Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. A. I. buvo nuteistas Austrijos Respulikos Landesgericht St. Pölten 2023 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 129 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 130 straipsnio 2 dalies pirmą ir antrą atvejus, jam paskiriant 2 192 dienų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 17 d.

3. A. I. paskirtos bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 19 d., bausmės pabaiga – 2028 m. lapkričio 8 d. ½ bausmės bus atlikta 2025 m. lapkričio 3 d. Nuteistasis sutinka su tuo, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados ir argumentai

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu yra atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 bei 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Kai yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos ir svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, yra itin svarbus ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalis lingvistinio aiškinimo matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio riziką yra žema, ar vidutinė, arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nedarys naujų nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų.

9. Nagrinėjamu atveju A. I. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos pagrindą – nors pusė jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės bus atlikta 2025 m. lapkričio 3 d., nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu jo atžvilgiu, t. y. atitinka BVK 82 straipsnio 4 dalies keliamus reikalavimus dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos prieš BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą terminą. Tačiau tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, yra būtinos ir materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, taip pat pagrįstas manymas, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

10. Aukštesnysis teismas, patikrinęs skundžiamos 2025 m. liepos 9 d. nutarties teistumą ir pagrįstumą, įvertinęs pateikto skundo motyvus ir susipažinęs su nuteistojo A. I. asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2025 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos A. I., o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo. Žemesnysis teismas tinkamai išanalizavo visas lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietos įstaigos reikšmės turinčias aplinkybes bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą.

11. Šiame kontekste pabrėžtina, jog pirminio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2024 m. liepos 25 d. Vilniaus kalėjime, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta aukšta A. I. pakartotinių nusikaltimų rizika. Pakartotinai atlikus nuteistojo pakartotinių nusikaltimų rizikos vertinimą 2025 m. vasario 14 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinių nusikaltimų rizika (a. b., b. l. 24). 2025 m. gegužės 5 d. atlikus „OASys“ rizikos vertinimo peržiūrą dėl pažangos nustatymo bei atsižvelgiant į esamą informaciją, nustatyta, jog galima daryti prielaidą, kad asmuo formaliai atitinka akivaizdžios pažangos kriterijų. Iš 2025 m. gegužės mėnesio Socialinio tyrimo išvados (a. b., b. l. 22–25) matyti, kad aptariamu atveju A. I. pakartotinių nusikaltimų riziką sudaro statiniai ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Nors dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau pats nuteistasis turi dėti visas maksimalias pastangas tai padaryti, tačiau negalima nevertinti aplinkybės, kad yra nustatyti trys statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie yra susiję su paties nuteistojo praeitimi, o kartu yra nekintantys. Pažymėtina ir tai, kad pagrindas asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent reali pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dėl to sutiktina su žemesniojo teismo išvada, jog nors tai, kad A. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika turi polinkį mažėti, yra vertintina teigiamai, tačiau vien prielaida formaliam akivaizdžios pažangos kriterijų atitikimui nėra pakankama išvadai, jog nuteistojo nusikalstamos elgesio rizikos pokyčiai jau yra tokie akivaizdūs, kad pagrįstų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos taikymą.

12. Kaip matyti iš nuteistojo A. I. asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo skatintas tik vieną kartą 2025 m. gegužės 19 d., t. y. artėjant BVK 82 straipsnio 4 dalyje nustatytam terminui. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė jam paskirtas socialinės reabilitacijos priemones – laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. dalyvavo dviejose konsultacijose apie gyvenamosios vietos galimybes bei susitvarkė gyvenamosios vietos dokumentus; nagrinėjo filmuose pateiktas problemas apie psichinę būklę, visuomenės požiūrį į asmenis, kurie turi psichinių ir psichologinių problemų, dalyvavo filmo aptarime apie įkalinimo įstaigų sąlygas ir problemas, trukdančias resocializacijos procesui; lankė psichoterapijos užsiėmimus; lankė dialektikos centro užsiėmimus; dalyvavo konsultacijose su probacijos tarnyba; dalyvavo kūrybiniuose užsiėmimuose bei grupinėse intervencijose; bendravo su savanoriais. Vertintina, jog A. I. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu gali formaliai rodyti jo siekį keistis teigiama linkme, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės yra susijusios su kiekvieno nuteisto asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. I. nusikalstamo elgesio riziką lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su galima nusikalstamų socialinių grupių įtaka, o taip pat ir jo impulsyvumu bei maža tolerancija frustracijai – nors 2025 m. gegužės 5 d. apklausoje ir buvo užfiksuota, kad A. I. sugeba nurodyti savo kriminogeninius poreikius bei apsauginius veiksnius, kurie padėtų ateityje pakartotinai nenusikalsti, vertintina, kad šiuo metu vien prielaida dėl atitikimo akivaizdžios pažangos kriterijui nėra pakankama nekvestionuotinai išvadai, jog A. I. atžvilgiu nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra pakankami neginčijamai užtikrinti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

13. Šiame kontekste taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog A. I. turi ilgą kriminalinę istoriją, yra praeityje teistas dvylika kartų, iš jų vienuolika kartu buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme, du kartus teistas nesulaukęs pilnametystės. Nors konstatuota, jog A. I. linkęs prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų ir neperkelia atsakomybės kitiems, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog nuteistasis yra linkęs pasiduoti grupės spaudimui. Nors jo darbinė patirtis yra itin skurdi, pastebėtina, kad A. I. laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu buvo pradėjęs vykdyti individualią veiklą, kuri 2024 m. lapkričio 12 d. buvo prilyginta darbinei, o 2025 m. sausio 20 d. gautas patvirtinimas apie oficialią darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis turi rimtus finansinius įsipareigojimus – 7 200,21 Eur skolą, kurios šiuo metu yra atlyginęs tik 30 Eur. Įvertinus nuteistojo išreikštą nusivylimą jo galimybe įsidarbinti Lietuvoje bei lūkesčiais dirbti užsienyje, o taip pat ir dedamomis pastangomis atlyginti jo veiksmais sukeltą turtinę žalą, nėra pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvadomis, jog A. I. realus įsidarbinimas ir (ar) darbinių santykių pastovumas yra mažai tikėtinas, o asmens pastangos padengti turimus įsiskolinimus nėra pakankamai aktyvios ar reikšmingos (past. – nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios 2023 m. gruodžio 19 d. nuteistasis nėra atlyginęs net 1 proc. turimos skolos). Minėtos aplinkybės tik patvirtina manymą, jog nuteistojo aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą pastebėtinas artėjant galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos terminui, taigi spręstina, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika vis dar turi būti įgyvendinama iki momento, kol tai netaps tik prielaida.

14. Nors skunde aukštesniajam teismui teigiama, jog Komisija ir žemesnysis teismas neįvertino A. I. dedamų pastangų į elgesio kaitą, pastebėtina, kad tiek Komisijos 2025 m. birželio 9 d. nutarime, tiek skundžiamoje 2025 m. liepos 9 d. nutartyje elgesio kaita teigiama linkme buvo iš esmės ir detaliai įvertinta, tačiau prieita išvados, kad šiuo metu šio pokyčio neužtenka nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nepriklausomai nuo to, jog nuteistasis sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. Vien tik tai, jog skundžiami procesiniai sprendimai yra nepalankūs A. I. ir neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad jie priimti neteisėtai ar nepakankamai įvertinus nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

15. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas savaime nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą (ar sutinkančiam su intensyvios priežiūros taikymu) ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimą šiuo klausimu. Skundą nagrinėjantis teismas visapusiškai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.