Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei, Žyvilei Dargytei, dalyvaujant prokurorei Vijoletai Meškauskienei, nukentėjusiajai Z. K., jos atstovams Mažeikių rajono socialinės paramos skyriaus atstovui E. K., advokatei L. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. B., (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, baigęs 6 klases, nedirbantis, nesusituokęs, 2003-06-06 Mažeikių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., pritaikius LR BK 93 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, teistas: 1) 2004-02-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d. 6 mėn. viešųjų darbų; 2) 2005-10-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėn.; 3) Mažeikių raj. apylinkės teismo 2009-01-29 pagal LR BK 25 str. 2 d., 178 str. 1 d., 253 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 1 m. 3 mėn., pagal LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL per 5 mėn. sumokėti į nukentėjusiųjų fondą; 4) 2009-04-02 pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimu, subendrinus bausmes su 2009-01-29 nuosprendžiu, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, skirti įpareigojimai; 5) 2010-11-25 pagal LR BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinus su 2009-04-02 paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn., skirti įpareigojimai; 6) 2011-03-01 pagal LR BK 187 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, kurią pagal LR BK 63 str.1, 4, 9 d. subendrinus su 2010-11-25 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. 11 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. veikdamas bendrininkų grupėje su K. B., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta moterimi, 2005 metų spalio 13 d., apie pietus, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, atvyko pas Z. K., (duomenys neskelbtini), kuri nuo vaikystės yra protiškai atsilikusi ir jai konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas, dėl ko ji gali būti lengvai įtakojama, palenkiama ir apgaunama kitų asmenų, žinodamas šias aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusioji nemoka skaityti, rašyti ir skaičiuoti bei nesuvokia pinigų reikšmės, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, įkalbėjo Z. K. vykti į Mažeikių miestą ir savo vardu apiforminti kompiuterio paėmimą, įtikinėdamas, kad už kompiuterį jai mokėti nereikės, nes mokės pats, tokiu būdu nukentėjusiąją Z. K. įtikinęs, kartu su ja tą pačią dieną atvyko į Mažeikių mieste, Vasario 16-osios g. 13, esančią „Sonex technologies“, UAB parduotuvę, kur tarp Z. K. ir „Snoro lizingas“, UAB sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. ŽSO5101301P nešiojamam kompiuteriui Travel Mate 4061NLMi, kurio vertė 3172, 01 litų, kurį čia pat nukentėjusiosios Z. K. vardu apgaule įgijo savo reikmėms, tačiau savo susitarimo nevykdė, tai yra įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį nemokėjo, dėl ko 2006 m. balandžio 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakymu pagal kreditoriaus „Snoro lizingas“, UAB pareiškimais iš Z. K. buvo priteista 3 633,99 Lt skolos ir 439,07 Lt delspinigių, iš viso 4 073,06 Lt, metinės palūkanos už priteistą sumą 5 procentai nuo bylos iškėlimo teisme 2006-04-11 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos 30,55 Lt kreditoriui „Snoro lizingas“, UAB bei 2,95 Lt pašto išlaidų valstybei, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą - nešiojamąjį kompiuterį ir nukentėjusiajai Z. K. padarė 3172,01 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis atvažiavo pas savo mamą I. B. ir jis su jos sugyventiniu K. B. kalbėjosi apie tai, kad jam reikia kompiuterio, o K. B. reikia pinigų gimtadieniui. K. B. jam pasakė, kad žino, kas galėtų išsimokėtinai paimti kompiuterį. Kitą dieną su K. B. ir dar vienu asmeniu, tiksliai neatsimena su kuo ar vyru ar moterimi, kadangi buvo tada išgėręs ir praėjo nemažai laiko, nuvažiavo į Kurmaičius. Kai nuvažiavo į Kurmaičius, K. B. nuėjo pas nukentėjusiąją. K. B. parėjo su ja ir jie nuvažiavo į parduotuvę paimti išsimokėtinai kompiuterio. Į parduotuvę su nukentėjusiąja Z. K. įėjo K. B.. Jis į parduotuvę nėjo, o su vairuotoju liko dviese automobilyje. Po kiek laiko grįžo K. B. su nukentėjusiąja ir jie parsinešė kompiuterį. Ar parduotuvėje buvo pasirašyta kokia nors sutartis ir ar buvo už kompiuterį mokėti pinigai, jis nežino, tačiau jis suprato, kad kompiuteris buvo perkamas lizingu būdu, tai suprato, kai K. B. apgavo moterį. Kai jie parnešė kompiuterį, jis K. B. davė 100 litų. Jis su nukentėjusiąja nieko nekalbėjo, o ką su ja kalbėjo K. B. jis negirdėjo. Kompiuterio reikėjo jam pačiam, o po kelių mėnesių kompiuteriui sudužo ekranas ir jis kompiuterį išmetė lauk, nes jis buvo nepataisomas. Apie tai, kad jis turi kompiuterį kiti asmenys žinojo, bet jo sugyventinė nežinojo. Už gautą kompiuterį jis K. B. mokėjo dalimis, iš viso jam galėjo sumokėti apie 500 litų. Nukentėjusiajai galėtų atlyginti dalį padarytos žalos, tai yra apie 300-400 litų.

Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, jis ir jo mamos sugyventinis K. B., taip pat kažkokia moteris, kurios neprisimena, nuvažiavo į Troškučių k., Mažeikių r. Automobilio, kuriuo važiavo, markės ir numerio neprisimena, automobilį vairavo moteris. Jis nežino, kokiu tikslu jie ten važiavo. Troškučių kaime K. B. kalbėjosi su senyvo amžiaus moterimi, kurią jis matė pirmą kartą ir nežinojo, kad ta moteris yra neįgali. K. pakalbėjus su senyvo amžiaus moterimi, jis moterį atsivedė į automobilį ir visi išvažiavo į Mažeikius. Nuvažiavus į senamiestį, K. ir senyvo amžiaus moteris nuėjo į parduotuvę, jis į parduotuvę nėjo. Po kiek laiko jie grįžo, K. rankose turėjo kompiuterį, kurio pavadinimo neprisimena, kas pirko kompiuterį, nežino, tačiau žinojo, kad K. neturi pinigų. Po to tą senyvo amžiaus moterį parvežė į Troškučių k., po ko jį parvežė į ETG ir tada K. jam pasiūlė pirkti kompiuterį ir jis sutiko. Jis suprato, kad K. kompiuterį nupirko ta senyvo amžiaus moteris. K. jis davė 100 litų, pasiėmė kompiuterį ir išėjo į namus. Po to dar kelis kartus K. davė po 100 litų, iš viso jis K. už kompiuterį sumokėjo 500 litų. Jis kompiuteriu ir internetu naudojosi apie metus laiko, paskui kompiuteris nukrito, sudužo jo ekranas, dėl ko kompiuteris buvo nebepataisomas ir jį išmetė. Jis nežinojo, kas mokėjo už internetą, galvojo, kad moka ta senyvo amžiaus moteris. Jis K. B. neprašė surasti moterį, kuri būtų neįgali ir kurią lengvai būtų galima apgauti, tai sugalvojo pats K., o jam tik pasiūlė pirkti kompiuterį, kurį jis nupirko. Jis su K. nieko apgauti neplanavo, K. reikėjo pinigų ir jis sumanė apgauti moterį ir tokiu būdu prasimanyti pinigų.

Apklausus papildomai, N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 metų rudenį, tikslaus laiko neprisimena, jis, jo mamos sugyventinis K. B. ir dar kažkokia moteris, kurios jis neprisimena, nuvažiavo pas Z. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Iki tos dienos jis Z. K. nepažinojo. Pas ją kelią rodė ir vežė jo motinos sugyventinis K. B.. Kas vairavo automobilį, neprisimena. Jis jau žinojo, kad pas Z. K. jie važiuoja dėl to, kad ją pasiimti, nusivežti į parduotuvę ir jos vardu lizingo būdu paimti kompiuterį. Apie tai jis iš anksto buvo kalbėjęs su K. B.. K. B. jau buvo kalbėjęs su Z. K.. Važiuodamas kartu su Z. K. iki parduotuvės „Sonex technologies“, kuri buvo netoli Mažeikių autobusų stoties, žinojo, kad K. B. yra sugalvojęs apgauti Z. K.. K. B. jam sakė, kad jos vardu paims kompiuterį, kurį parduos jam. Privažiavus prie parduotuvės, jis į parduotuvę nėjo, su Z. K. į parduotuvę užėjo K. B.. Ar į parduotuvę buvo užėjusi moteris, kuri vairavo automobilį, neprisimena. Jis prisimena, kad K. B. iš parduotuvės parėjo nešinas dėže, ją padėjo į automobilį, po to parvežė Z. K. į namus, o tada jis sumokėjo 100 litų K. B. ir pasiėmė įgytą kompiuterį. Po to jis K. B. per keletą kartų sumokėjo dar 400 litų, taip jis K. B. už apgaule įgytą kompiuterį sumokėjo 500 litų. Jis įgytu kompiuteriu naudojosi apie metus laiko, kokiame bute jis laikė apgaule įgytą kompiuterį, neprisimena, tada jis nuomojosi butą, kurio adreso neprisimena. Po to jam kompiuteris nukrito, suskilo jo ekranas, kompiuteris buvo nebepataisomas ir jį išmetė į šiukšlių konteinerį. Kad Z. K. yra beraštė, protiškai atsilikusi, tada jis nežinojo, tačiau automobilyje pamatė, kad ji yra kažkokia keista. Dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pasižada atlyginti Z. K. padarytą turtinę žalą, kai uždirbs pinigų, nes jis dirba atsitiktinius darbus (t. 2., b. 1. 16-17, 21-22, 26-27).

N. Z. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad tikslios datos neprisimena, vieną dieną mašina pas ją į namus atvažiavo K., B. ir moteris. K. jai pasakė, kad reikia važiuoti į Mažeikius, į parduotuvę, kad reikia nupirkti prekių. Ji buvo serganti, nenorėjo važiuoti, tačiau K. ją įkalbėjo. K. ją įkalbėjo, kad reikia nupirkti daiktą, kuris spausdina, tai yra kompiuterį. Kodėl K. pats nenusipirko kompiuterio, ji nežino. K. liepė pasiimti savo dokumentus, pasą ir pažymėjimą, su kuriuo ji gauna pašalpas. Kai atvažiavo prie parduotuvės, prie kurios parduotuvės, nežino, į parduotuvę įėjo ji, K., B. ir moteris. Parduotuvėje matė ir kitokių prekių, tai televizorių, kompiuterių. Parduotuvėje ji atsistojo šone, o moteris, B. ir K. vaikščiojo po parduotuvę ir rinkosi prekę. Jie išsirinko kompiuterį, kurį įdėjo į didelę dėžę. Kai išsirinko kompiuterį, K. iš jos paėmė dokumentus, padavė pardavėjai. Pardavėja, gavusi dokumentus, pildė dokumentus, pabaigusi pildyti, davė jai pasirašyti. Moteris sakė, kad užmokės už tą kompiuterį ir liepė pasirašyti. Ji pasirašė neskaičiusi, nes nemoka skaityti. Pasirašė mažu parašu, kokiu ją yra išmokiusi pasirašyti Budrienė. Iš parduotuvės dėžę išsinešė moteris, jai padėjo nešti B. ir K.. Dėžę įdėjo į bagažinę, tada į namus parvežė K.. K. jai padėkojo, po to ją parvežė į namus. Pakeliui į namus kalbėjosi, ji sakė moteriai ir B., kad jie užsimokėtų už kompiuterį, ta moteris ir B. sakė, kad mokės už kompiuterį, tačiau kaip dabar žino, ją apgavo. Kai ją parvežė į namus, B. jai padėkojo ir išvažiavo. Parduotuvėje jokio dokumento, sutarties dėl įgyto kompiuterio ji negavo, kas ją pasiėmė, ji nežino, mano, kad sutartį pasiėmė B., nes B. tik padėjo iš parduotuvės B. išnešti kompiuterį. Tą dieną ir B. ir B. buvo girti (t. 2., b. 1. 72-74, 75-76).

2010-10-07 teismo psichiatrijos akte Nr. 86 TPK-163/2010 nurodyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00817-09 nukentėjusiajai Z. K. buvo atlikta ambulatorinė, kompleksinė, pirminė ekspertizė ir nustatyta, kad Z. K. yra nuo vaikystės protiškai atsilikusi, jai konstatuojamas protinis atsilikimas, ji gali būti lengvai įtakojama, palenkiama ir apgaunama kitų asmenų. Z. K. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus, tačiau juos reikia vertinti kritiškai, atsižvelgiant į objektyvią bylos medžiagą. Tikslinga spręsti Z. K. veiksnumo ir globos klausimą (t. 1., b. 1. 98-101).

Liudytojas K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nepamena kokie metai buvo, bet tai galėjo būti prieš 5-6 metus po spalio 9 dienos, kai jis šventė gimtadienį, N. B. jo klausė gal žino kur gyvena kokia sena moteris. Jis buvo išgėręs ir pasakė, kad žino, kur tokia moteris gyvena. Jis jam nesakė, kam jam reikalinga sena moteriškė ir jis jo neklausė kam ji buvo reikalinga. Kitą dieną susirado mašiną, kurią vairavo moteris, bet jis jos nepažysta ir jie trise važiavo pas Z. K.. Pas Z. K. jis nuėjo vienas, kuriai pasakė, kad pasiimtų dokumentus ir reikės važiuoti į parduotuvę. Kad Z. K. turi pasiimti dokumentus, jam sakė N. B.. Z. K. pasirinko, nes jis ją senai pažysta. Jis buvo girtas ir nežino kodėl reikėjo Z. K. pasiimti dokumentus. Kad jie važiuos į parduotuvę tą pačią dieną sakė N. B.. Z. K. nieko neklausinėjo, kam jai reikia važiuoti į parduotuvę, kam jai reikalingi dokumentai. Jis tik vėliau sužinojo, kad jie važiuos į buitinės technikos parduotuvę, į kurią ėjo jis, Z. K. ir N. B.. Moteris, kuri vairavo automobilį liko lauke. N. B. išsirinko prekę, o Z. K. stovėjo netoli prekystalio. Kai išsirinko prekę, buvo surašoma sutartis. Sutartį pasirašinėjo Z. K.. Nematė, kad Z. K. mokėtų pinigus. Jis buvo girtas ir nelabai ką prisimena. Kompiuterį pasiėmė N. B.. Po to jį parvežė namo, o kur nuvežė Z. K. nematė. Už tai, kad surado moterį, jam N. B. davė 100 litų, vėliau dar davė pinigų, jis iš N. B. už kompiuterį ir, kad įtikino Z. K., gavo apie 300 litų. Šitas veiksmas, ką jis padarė su N. B. yra apgavystė, nes N. B. apgavo Z. K., kadangi ne jis sugalvojo Z. K. vežtis į parduotuvę, o N. B.. Tik vėliau sužinojo, kad buvo paimtas kompiuteris už daugiau nei 3000 litų. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Įvykio aplinkybes geriau prisiminė, tada, kai ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjai.

K. B. dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2005 m. rudenį, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus, adresu Laisvės g. 220-14, Mažeikiai, atėjo jo sugyventinės I. B. sūnus N. B., kuris jį pavaišino alumi. N. B. paprašė jo surasti senyvą žmogų ir už tai žadėjo jam duoti pinigų. Kokiu tikslu jam reikalingas senas žmogus, jis neklausė, tačiau N. B. pasakė, kad Troškučių kaime, kuriame jis gyveno, pažįsta senyvą moterį Z. K.. Jis papasakojo N. B., kad Z. K. gyvena viena (duomenys neskelbtini), kad ji nėra visiškai sveiko proto, kad nepažįsta pinigų, nemoka skaičiuoti. Jis Z. K. pažįsta daug metų. Išgėrę alų, jis su N. B. nuėjo į parduotuvę parsinešti dar alaus, dar išgėrus alaus, N. B. jam pasakė, kad važiuoja pas tą moterį, apie kurią jam papasakojo, t.y. pas Z. K.. Jis, būdamas neblaivus, neklausė N. B., kokiu tikslu jie važiuoja pas Z. K., N. B. sakė, kad su Z. K. važiuos į parduotuvę, į kokią parduotuvę ir ko, jis nepasakė. Kitą dieną išsiblaivęs suprato, kad apgavo Z. K.. Jis prisimena, kad pas jį į kiemą atvažiavo kažkokia jam nepažįstama moteris, kuri buvo apie 35 metų amžiaus, rudų plaukų, jos veido bruožų neprisimena, vardo ir pavardės nežino, automobilio markės nežino, tik prisimena, kad automobilis buvo šviesios spalvos. Jam tada N. B. pasakė, kad važiuoja pas Z. K., iš kur atsirado ta moteris su mašina, jis nežino, tikriausiai N. B. suorganizavo. Į automobilio priekį atsisėdo N. B., jis atsisėdo į automobilio galą. Nuvažiavus į Troškučių kaimą pas Z. K., jis vienas nuėjo pas Z. K., N. B. su moterimi liko automobilyje. Dar jam išlipant iš automobilio, N. B. pasakė, kad ta moteris pasiimtų pasą ir invalidumo pažymėjimą. Jį Z. K. pažino, jis Z. K. paaiškino, kad nori nusipirkti daiktą, kokį daiktą nesakė, nes pats nežinojo ką N. B. nori pirkti, dar jai pasakė, kad jam to daikto neparduoda. Jis žinojo, kad Z. K. turi invalidumą dėl psichinių trūkumų, dėl ko ją lengva apgauti, tai jai pasakojo, kad jam daikto neparduoda ir paprašė, kad ji nupirktų jam. Z. K. sutiko važiuoti, pasiėmė pasą invalidumo pažymėjimą ir atėjo į automobilį. Jis Z. K. ilgai neįkalbinėjo, tiesiog įtikinamai sumelavo. Nuvažiavus į senamiestį, į parduotuvę ėjo jis, Z. K. ir N. B., moteris kuri vairavo, liko automobilyje. Parduotuvėje pardavėja Z. K. pasakė, kad ji negali įsigyti daikto, nes reikalinga pažyma apie jos pajamas. Dėl to važiavo į seniūniją. Nuvažiavus į seniūniją, jis kartu su Z. K. užėjo paimti pažymos. Seniūnijoje jų niekas neklausė, kam reikalinga pažyma, tiesiog išrašė ir padavė. Pasiėmę pažymą, vėl grįžo į parduotuvę. Į parduotuvę vėl ėjo trise, jis, Z. K. ir N. B., moteris liko automobilyje. Parduotuvėje N. B. apžiūrinėjo kompiuterius, jis ilgai rinkosi. Parduotuvėje jis suprato, kad N. B. perka išsimokėtinai kompiuterį Z. K. vardu, o jis buvo tarpininkas, kad įkalbėtų Z. K., nes už tai N. B. jam pažadėjo sumokėti. Z. K. nesuprato, kad jos vardu imamams išsimokėtinai kompiuteris. Jis nežino, kiek kainavo kompiuteris, kadangi viską su pardavėja kalbėjo N. B., o jis su Z. K. stovėjo šalia. Z. K. pateikė savo pasą, pažymą apie pajamas, invalidumo pažymėjimą ir pasirašė pirkimo sutartyje, jis nematė, kaip ji pasirašė, kadangi ji nemoka rašyti, tačiau iš seno žino, kad ji, pasiimdama invalidumo pašalpą, pasirašo kryželiu, tikriausiai taip pat pasirašė ir sutartyje. Z. K. nieko neklausė, o jie nieko ir neaiškino. N. B. pasiėmė nuo prekystalio kompiuterį ir išsinešė iš parduotuvės į automobilį. Pirmiausia jį parvežė į namus, jam išlipus iš automobilio, išlipo ir N. B., kuris, ištraukęs iš kišenės, jam davė 100 litų, o pats įlipo vėl į automobilį ir išvažiavo. Dar pasakė, kad dar duos pinigų vėliau. Kur jie išvažiavo, jis nežino, tikriausiai išvežė Z. K. namo. Iš viso jam N. B. dalimis davė apie 500 litų, duodavo įvairiai, kartais po 20 litų, kartais po 100 litų. Kadangi N. B. pas savo motiną atvažiuodavo retai, tai jis po to, kai Z. K. paėmė išsimokėtinai kompiuterį, daugiau to kompiuterio nematė. Juo tikriausiai naudojosi N. B.. Jis suprato, kad apgaulės būdu įsigijo svetimą turtą - kompiuterį, kurį pasiėmė N. B., o jis už surastą senyvą žmogų gavo pinigų. Jis patvirtina, kad N. B. jo prašė surasti senyvą žmogų, už ką jis gavo pinigų. Jis nežinojo, kad kompiuterio vertė tokia didelė, galvojo, kad jis pigesnis, kad kompiuteris kainavo 3172,01 litų jis sužinojo tik policijoje. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis patvirtino savo parodymus ir parodė, kad 2005 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, geriant alų, N. B. jo paklausė, ar jis galėtų surasti senyvą žmogų ir paaiškino, kad galima kito žmogaus vardu iš parduotuvės paimti kokį daiktą, taip pat pasakė, kad jam reikalingas kompiuteris ir, kad jį reikia paimti iš parduotuvės. Jis N. B. pasakė, kad nuo mažų dienų jis pažįsta Z. K., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuri turi protinę negalią nepažįsta pinigų, nemoka skaityti ir rašyti. N. B. tuoj pat pradėjo kažką organizuoti, apie pietus pasakė, kad jis rengtųsi ir važiuos pas tą senelę ir žadėjo jam atsilyginti. Automobiliu, kurį vairavo moteris, nuvažiavo pas Z. K., pas kurią jis nuėjo vienas, o N. B. pasiliko automobilyje su moterimi. Jis Z. paprašė, kad ji nuvažiuotų į parduotuvę ir paimtų kompiuterį, Z. nesuprato, kas tas kompiuteris, tačiau sutiko važiuoti. Jis Z. pasakė, kad kompiuterio reikia jam, kad jam kompiuterio išsimokėtinai neduoda ir paprašė Z. padėti jam gauti kompiuterį. Ji pasiėmė pasą ir invalidumo pažymėjimą, kad reikia pasiimti dokumentus, buvo pasakęs N. B., ir visi išvažiavo į Mažeikius. Jis, Z. ir N. B. nuėjo į parduotuvę, į kokią parduotuvę, pasakyti negali. N. B. vaikščiojo po parduotuvę, išsirinko kompiuterį, tada pardavėja, pradėjusi pildyti kompiuterio pirkimo dokumentus, pasakė, kad Z. invalidumo pažymėjimo galiojimo laikas pasibaigęs ir visi išvažiavo į Mažeikių seniūniją, kur nuėjo jis ir Z., kur jai pakeitė invalidumo pažymėjimą, o po to jie vėl grįžo į parduotuvę. Pardavėja užpildė dokumentus ir N. B. iš parduotuvės išėjo nešinas dėžėje įpakuotu kompiuteriu. Jį parvežė iki namų, kur N. B. jam sumokėjo 100 litų. Po to jam N. B. dar mokėdavo ir iš viso už apgaule įgytą kompiuterį jam N. B. sumokėjo apie 300 litų. Jis suprato, kad jis ir N. B. apgavo Z. K., paimdami jos vardu išsimokėtinai kompiuterį. Jis N. B. nurodė Z. K., nes suprato, kad protingas žmogus ant tokių dokumentų nepasirašys. Jis N. B. buvo sakęs, kad Z. K. yra psichiškai nesveika ir, kad gauna invalidumą. Jis Z. apie mokėjimą už kompiuterį nieko nebuvo sakęs (t. 1, b.l. 143-144, 147-150, 154-155).

Liudytoja S. N. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kada paaiškino, jog ji 2004 m. gruodžio mėn. įsidarbino UAB „Sonex technologies“ parduotuvėje vadybininke. Parduotuvė buvo įsikūrusi Vasario 16-osios g., Mažeikiuose, tikslaus adreso neprisimena. 2008 m., tikslaus laiko neprisimena, parduotuvė persikėlė į naujas patalpas, adresu Respublikos g. 27, Mažeikiai. Dabar tuo pačiu adresu veikia ta pati parduotuvė, tik jos pavadinimas pakeistas į UAB „Atea“. UAB „Sonex technologies“ prekiavo kompiuterine technika. Praėjo didelis laiko tarpas, be to ji apie metus laiko nebedirba aukščiau nurodytoje darbovietėje, todėl apie išperkamosios nuomos sutartį, sudarytą 2005-10-13 tarp Z. K. ir UAB „Snoro lizingas“ atstovaujama „Sonex Technologies“, kurią atstovavo ji, nieko pasakyti negali, kadangi neprisimena. Ji tikrai neprisimena moters pavarde K., kadangi praėjo labai daug laiko ir nieko negali paaiškinti. Kadangi banko „Snoras“ reikalavimai išperkamųjų nuomos sutarčių sudarymo atveju yra griežtoki, ji kaip pardavėja, pagal kliento pageidavimą sudaryti išperkamosios nuomos sutartį, klientui pateikus asmens dokumentą patikrindavo „Lizingo programą“, nustatydavo, ar yra galimybė sudaryti sutartį. Asmens dokumentas yra būtinas, be jo jokia sutartis nesudaroma, visi kiti dokumentai, kaip invalidumo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas yra kaip priedai. Jeigu sutartį sudaryti neleidžiama, programa nurodo papildomus reikalavimus, gali prašyti pateikti gyvenamos vietos deklaravimo adresą pažymą apie gaunamas pajamas ir panašiai, kiekvienu atveju būna individualiai. Apie nurodytą sutartį ji nieko negali paaiškinti, nes neprisimena sutarties sudarymo aplinkybių, klientų neįsidėmėjo. Kiekvienu atveju bankas programoje tikrina, ir tik bankui patvirtinus, jie sudaro sutartį. Gali būti, kad bankas programoje nemato kliento invalidumo pažymėjimo numerio, dėl ko reikalinga pažyma, patvirtinta atitinkamų įstaigų apie gaunamas kliento pajamas. Sudarius išperkamosios nuomos sutartis, jos sudaromos 3 egzemplioriais, vienas įteikiamas klientui, vienas egzempliorius siunčiamas bankui, kitas į tos įmonės buhalteriją o sutarties kopija likdavo salone (parduotuvėje). Papildomai atsakydama į klausimus parodė, kad nukentėjusiąją lydėjo du asmenys. Nukentėjusiajai pasirašant sutartį jai susidarė įspūdis, kad ji kompiuterį perka ne sau.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos dukros buvęs draugas. Apie N. B. kompiuterį jai niekas nėra žinoma. Ji nėra mačiusi, kad N. B. su savimi turėtų kompiuterį, o pas ją jis irgi nėra buvęs atsinešęs jokio kompiuterio. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jos duoti parodymai yra teisingi.

Akistatos metu N. B. ir K. B. pasiliko prie savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 2, b. 1. 36-37).

Liudytoja G. B., kuri pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), apie 20 metų. Apie 14 metų turi atsidarius parduotuvę, kurioje lankosi kaimo žmonės. Taip ji sužinojo, kad Kurmaičių kaime gyvena neįgali Z. K., kuri lankosi parduotuvėje. Z. K. visiškai nepažįsta pinigų. Z. K. invalidumo pašalpą atneša pašto darbuotoja. 2009 m. rugsėjį, tikslaus laiko neprisimena, Z. atėjusi į parduotuvę atsinešė voką paprašė perskaityti, kas parašyta. Perskaičiusi ji suprato, kad yra Z. K. turi įsiskolinimą. Jai paprašius Z. atnešti visus laiškus, ji atnešė tris laiškus. Visi laiškai buvo iš antstolių kontoros, reikalavimai sumokėti įsiskolinimą už kompiuterį ir telefoną. Jai paklausus Z., kaip ji ir kada įsigijo kompiuterį, nes neturi elektros, Z. papasakojo, kad kažkada pas ją atvažiavo K. B., ji K. B. pažinojo, kadangi jis gyveno tame pačiame kaime. Z. pasakojo, kad pas ją atvažiavo B. su savo sugyventinės sūnumi ir ją išsivežė į senamiestį, kur prašė B. su sugyventinės sūnumi nupirkti dėžę, kažkokį kompiuterį, kur galima žaisti žaidimus. Jai Z. pasakojo, kad jie, tai yra K. B. ir tas K. sugyventinės sūnus sakė, kad jie kiekvieną mėnesį mokės už tą kompiuterį, Z.s tik prašė tą kompiuterį nupirkti. Dar Z. pasakojo, kad jai K. B. ir tas sugyventinės sūnus nupirko saldainių. Ji suprato, kad Z. yra apgauta, visus Z. atneštus laiškus nuvežė į socialinės paramos skyrių. Laiškuose buvo parašyta, kad už telefono įsiskolinimą suma yra apie 200 litų, o koks įsiskolinimas už kompiuterį, neprisimena. Po to Z. verkdama į parduotuvę atnešė dar vieną laišką kuriame buvo taip pat raginimas susimokėti už telefono pirkimą suma buvo 885 litai su centais. Ji kitą dieną nuvežė laišką į socialinės paramos skyrių, kur darbuotoja patikino, kad laišką prijungs prie bylos. Paskutiniu metu, tai yra žiemos metu Z. K. gyveno pas tame pačiame kaime gyvenančią S., kuri yra K. B. giminaitė, nes Z. namelis yra sugriuvęs, nėra elementarių sąlygų, nėra vandens, elektros. Kiek pati Z. pasakojo, jos pasą ir kitus dokumentus turi S.. Jos nuomone, pašto darbuotoja, kurios duomenų nežino, seniai žinojo, kad Z. atsiunčiami laiškai dėl įsiskolinimo. Ją socialinės paramos skyriaus darbuotojos ragino globoti Z., tačiau ji nesutiko. Nuo 2009 m. rugsėjo Z. verkdama prašė, kad ji galėtų pas ją pasidėti savo asmens dokumentus (pasą invalidumo pažymėjimą, žemės dokumentus, gyvulių dokumentus, dar kažką), kadangi nelabai sutaria su S., kuri laikė jos dokumentus. Z. nuo to laiko, kai gaudavo invalidumo pašalpą, kuri jai per mėnesį priklauso 580 litų, jai atneša pinigėlius, pasideda, prašo, kad ji nupirktų maisto, vaistų. Ji nuperka Z. maisto, vaistų, likusius pinigėlius taupo Z., dabar yra jai sutaupiusi apie 500 litų. Ji tiksliai nežino, kiek iš Z. pašalpos yra atskaitę už kompiuterį, telefoną ar dar kas yra paimtas Z. vardu (t. 1., b.1. 113).

Liudytoja Z. K., kuri pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi posėdyje negali dalyvauti dėl svarbių priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), apie 6 metus. Laiškininke dirba apie 4 metus, todėl pažįsta neįgalią Z. K., kuriai šalpos pensiją visada atneša į namus. Paskutinį kartą pensiją atnešė apie 600 litų, tikslios sumos neprisimena. Įdavus Z. K. pinigus, ji žiniaraštyje, apie tai, kad gavo pinigus, padėdavo parašą, (raidžių nėra tiesiog keletą brūkšnių), skaityti, rašyti, vardo ir pavardės pasirašyti ji nemoka. Ne mažiau kaip prieš tris metus, tikslios datos neprisimena, pradėjo Z. K. siųsti registruotas laiškus. Pirmieji registruoti laiškai buvo iš antstolės Miliauskienės. Z. K. kelis laiškus paėmė, o kitus registruotus laiškus iš antstolių atsisakydavo paimti, dėl ko ji dėdavo žymą kad atsisakė paimti ir juos grąžindavo. Po to buvo Z. K. siunčiami registruoti laiškai iš skolų išieškotojų, kuriuos Z. K. paimdavo. Jos niekada Z. K. nėra prašiusi perskaityti atneštus laiškus, kadangi ji skaityti nemoka, laiškus ji nešdavosi pas G. B., kuri jai perskaitydavo. Jai paklausus Z. K., kodėl jai siunčia laiškus antstoliai, skolų išieškotojai, ji neatsakydavo. Ji Z. ne kartą siūlė važiuoti aiškintis pas antstolius. Ji suprato, kad laiškai iš skolų išieškotojų „Sergel“, adresuoti Z., yra dėl telefono. Po kiek laiko parduotuvėje G. B. jai pasakė, kad Z. K. vardu yra paimtas išsimokėtinai kompiuteris ir mobilaus ryšio telefonas. Kas galėjo Z. K. apgauti, ji nežino. 2009 m. pavasarį Z. K. pašalpa sumažėjo apie 150 litų. Atnešusi pinigus, ji Z. sakydavo, kad sumažino pašalpą, kad tikriausiai nuskaičiuoja antstoliai, tada Z. pradėdavo verkti, tačiau ir toliau niekur nesikreipė. Ji niekada nėra mačiusi, kad Z. lankytų socialinės paramos skyriaus darbuotojai, tik žino, kad prieš porą metų Z. seniūnija parūpino malkų žiemai. Ji gyvena lūšnelėje, kitaip jos namo pavadinti negalima, kadangi namas visiškai sugriuvęs, nėra normalių gyvenimo sąlygų (stogas kiauras, viena siena užkišta maišais, kadangi visa yra išgriuvusi). Šią žiemą ir pereitą Z. žiemojo pas J. S., kuri gyvena apie pusę kilometro nuo Z.. Jai Z. buvo pasakiusi, kad pašalpą atneštų pas J. S., kadangi ji ten gyvens. Ji žino, kad pas J. S. gyvena neįgali jos dukra S. apie 60 metų amžiaus su savo sūnumi P., kuris taip pat neįgalus, jis yra apie 40 metų amžiaus. J. S. yra apie 80 metų amžiaus senelė, jai padeda sūnus gyvenantis Mažeikių mieste. Z. geriau sutaria su P.. Ne kartą yra mačiusi, kai atšilus orams, Z. sugrįžta gyventi į savo lūšnelę, kad rytais P. išeina iš Z. namų į savo namus, kaip suprato, jis miega pas Z.. Z. padeda J. S. ūkio darbuose, nes neįgalūs dukra ir sūnus nepadeda. Jos nuomone J. S. kiek galėdama padeda Z., duoda jai pavalgyti, jos tikrai neišnaudoja, ji geranoriška, nėra piktybiška. Ji neįsivaizduoja, kaip Z. išgyvens, kai nebeliks J. S., nes žiemoti savo lūšnelėje jai nėra galimybių. Z. nesikreipia pagalbos į atitinkamas institucijas, dėl ko ja niekas ir nesirūpina. Ji nežino ar J. S. yra Z. giminaitė, jai atrodo, kad nėra, tiesiog taip padeda kaip kaimynė. Ji nežino, ar Z. turi giminių, kažkas yra kalbėjęs, kad ji turi seserį, tačiau sesuo jos nelanko. Ji mano, kad jei ne G. B., Z. niekas nebūtų padėję, ji taip ir būtų iš savo menkos pašalpos mokėjusi už daiktus, kurių pati nei savo akyse nematė, nei žino, ką reiškia tas kompiuteris ar telefonas (t. 1, b.l. 116).

Liudytoja L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su mama A. B. gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jos dukra G. B., gim. 2009-03-03, ir jos vaikinas N. B.. Šituo adresu gyvena apie 2 metus, nuo tada, kai mama pardavė butą. Mama dabartinį butą Sodų g. 22-40 nuomojasi iš jai nepažįstamos moters, kurios duomenų nežino. Ji prieš 4 metus susipažino su N. B., nes anksčiau gyveno ETG gyvenvietėje, kur gyveno ir N. B.. Apie 2 metus ji draugauja su N. B., jiems gimė dukra G. B.. Ji su N. nėra susituokusi, jų dukrai savo pavardės N. nedavė. Ji su N. bendrauja, dažnai gyvena kartu, kartais jis išvyksta, sakosi, kad išeina pas motiną. N. B. jai sakė, jis uždarbiauja atlikdamas įvairius statybos darbus, parneša pinigų dukros išlaikymui. Oficialiai N. nedirba, tik atlieka pavienius darbus. Kai pradėjo bendrauti su N., ji nežinojo, kad jis yra teistas, tai sužinojo vėliau, jų draugystei tai netrukdė. Jai pradėjus bendrauti su N., jis ateidavo pas ją į namus, o ji ateidavo pas jį. Kiek jai teko būti pas N. namuose, ji niekada nėra mačiusi jokio kompiuterio, o jis kompiuterio, kiek jie yra pažįstami, niekada neturėjo. Jai N. kompiuterio nėra dovanojęs ar nupirkęs, ji pati turi savo kompiuterį. Jai paklausus N., dėl ko juo domisi policija, dėl ko ieško kompiuterio namuose, jis atsakė, kad nieko nežino, jokio kompiuterio neėmė. Ji apie N. B. nusikaltimus nieko nežino. Dar prieš jos mamai A. B. parduodant butą ir persikraustant į (duomenys neskelbtini), ji su N. nuomojosi butą ETG gyvenvietėje, tikslaus adreso neprisimena. Gimus dukrai, N. visada ja rūpinosi (t. 1., b.1. 122).

Liudytoja I. B., kuri yra N. B. motina ir K. B. sugyventinė, parodymus duoti atsisakė (t. 1, b.1. 124-125).

2005-10-13 išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartyje Nr. ŽSO5101301P nurodyta, kad sudaryta tarp UAB „SNORAS lizingas“ ir Z. K. išperkamosios nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „SNORAS lizingas“ perduoda pirkėjui atlygintinai valdyti ir naudoti jai priklausančią prekę - kompiuterį Travel Mate 4061NLMi, kurio vertė 3172, 01 litų (t. 1, b.1. 2).

2005-10-13 prekės perdavimo - priėmimo akte nurodyta, kad kompiuterį Travel Mate 4061NLMi, kurio vertė 3172,01 litų, pardavėja S. N. perdavė pirkėjai Z. K. (t. 1, b.l. 53).

2006-04-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo įsakyme nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs UAB „Snoras lizingas“ pareiškimą dėl išieškojimo iš skolininkės Z. K., nutarė priteisti iš skolininkės Z. K. UAB „Snoras lizingas“ 4073,06 litų sumą (t. 1, b.l. 48).

2009-01-30 antstolės E. M. patvarkyme vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo, adresuotame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui ir Telšių apskrities VMI, nurodyta, kad reikalauja iš skolininkės Z. K. išmokų sumos išskaičiuoti kiekvieną mėnesį po 70 % (t.1, b.l. 40).

Iš antstolės E. M. 2011-02-18 rašto matyti, kad vykdant skolų išieškojimą iš Z. K., 2009-01-30 vykdomieji dokumentai buvo išsiųsti į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių išskaitų darymui iš Z. K. gaunamų pajamų. Iš viso pagal antstolės patvarkymus išskaityta ir pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą 2592,00 Lt (t.1, b.1. 79).

Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, gindamas viešą interesą, pareiškė 2592 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai Z. K. padarytos turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l 80-81).

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino...“.

Esminis sukčiavimo požymis yra svetimo turto užvaldymas ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, pasekmė – turtas įgyjamas neteisėtai. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo būdas. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, taip jie ,,priverčiami” perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2011).

Nors kaltinamasis teisme nurodė, kad kaltu iš dalies prisipažįsta ir galėtų dalį padarytos žalos Z. K. atlyginti, tačiau nurodė, kad ją įsigyti kompiuterį išsimokėtinai įkalbėjo K. B., o jis tik iš jo kompiuterį nupirko. Kaltinamojo N. B. teisme duoti parodymai vertintini kaip gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, kurie prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų K. B., S. N., G. B., Z. K. parodymams ir kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, kuriuos įvertinus kaip visumą teismas neturi pagrindo jais abejoti ar netikėti.

Motyvuojamoji dalis

Tokiu būdu kaltinamojo N. B. kaltė padarius vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., pilnai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, tai yra jo paties parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, akistatos protokolu, teismo psichiatrijos aktu, kitais anksčiau paminėtais rašytiniais įrodymais.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad N. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., kadangi jis apgaule įgijo svetimą turtą.

Kaltinamasis N. B. apgaule įgydamas svetimą turtą - kompiuterį, suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir asmeniui, kuris dėl ligos, neįgalumo, senatvės buvo bejėgiškos būklės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. ir atsižvelgia į bausmės paskirtį (BK 41 str.).

Skiriant bausmę N. B. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikaltimą formą ir rūšį, tai yra kad bendrininkų grupėje būnant vykdytoju, iš savanaudiškų paskatų padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o taip pat į jo asmenybę, kad jis jauno amžiaus, nedirba, žalos neatlygino, administracine tvarka nebaustas, teistas, teistumas neišnykęs. N. B. būdamas teistas, teistumui neišnykus padarė nusikalstamą veiką, tačiau teismas vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti, jam paskyrus didesnę negu vidurkis arešto bausmę, kuri atlikus bausmių keitimą iš dalies subendrintina su 2011-03-01 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme. Teismui turint pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kadangi būdamas laisvėje kaltinamasis turės didesnę galimybę atlyginti jo padarytas žalas nukentėjusiesiems ir kitose jau išnagrinėtose bylose, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui, paskiriant kaltinamajam tris įpareigojimus.

Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-987-721/2011, kurioje ginant nukentėjusiosios ir bendraieškovės Z. K. interesus yra pareikštas ieškinys dėl to paties dalyko, prokurorei prašant ir neprieštaraujant nukentėjusiosios Z. K. atstovams bei sutinkant civiliam atsakovui ir kaltinamajam, Mažeikių rajono prokuratūros civilinis ieškinys dėl 2592 litų turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai Z. K. paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 297, 303-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. ir nubausti jį 60 parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) p.p., paskirtą bausmę, pritaikius bausmių keitimo taisykles, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011-03-01 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą trijų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 4 p., 7 p., bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per tris mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, bei per dvejus metus atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, nurodytą 2011-03-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendyje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2592 litų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiajai Z. K. padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius