Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu dvylikai metų šešiems mėnesiams.

Iš A. Š. nukentėjusiajai K. L. priteista 3 376 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam B. B. priteista 5 471,98 Lt turtinei ir 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. L. priteista 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 29 d. laikotarpiu tarp 16.39–17.25 val., tikslus laikas nenustatytas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia sudavė E. L. ne mažiau kaip dvidešimt septynis smūgius peiliu į kaklą, tuo padarė jai daugybines durtines-pjautines žaizdas kaklo šonuose ir priekyje su Jungo venų pažeidimais abipus, su kiauryminiais ryklės ir dešinės priesieninės krūtinplėvės bei dešinio plaučio viršūnės pažeidimais, kas sukėlė išorinį ir vidinį kraujavimą, oro ir kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, oro emboliją ir šoką, nuo ko E. L. netrukus įvykio vietoje mirė, tuo itin žiauriai nužudė E. L.. Taip pat konflikto metu E. L. buvo padaryti odos nubrozdinimai dešinio peties srityje priekiniame paviršiuje ir dešinės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir riešo srities nugariniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutinės dalies vidiniame-priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugarinio paviršiaus vidiniame krašte ir kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinėje dalyje.

Nuteistojo A. Š. gynėja advokatė Angelė Fominienė apeliaciniame skunde nesutinka su nuteistajam paskirta bausme nurodydama, kad teismas nepagrįstai nepripažino A. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad įtakos nusikalstamai veikai padaryti turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiosios elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Anot apeliantės, byloje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusioji E. L., būdama neblaivi, pati provokavo konfliktą teigdama, kad A. Š. yra nebereikalingas kaip darbininkas ir kad jis turės išeiti iš jos namų. E. L. žinojo, jog A. Š. neturi kitų namų, negauna senatvės pensijos, todėl neturi jokių lėšų pragyventi. Nukentėjusioji, gynėjos nuomone, elgėsi rizikingai, nes žinodama šias aplinkybes pradėjo pokalbį dėl A. Š. iškraustymo iš jos namų, nors galėjo ir turėjo numatyti, kad toks pokalbis išprovokuos A. Š. imtis smurto prieš ją, nes išgėręs A. Š. tampa agresyvus. Gynėjos teigimu, provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios E. L. elgesys išprovokavo konfliktą, kurio metu A. Š. smurtavo, ko pasėkoje ji buvo nužudyta. Šios aplinkybės, gynėjos vertinimu, apibūdina objektyvias nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir psichinį nuteistojo santykį su daroma veika ir jos pasekmėmis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, nuteistojo A. Š. gynėja apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu teigdama, kad apygardos teismas nepagrįstai nepripažino A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos nukentėjusiosios provokuojantis ar rizikingas elgesys, ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl prašo ją švelninti.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Baudžiamajame įstatyme už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. Š. už padarytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) paskyrė bausmę, nesiekiančią BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio – laisvės atėmimą dvylikai metų šešiems mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. Š. yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. Š., aukščiau minėtų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą bausmę.

Apygardos teismas, skirdamas nuteistajam A. Š. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas baigtas nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta tiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su E. L., pas kurią nuteistasis dirbo ir gyveno, metu, panaudojant įrankį – peilį. Nuteistojo padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – dėl jo veiksmų nukentėjusioji E. L. neteko gyvybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir į šias aplinkybes atsižvelgė skirdamas bausmę.

Kaip matyti, apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja teigia, jog yra dar viena A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nukentėjusioji E. L., būdama neblaivi, žinodama, kad A. Š. neturi kitų namų ir lėšų pragyventi, o išgėręs tampa agresyvus, pati jį išprovokavo teigdama, kad A. Š. yra nebereikalingas kaip darbininkas ir kad jis turės išeiti iš jos namų. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pagal teismų praktiką provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. šis iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105/2013). Nustatant, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką. Pripažįstant šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, svarbu nustatyti, ar nukentėjusiojo elgesys buvo tokio pobūdžio, kad galėjo paskatinti padaryti labai sunkų nusikaltimą – nužudymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-222/2006, 2K-189/2013). Šiuo atveju vien nukentėjusiosios pareiškimas apie ketinimą toliau gyventi be nuteistojo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra per menka dingstis smurtauti prieš nukentėjusiąją, o jos pradėtas pokalbis apie iškeldinimą nelaikytinas įžeidimu. Vien tik tokie neblaivios moters išsakyti žodžiai negali būti vertinami kaip sąmoningas nukentėjusiosios veikimas, galėjęs paskatinti A. Š. padaryti jos atžvilgiu labai sunkų nusikaltimą – nužudymą itin žiauriai. Be to, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. Š. išgėręs tapdavo agresyvus, o smurtą E. L. atžvilgiu naudojo ir anksčiau. Esant tokioms aplinkybėms pripažinti A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe rizikingą ar provokuojantį nukentėjusiosios elgesį nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamame teismo nuosprendyje įvertinta ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. Iš jos matyti, kad nuteistasis A. Š. anksčiau neteistas, charakterizuojamas patenkinimai, kaip darbštus, paslaugus, padedantis atlikti įvairius darbus, tačiau linkęs vartoti alkoholį, 2012 m. du kartus baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, Kauno tardymo izoliatoriaus būrio viršininkės charakterizuojamas teigiamai. Skirdamas bausmę, apygardos teismas atsižvelgė ir į garbų kaltinamojo amžių – nuosprendžio priėmimo metu jam buvo 65 metai. Taip pat atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį bei nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Šios aplinkybės nutartyje aptartos pirmiau.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas tinkamai nustatė A. Š. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistajam A. Š. paskirta dvylikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir laikyti ją aiškiai per griežta nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad nuteistajam A. Š. už jo padarytą nusikaltimą paskirta teisinga bausmė ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. Š. gynėjos advokatės Angelės Fominienės apeliacinį skundą atmesti.