pakartotinai, svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, jos nevertinamos. Vis dėlto, įvykdyti nusikaltimai, jų mechanizmas, padarymo priežastys ir kt. aplinkybės atskleidžia sritis, kurias būtina koreguoti, norint, jog neteisėtas elgesys nesikartotų. Visų pirma, nuteistasis privalo suvokti, kad jo atlikti veiksmai yra griežtai draudžiami baudžiamojo įstatymo, nes pažeidžia šalies ekonomiką, verslo tvarką, o neteisėtas disponavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis gali rimtai sutrikdyti ir kitų žmonių sveikatą. Nepaisant skaudžių R. K. padarytų nusikalstamų veikų padarinių tiek visuomenės sveikatos, tiek šalies ekonomikos kontekste, aukštesniajam teismui pateiktoji medžiaga liudija, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, o vertinimo metu (praėjus beveik aštuoneriems metams nuo bausmės atlikimo pradžios) neprisiima atsakomybės už teisės pažeidimų veiksmus. Taigi, R. K. savo atliktų veiksmų nepripažįsta kaip neteisėtų ir jų kritiškai nevertina, kas leidžia pagrįstai teigti, jog būdamas laisvėje nuteistasis gali sugrįžti prie organizuoto nusikalstamumo, nes šioje veikloje nieko blogo neįžvelgia. Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina, jog ir Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra nurodę, kad R. K. negeba išskirti sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui.
11. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad jo pataisos procese yra ir teigiamų aspektų (R. K. pataisos įstaigoje dirba, nepalaiko kriminalinės subkultūros apraiškų, yra penkis kartus paskatintas už pavyzdingą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvauja visuomeniniuose nuteistųjų renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, duomenų, kad bausmės atlikimo metu būtų vartojęs narkotines medžiagas ar apsvaigęs nuo alkoholio ir jo surogatų, nėra), tačiau šios aplinkybės nenusveria turimų koreguoti sričių. Šiuo metu R. K. nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai (neigiama bendrininkų įtaka) bei mąstymas ir elgesys (stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių). Nors su pirmuoju nustatytu veiksniu nuteistasis nesutinka, teigdamas, jog neformaliųjų nuteistųjų tradicijų nesilaiko, taip pat nereiškia diskriminacinių nuostatų, vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, šis veiksnys yra labiau susijęs ne su R. K. požiūriu į nuteistųjų subkultūrą, tačiau su jo valios stoka, lengvu pasidavimu kitų asmenų įtakai bei manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje. Duomenų, kad nuteistasis būtų nutraukęs bet kokius ryšius su nusikalsti linkusiais asmenimis, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Apie atsargiau bei atidžiau planuojamą rinktis draugų ratą skunde nenurodo ir pats R. K., todėl teigti, kad jo skatinanti nusikalsti aplinka, išėjus į laisvę, pasikeis, šiuo metu nėra pagrindo.
12. Aplinkybės, kad nuteistasis yra sukūręs šeimą ir turi nepilnametę dukrą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, norėtų padėti senyvo amžiaus, lėtinėmis, nepagydomomis ligomis (Alzhaimeriu ir demencija) sergančiai motinai, nėra kuo nors išskirtinės, išimtinai teigiamai apibūdinančios nuteistojo asmenybę. Šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų vykdymo metu, tačiau nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo neatgrasė, t. y. siekis pasipelnyti (finansinės naudos siekimas) buvo stipresnis už ramų šeiminį gyvenimą. Atkreiptinas dėmesys, jog R. K. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ekonomisto specialybę, taigi, sėkmingai integruotis į darbo rinką jam niekas nekliudė, vis dėlto, gyventi pagal savo finansines galimybes nuteistajam neužteko, kas lėmė nusikalstamų veikų padarymą. Nors nuteistasis suvokia darbo naudą ir ateitį teigia siejantis su ilgalaikiu pastoviu darbu (yra gautas pranešimas dėl R. K. įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose), tačiau duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog būsimas atlyginimas nuteistąjį tenkintų ir neskatintų vėl nusikalsti, nėra.
13. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nuteistojo elgesys, nors ir buvo skatintas, tačiau nelaikytinas išimtinai pavyzdingu. R. K. yra gavęs dvi drausmines nuobaudas, kurių galiojimas baigėsi tik šių metų pradžioje – 2020 m. sausio 17 d. 2018 m. lapkričio 23 d. nuteistasis baustas už draudžiamų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, o 2019 m. spalio 15 d. – už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą. Nuobaudų gavimo laikas tik patvirtina, kad nepriekaištingas elgesys R. K. nėra prioritetas. Tam tikri nustatytos tvarkos pažeidimai bausmės atlikimo pradžioje bent iš dalies gali būti pateisinami adaptacijos periodu, tačiau nusižengimų darymas praėjus ne vieneriems metams nuo įkalinimo pradžios rodo, jog nuteistasis sąmoningai nesilaiko nustatyto režimo reikalavimų ir nesistengia keisti netinkamo elgesio bei mąstysenos. Todėl teigti, jog nuteistasis pataisos procese padarė akivaizdžią bei ženklią pažangą, nėra pagrindo.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai ar nepakankamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.