Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-332-1058/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
1S-332-1058/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nuteistasis
J. D.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-332-1058/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo J. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 metų 6 mėnesiams.

2. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, J. D. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 ir 2 dalis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsniu, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 metų.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės, galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 16 metų.

4. E. D. bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės J. D. atliko 2022 m. sausio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugpjūčio 26 d. – 4 metai 8 mėnesiai 16 dienų.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 58-237 nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Toks Komisijos sprendimas priimtas konstatavus, kad nuteistasis J. D. nepadarė reikšmingos teigiamos pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi nuteistojo J. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo atmestas. Skundžiamojoje nutartyje teismas, įvertinęs tai, kad J. D. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, bei į padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, kuris nebuvo nepriekaištingas, elgesio bei mąstymo ypatumus, į tai, kad anksčiau yra nepateisinęs teismo pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalsdavo, net ir pritaikius jo padėtį lengvinančias įstatymų nuostatas, taip pat kitas išvardytas aplinkybes, susijusias su ryšiais, gyvenimo stiliumi, nuostatomis, padarė išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, jo elgesio pokyčiai negali būti vertinami kaip reikšmingi, ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nuteistasis J. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį, tenkinti jo skundą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį.

7.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neobjektyvi, visapusiškai neatsižvelgta į faktines aplinkybes. Nutartimi sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, todėl skundžiama nutartis naikintina.

7.2. Pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio reabilitacijos pažangai ir nuteistojo elgesiui. Nusikaltimo pobūdis bei pavojingumas yra vieni iš bausmės skyrimo pagrindų, šių kategorijų vertinimas nėra numatytas BVK 7 straipsnyje. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis pripažino kaltę dėl savo nusikaltimo, prisiėmė atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius.

7.3. Skundžiama nutartis grindžiama ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, kas prieštarauja teisingumo sampratai. Teismo motyvacija dėl darbinės veiklos neatitinka tikrovės. Skunde pažymima, kad negalima reikalauti neįgyvendinamų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę, kad nuteistasis nedirba, tačiau bausmės atlikimo metu nedirba dėl turimų sveikatos problemų, kreipėsi į pataisus namų administraciją, tačiau gavo atsakymą, kad jam tinkamo darbo pasiūlyti negali.

7.4. Lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą. Be to, įstatymas numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus.

7.5. Skundžiamoje nutartyse teismas, išdėstęs Komisijos paminėtus faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, tik antrą kartą pakartojo tuos pačius faktus, ir sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė.

7.6. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netaikė jo atžvilgiu lygtinio paleidimo dėl to, kad jo rizikos vertinimas yra vidutinis, tačiau laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose.

7.7. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę.

7.8. Pirmosios instancijos teismas nepaneigė faktų, jog egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad nuteistasis yra atlikęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad yra pateikęs Komisijai prašymą dėl lygtinio paleidimo, tačiau nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios išvadą, jog nėra galimybių nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. D. skundas atmetamas

9. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

10. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai argumentavo išvadą, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, J. D. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi J. D., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo.

11. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, orientuotas į papildomų profesinių kvalifikacijų įgijimą, 9 kartus skatintas. Sutiktina, kad visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau jos parodo tik tiek, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Sutiktina su nuteistuoju, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. J. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal du subendrintus nuosprendžius už dviejų labai sunkių, dviejų sunkių, keturių apysunkių nusikaltimų ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą. Įvykdytos nusikalstamos veikos susijusios su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis tiek turint tikslą platinti, tiek ir neturint tikslo, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, disponavimu netikrais pinigais bei dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau - ĮKNR) duomenimis J. D. teistas 5 kartus, pirmą kartą teistas dar 1988 m. balandžio 8 d., sulaukęs vos 18 metų amžiaus, Vilniaus miesto Lenino rajono nuosprendžiu už chuliganizmą nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 metams. Vilniaus m. 1 apylinkės 1994 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu už plėšimą nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, 1997 m. kovo 28 d. paleistas iš bausmės atlikimo vietos, atlikęs bausmę. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pirmą kartą nuteistas už nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, jam paskirtas laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį (nusikalstamas susivienijimas), 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti), 253 straipsnio 1 dalį (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis). Aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Be to, J. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, prognozuojant jo elgesį ateityje. Atsižvelgiant į ta, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog įvertinus šiuos nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, išlieka didelė rizika, kad nuteistasis būdamas laisvėje gali nesilaikyti įstatymų bei pakartotinai nusikalsti.

13. 2022 m. rugpjūčio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 20 d. pirminio vertinimo metu, taikant OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. birželio 3 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2022 m. sausio 17 d., 2022 m. rugpjūčio 19 d. atlikus pakartotinius rizikos vertinimus, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko – vidutinė. Nors 2022 m. rugpjūčio 22 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta visa eilė dinaminių kriminogeninių veiksnių: darbinės patirties stygius; smurtinio elgesio atvejis, esant alkoholio vartojimui; ankstesnė narkotikų vartojimo patirtis; objektyvaus savivaizdžio stoka; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontroliuojantis elgesys; orientavimasis į asmeninės naudos bei galimybių siekimą; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; mąstymo lankstumo stoka, t. y. didelė šių kriminogeninių veiksnių dalis priklauso nuo paties nuteistojo elgesio ir gali būti koreguojami, tačiau socialinio tyrimo išvadoje reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai neidentifikuoti, nusikalstamo elgesio rizika išlieka ta pati.

14. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos ir nuoširdžių pastangų jį keičiant, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Atsižvelgiant į tai, bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

15. Šiuo atveju nustatyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis J. D. įgijo profesines kvalifikacijas, dalyvavo tam tikrose intervencinėse priemonėse bei pozityviuose užsiėmimuose, yra stebimos nuteistojo tam tikros pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trikdžius laisvėje, t. y. nuteistasis patvirtino savo galimybę gyventi nurodytu adresu bei galimą įdarbinimo vietą, taip pat palaiko ryšius su šeimos nariais. Be to, nustatyta tam tikra teigiama nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu dinamika, kadangi J. D. domėjosi galimybe įsidarbinti bausmės atlikimo metu. Kita vertus, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad J. D. ir būdamas laisvėje nesusidurdavo su išskirtinėmis gyvenamosios vietos problemomis, taip pat atkreiptas dėmesys, kad savęs realizavimo galimybes darbinėje veikloje gali apsunkinti jo turimi sveikatos sunkumai ir turimas neįgalumo lygis, socialiniai ryšiai bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat ypatingai nepakito. Aukštesniojo teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neatsveria vis dar egzistuojančių rizikos veiksnių, neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių teistumų praeityje kontekste. Pastebėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, jog nuteistojo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais, savęs realizavimu organizuoto susivienijimo veikloje, sąmoningu nusikaltimų vykdymu, vadovavimu kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, o kontroliuojantis elgesys, savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka, orientacija į savo poreikių tenkinimą išlieka iki šiol. Nuteistojo poreikis užsitikrinti savo statusą materialinėmis galimybėmis, siekis jį pabrėžti bei išlaikyti, tokiu būdu didinant savo savigarbos bei pasitikėjimo savimi lygį, objektyvaus savivaizdžio stoka, vis dar yra svarbūs kriminogeniniai poreikiai, kadangi iki šiol stebimas gynybiškas nuteistojo požiūris į asmeninius trūkumus, jų analizės stoka. Nors nuteistasis išreiškia motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, tam tikrose iš jų dalyvavo ankstesniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, tačiau jo požiūris į taikomas priemones išlieka ambivalentiškas, taip pat yra stebimi subjektyvūs nuteistojo lūkesčiai taikomų intervencinių priemonių atžvilgiu, ko pasėkoje, šiuo metu pozityvūs mąstymo, nuostatų bei elgesio pokyčiai išlieka riboti. Iš aptartų aplinkybių seka, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas.

16. Aukštesnysis teismas, įvertinęs J. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytas nusikalstamas veikas, kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 24 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 58-237.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo J. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Giedrė Telksnienė