- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-586-124/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Liudvika Tupienė
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- E., E. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2760-772/2009 pagal L. A. ieškinį atsakovui E. K. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. L. A. ieškiniu (b.l. 1) kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo E. K. periodines išmokas jo dukters D. išlaikymui po 400 Lt per mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu iš atsakovo E. K. yra priteistas išlaikymas dukrai D. K. po 250 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės.
Nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio praėjo daugiau nei du metai, per tą laikotarpį pabrango pramoninės prekės, transportas, komunaliniai patarnavimai, dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos mokymo priemonėms įsigyti. Šiuo metu dukters reikmėms per mėnesį reikalinga minimali 800 Lt suma. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna motinystės pašalpą po 479,63 Lt per mėnesį, iš Šiaulių m. socialinės paramos skyriaus ji gauna išmoką vaikui po 149,50 Lt. Iš viso ieškovės pajamos per mėnesį sudaro 629,13 Lt. Šių pajamų nepakanka net minimaliems dukters poreikiams.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009m. liepos 13d. sprendimu (b.l. 176-182) ieškinį tenkino visiškai, pakeitė Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-08-28 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 punktą: nepilnametės dukros D. K. išlaikymui iš atsakovo E. K. išieškomą išlaikymą po 250 Lt kiekvieną mėnesį padidino iki 400 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2008-09-25 iki D. K. pilnametystės. Teismas nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-08-28 sprendimu dukters D. K. išlaikymui atsakovas E. K. yra įsipareigojęs mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2006-09-06 iki dukters pilnametystės. Vaiko tėvai gyvena atskirai. Ieškovė šiuo metu nedirba ir gauna tik valstybės skiriamas išmokas vaikams. Atsakovas tuo tarpu dirba ir gaunama pastovų darbo užmokestį. Taip pat nei atsakovas, nei ieškovė savo vardu viešame registre nėra įregistravę nekilnojamųjų daiktų, o atsakovės vardu tėra įregistruotas tik 1997 metų gamybos lengvasis automobilis.
D. K. yra moksleivė, mokosi vienoje iš Šiaulių miesto vidurinių mokyklų. Nors atsakovas pagal teismo sprendimą privalo dukters išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, tačiau neatsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines sąlygas, jis vaiko išlaikymui skirtas periodines išmokas mokėjo tokio pat dydžio kiekvieną mėnesį, kokios buvo nurodytos ankstesniame teismo sprendime, net jų neindeksuodamas. Teismas pripažino, jog atsakovas, pasikeitus ekonominei padėčiai, ne visai tinkamai vykdė savo, kaip tėvo pareigas nepilnametei dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas Šiaulių m. apylinkės teismo 2006-08-28 sprendimu įsipareigojo teikti dukrai D. K. išlaikymą. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgalęs materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jai geras sąlygas, jos fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jo teikiamas išlaikymas vaikui yra aiškiai per mažas, neatitinkantis net būtinų (fiziologinių) dukters poreikių.
LR CK 3.201str. 1d. numato būtiną išlaikymo dydžio pakeitimo sąlygą, tai yra teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo (nutarimo) priėmimo, kuriuo buvo išspręstas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, iš esmės pasikeitė turtinė šalių padėtis. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsirado būtinumas keisti vaikui reikalingo išlaikymo dydį, nes ankstesnio dydžio išlaikymas nėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui dabartinėmis sąlygomis. Vaiko poreikių pasikeitimas savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Todėl teismas laikė, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą, atsižvelgė į tai, jog atsakovas iki pat teismo sprendimo priėmimo neteikė realaus išlaikymo, o visa jo dukters išlaikymo našta teko vaiko ir motinos artimiesiems. Teismas konstatavo, jog atsakovo turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti ieškovės prašomą išlaikymo dydį, kuris būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi, o tuo pačiu nepadarant žalos ir pačiam atsakovui.
Šalies argumentai
A. E. K. apeliaciniu skundu (b.l. 185-188) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009m. liepos 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. LR CK 3.201 str. 1 dalis numato, kad išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas, jeigu po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. To pačio straipsnio 2 dalis numatė galimybę padidinti išlaikymo dydį atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Įstatymų leidėjas aiškiai nurodė du atvejus, kuomet galima kalbėti apie objektyviais kriterijais paremtą poreikį didinti išlaikymo dydį vaikui. Būtina atsižvelgti ir į kitą LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatą, kuri sako, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovės materialinė padėtis pablogėjo, o atsakovo – pagerėjo.
2. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ji nurodė ieškinyje. Teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad ieškovė realiai gauna didesnes pajamas, nei nurodė ieškinyje, todėl dukters išlaikymui ji gali skirti 1200-1300 Lt. Ši viena iš esminių aplinkybių teismo sprendime net nepaminėta.
3. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris liudytų, kad atsakovas gauna didelį darbo užmokestį, gyvena prabangiai, ne pagal savo išgales. Visus įrodymus, kurie vienareikšmiškai liudijo, kad atsakovo materialinė padėtis neleidžia padidinti išlaikymo dydį, teismas interpretavo kaip įrodymus, patvirtinančius priešingą faktą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vaiko poreikių pasikeitimas LR CK 3.201 str. 1 d. prasme, sudaro savarankišką pagrindą išlaikymo pakeitimui. Byloje nėra jokių įrodymų apie vaiko poreikių pasikeitimą, ypač įvertinant tai, kad nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo praėjo tik pusantrų metų ir neaišku, koks „esminis poreikių virsmas“ įvyko per tą laiką. Teismas neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, ignoravo atsakovo pateiktus įrodymus, nepagrįstai sureikšmindamas ieškovės pateiktus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 194-198) ieškovė L. A. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-07-13 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo išlaidas, advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal LR CK 3.192 str. 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo klausimą turi būti laikomasi LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtinto prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Vadovaujantis šiuo principu, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią algą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu priteistas išlaikymas dukrai D. aiškiai nebeatitiko LR CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų bei mergaitės poreikių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas yra sveikas, jauno amžiaus žmogus, todėl nėra jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovas neturi galimybių teikti didesnį išlaikymą savo dukrai D.. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista išlaikymo suma padės patenkinti tik minimalius dukters D. poreikius.
3. Atsakovas neteisingai apeliuoja į tai, kad ieškovė turi galimybę teikti išlaikymą po 1200-1300 Lt per mėnesį. Ieškovė pateikė įrodymus, kad šiuo metu nedirba, gauna tik motinystės pašalpą ir išmoką vaikams, jos pajamos minimalios, ji augina dar vieną mažametį vaiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
LR CK 3.192 str. nuostatos reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.), nes prievolė išlaikyti vaiką yra tęstinio pobūdžio , vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, gali kisti ir tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis.
Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, arba aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros, išlaikymo išlaidas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Atsakovas neteisingai savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino esminės šiai bylai aplinkybės, kad šalys buvo sutarusios , jog dukters išlaikymui atsakovas kas mėnesį skirs po 250 Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje šalys (ieškovė ir atsakovas) išlaikymo dukrai dydį nustatė tarpusavio susitarimu (sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių) (Civilinio kodekso 3.193 str. 1 d.). CK 3.193 straipsnio 1 dalyje numatyta. kad skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu – išlaikymo dydį, formą (periodinėmis įmokomis, konkrečia vienkartine suma ar natūra), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. Akivaizdu, kad tuo atveju, kada šalys tokius klausimus išsprendžia susitarimu, o teismas sprendimu tik patvirtina tokį susitarimą, nei vaiko poreikių lygis, nei teikiamo išlaikymo proporcingumas tarp šalių teismo taip pat nebuvo vertinamas. Tačiau, šalims sutikus, kad dukros išlaikymui reikalinga atitinkama išlaikymo suma, ir sutarus, jog vienas iš jų tėvas su motina gyvenančiai dukrai skirs po 250 Lt. dydžio išlaikymą kas mėnesį, buvo sudaryta šalių tarpusavio sutartis ( b.l.3 ).Preziumuojama, jog šalys įvertino tiek dukros būtinuosius poreikius, tiek kiekvieno iš tėvų indėlį į jų tenkinimą., bet tik tuo metu buvusius poreikius bei galimybes. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu .Todėl šioje situacijoje, spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi vadovautis Civilinio kodekso 3. 201 str. 1 d. numatytoms aplinkybėms, kurios reikšmingos, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, kai išlaikymo dydis prieš tai jau buvo nustatytas teismo sprendimu.Kaip minėta vaiko išlaikymo klausimas susijęs su tinkamu ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.) bei prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimu (CK 3.3 str.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvai yra atsakingi už šių sąlygų sudarymą pagal savo sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str.1,2d.d.).Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą, vaikų išlaikymo tikslas-maksimaliai patenkinti šiuos poreikius ir interesus. Kolegija pažymi, kad nustatant vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindus, pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė dėl abiejų išlaikymo padidinimo pagrindų. Ieškovė L. A. prašydama padidinti dukrai D. K., gim.1999 06 06 d., priteisto išlaikymo dydį nuo 250 Lt.iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė svarbias aplinkybes, kurios, jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas,ji akcentavo būtent į padidintas priežiūros išlaidas . Išlaikymas dukrai, atsakovui mokant po 250 Lt.kas mėnesį iki dukters pilnametystės ,buvo priteistas 2006 08 28 d.Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu, patvirtinant šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l.3). Ieškovė 2009 09 22 d.. ieškinyje nurodė, kad dukrai augant, jos poreikiai padidėjo, dukra pradėjo lankyti mokyklą, atsirado nauji poreikiai bei interesai ,jos poreikiai padidėjo ne tik maistui,avalynei,rūbams bet ir socialinėms reikmėms, o tam reikalingos papildomos lėšos.Kolegija sutinka su tuo motyvu, jog išlaidos yra žymiai padidėjusios . Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė nepilnametės dukros išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti 1156-1267,035 Lt.(b.l.99-100) .Į šį paskaičiavimą įeina ir išlaidos, susijusios su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, t.y. komunalinių patarnavimų išlaidos tenkančios dukters daliai. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas net nevertino šios aplinkybės, kad ieškovė turi galimybę suteikti dukrai tokį išlaikymą, todėl jos galimybės yra didesnės, negu pateikiami įrodymus.Iš teismo sprendimo bei ieškovės paaiškinimų matyti, kad tai yra tokio dydžio vaiko poreikiai, tačiau ieškovė neturi galimybės pilnai jų patenkinti , be to tenka pasinaudoti ir tėvų parama, dukrą išlaikyti padeda vyro tėvai, o jos mama leidžia naudotis jos būstu (b.l.172). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė šios vaiko poreikių skaičiuotės pilnai nepagrindė faktiniais įrodymais ar aplinkybėmis (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, atsakovės pateikta šalių vaiko išlaikymui reikiamų išlaidų skaičiuotė yra užaukštinta. Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, kad priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas (orientacinis kriterijus CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, šiuo metu ji sudaro 800 lt.). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį šalių nepilnametės dukters išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.
Atsižvelgtina į tai, kad ieškovė , šiuo metu neturėdama darbinių pajamų,prašo priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą tik 400 Lt. kas mėnesį , kas užtikrintų tik būtinų vaiko poreikių tenkinimą. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento iki teismo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau nei 3 metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango. Kreipimosi į teismą dieną mergaitė išaugo,pasikeitė jos poreikiai, nes ji pradėjo lankyti mokyklą, atsirado papildomos išlaidos ugdymui, vaiko pomėgių ugdymui, nes dukra pradėjo lankyti dainos ir šokio studiją,dėl ko kas mėnesį tenka mokėti po 71 Lt. (b.l,.110 ).Taip pat dukra su kolektyvu vyksta į koncertus, reikalingos papildomos lėšos koncertiniams rūbams ,dėl ko atsirado papildomos išlaidos (b.l.110). Šios išlaidos žymiai padidina išlaikymo išlaidas.Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad dukra turi odontologinių problemų, reikalingas aparatūrinis gydymas nuimamais aparatais-plokštelėmis (b.l35).Iš ieškovės paaiškinimo, pateiktų įrodymų matyti, kad teikiamo iš tėvo išlaikymo dydis tapo nebepakankamas . Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė bei motyvavo, jog ankstesnio dydžio iš atsakovo priteistas išlaikymas tapo akivaizdžiai per mažu,nebepatenkino net būtinų (fiziologinių) vaiko poreikių. Taigi byloje buvo nustatytas vaiko poreikių pasikeitimas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pasisakė ir dėl kito išlaikymo padidinimo pagrindo –ieškovės turtinės padėties pasikeitimo.
Kolegija pažymi, jog nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo, nes po 2006 08 28 d. teismo sprendimu nustatyto išlaikymo vaikui pagimdė ir šiuo metu augina mažametį vaiką dukrą Kamilę, gim. 2007 05 15 d.(b.l.10,101 ), šiuo metu dėl vaiko priežiūros nedirba. Jos pajamos sudaro tik 149,50 Lt. socialinė pašalpa (b.l.158). Šeimos pajamos taip pat yra nedidelės ir sudaro apie 1 050 Lt.(b.l.9).
Nepilnametė dukra gyvena su ieškove, kuriai tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį dukrai, tačiau ir rūpintis kasdieniniais jos poreikiais bei priežiūra, todėl ieškovės padėtis, turtiniu atžvilgiu negali būti pripažinta iš esmės geresnė.
Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis po 2006 08 28 d. teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pagerėjo, nes atsakovas pradėjo dirbti.Nors pastaruoju metu jo darbinės pajamos sumažėjo (b.l.164-166), tačiau pirmos instancijos teismas teisingai motyvavo, jog atsakovas turi darbą- dirba ir reguliariai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, gyvenamojoje vietoje nuomos teise valdo pakankamai turto, jį išlaikydamas net ir esant sumažintam uždarbiui, todėl turi realias galimybes mokėti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Be to atsakovas yra jaunas, darbingas, neturintis sveikatos problemų , neturi kitų išlaikytinių, todėl nėra jokių aplinkybių , nepriklausančių nuo atsakovo valios , kurios būtų pagrindu spręsti , kad atsakovas neturi galimybės teikti dukrai išlaikymą, kuris patenkintų bent minimalius dukters poreikius.
Ieškovės prašoma padidinti išlaikymo suma yra nedidelė suma, sudaro apie 40 svarų sterlingų, t.y. mažiau negu atsakovas moka už kai kuriuos komunalinius patarnavimus , kaip pvz.dujas ar vandenį (b.l.118).Taip pat kaip matyti iš pateikto paskaičiavimo atsakovas beveik tokią pačią sumą, kurią ieškovė prašo priteisti dukrai , išleidžia mašinos priežiūrai bei kurui.Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, kur perspektyvos rasti daugiau apmokamą darbą yra žymiai didesnės, negu Lietuvoje. Atsakovas nepateikė įrodymų , kad ėmėsi visų priemonių susirasti labiau apmokamą darbą,padidinti gaunamas pajamas . Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnametės dukters atžvilgiu išlaikymui mažesnę nei 400 Lt.sumą, būtų pažeistos vaiko teisės į tinkamą išlaikymą,ir ieškovės teisės bei teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta.Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą dukrai iki 400 Lt per mėnesį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.),nes vaiko interesai yra prioritetiniai, o atsakovas nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad nežymiai padidinus nustatytą nepilnametei dukrai išlaikymą (nuo 250 Lt iki 400 Lt), jo turtinė padėtis ženkliai pablogėtų. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui pateikti ir teismo priimti bei įvertinti įrodymai nepaneigia atsakovo pareigos ir galimybių teikti dukrai pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio išlaikymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Nepatenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš jo priteistinos ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje bei valstybei priteistinas procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3p.,98 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo E. K. 595 Lt.(penkis šimtus devyniasdešimt penkis litus) atstovavimo išlaidų ieškovei L. A.
Priteisti iš atsakovo E. K. 6,44 Lt.(šešis litus 44 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.