Kauno apylinkės teismo nutarimas

2019-07-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1596-540/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-07-09
Bylos Nr.
A5.-1596-540/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01140-2019-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pažeidėjas
G. S.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1596-540/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01140-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.1; 1.4.4.; 6.1.; 21.9.10;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. liepos 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini)“ direktorius, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. balandžio 12 d. 11.55 val. Kauno apskrities VPK KP ENTV tyrėjai E. P., E. M., N. K. ir A. V. atliko MB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, adresu – (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Patikrinimo metu nustatytas dirbantis A. D., apie kurio įdarbinimą MB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui A. D. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki darbuotojo numatytos darbo pradžios neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Šiais savo veiksmais MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad nuo 2019 m. pradžios jo bendrovė pradėjo veiklą – automobilių demontavimą, jų remontą, automobilių dalių pardavimą. Kadangi vienas nespėjo padaryti visų darbų, todėl jam padėti paprašė pažįstamo asmens A. D.. Patikrinimo dieną A. D. dirbo. Po patikrinimo darbuotoją oficialiai įdarbino.

Motyvuojamoji dalis

Teisės pažeidimo faktą ir G. S. kaltę įvykdžius protokole nurodytą nusižengimą įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Kauno apskrities VPK KP ENTV 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas (b. l. 2-3); A. D. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad ieškodamas darbo iš pažįstamo sužinojo, kad reikalingas darbuotojas automobilių ardymui. Jis susitiko su MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu G. S. ir sutarė, kad jis mėnesį pasibandys dirbti, tai yra ardyti automobilius, ir jei darbas tiks bus įdarbintas už 300 eurų per mėnesį. Gedminas aprodė darbo vietą, darbo įrankius. Darbo užmokestį gavo vieną kartą – 300 eurų, kuriuos sumokėjo Gediminas, tačiau jokių dokumentų nepasirašė. Artimiausiu metu turėjo būti įdarbintas (b. l. 4); G. S. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis pilnai pripažįsta padaręs pažeidimą ir paaiškino, kad yra MB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Įmonė užsiima automobilių dalių pardavinėjimu. Pas jį taip pat dirba A. D., tačiau jis dirba neoficialiai, nėra įdarbintas. Artimiausiu metu jis A. D. ketino įdarbinti. (b. l. 1, 5); VSDFV informacinės sistemos – užklausos rezultatai (b. l. 6).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nurodyto straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, darbą vertinti kaip nelegalų galima tik konstatavus nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) būtina nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-498-851/2018).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. S., būdamas darbdaviu ir esant darbinių santykių požymiams, esant atlygintinumui ir pavaldumui jam, MB „(duomenys neskelbtini), Kauno raj., leido dirbti nelegaliai A. D., nesudaręs su juo darbo sutarties ir nepranešęs prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbuotojo darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Tokiais veiksmais G. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Duomenų apie G. S. baustumus byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatant skirtinos baudos dydį atsižvelgiama į tai, kad G. S. pilnai pripažino nelegalaus darbo faktą, nebandė išvengti administracinės atsakomybės, į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei į tai, kad nėra duomenų apie jo ankstesnius baustumus. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, G. S. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

G. S. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą - 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 19102517034.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė