Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byla Nr.1S-378-303/2011Procesinio sprendimo kategorija:2.1.11.(S)

2011 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Audronė Kartanienė, sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. L. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-05-26 nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate 2009-07-06 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 57-1-01232-09 pagal LR BK 281 str. 1 d. dėl to, kad 2009-07-10, apie 20.50 val., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), J. M., vairuodama automobilį Opel Corsa, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu D. L. vairuojamu motoroleriu „Sharpy 150", dėl ko D. L. buvo sutrikdyta sveikata.

Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras Ričardas Kubilius 2011-04-12 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 57-1-01232-09, konstatuodamas, jog ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Vilniaus rajono apylinkės teisme 2011-05-12 gautas D. L. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti prokuroro priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Remdamasis LR Konstitucinio teismo praktika, LR BPK 173 str. 1 d. 6 p., 64 str. 2 d., 214 str. 4 d. nuostatomis, mano, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra imperatyviai nurodyta, kad prokuroro nutarimas turi būti būtinai skundžiamas aukštesniajam prokurorui, todėl negali būti ribojamos žmogaus teisės siekiant teisingumo tiesiogiai kreiptis į teismą. Pareiškėjo nuomone, atmesdamas jo skundą dėl to, kad prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą jis nebuvo apskundęs įstatymo nustatyta tvarka, t.y. aukštesniajam prokurorui, apylinkės teismas pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, taip pat jo teisėtus lūkesčius, kad teismas įvykdys teisingumą. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktame skunde išdėstė argumentus ir pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose bylose, kurią išanalizavus, pasak pareiškėjo, matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokuroras priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismo posėdyje prokuroras prašė pareiškėjo D. L. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. L. skundas atmestinas.

Bendrus ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro priimtų sprendimų apskundimo pagrindus ir tvarką ikiteisminio tyrimo metu reglamentuoja LR BPK III skyriaus 5 skirsnio nuostatos (62 – 65 str.), o atskirus atvejus – konkrečios LR BPK normos. LR BPK 63 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroro proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti aukštesniajam prokurorui. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pagal LR BPK 64 str. 7 d. įtvirtintą nuostatą LR BPK 63 str. netaikomas tais atvejais, kai LR BPK numato kitokią prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų apskundimo tvarką. LR BPK 214 str. 4 d. yra nustatyta prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka, kuri numato, jog prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas dėl skundo gali būti skundžiamas LR BPK X dalyje nustatyta tvarka.

Tokia įstatymo leidėjo nustatyta prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka, priešingai nei mano pareiškėjas, nenumato galimybės nutarimą skundžiančiam asmeniui pasirinkti, kuriam subjektui – aukštesniajam prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui gali būti paduotas jo skundas. LR BPK 214 str . 4 d. formuluotė "gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui" reiškia, jog asmuo turi diskreciją nuspręsti, skųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ar ne. Tačiau siekdamas įgyvendinti savo teisę apskųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, bet kuris iš LR BPK 214 str. 3 d. nurodytų proceso dalyvių, privalo laikytis įstatymo numatytos skundo padavimo tvarkos.

Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ir laisves, visais atvejais galėtų kreiptis į teismą tik tiesiogiai. Konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ir tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, o konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja ir tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytų procesinių bei kitų reikalavimų ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas).

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, konstatuotina, kad pagrindo naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį, kuria atsisakyta nagrinėti D. L. skundą dėl prokuroro R. Kubiliaus 2011-04-12 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nėra, pažymint tai, kad pareiškėjas nepraranda galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos jam garantuojamos teisės kreiptis į teismą, skundą paduodamas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjo D. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį.

Nutartis neskundžiama.