Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-605-853/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e1-605-853/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22929-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kaltinamasis
A. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-605-853/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22929-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Šarūno Vaicekavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 metų gegužės 22 dienos vakare, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine R. N., rankomis sugriebė už plaukų nukentėjusiajai R. N. ir ją ištempė iš lovos.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 metų gegužės 23 dienos ryte, ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine R. N., išvertė iš dubenėlio grikius ant galvos R. N., tęsdamas savo smurtinius veiksmus pastūmė R. N. į sieną bei delnu sudavė vieną smūgį R. N. į kairįjį skruostą.

Be to, jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 metų birželio 4 dieną, apie 18 valandą, (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine R. N., sugriebė ranka už kaklo nukentėjusiajai R. N. ir taip laikė prispaudęs prie sienos, kita ranka sugriebė už kairės rankos virš alkūnės ir stipriai suspaudęs laikė,

Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju parodė, kad su R. N. kartu gyvena beveik 10 metų, susituokę nėra, veda bendrą ūkį. Jie dirba abu kartu ir išlaidos yra kartu, jie gyvena jo mamos name, bet su atskiru įėjimu. Su R. N. turi bendrą dukrą. Tarp jų būdavo ir seniau nesutarimų, susipykdavo, bet atsiprašydavo ir vėl gerai būdavo ir gyvendavo kartu. Jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas nurodytas 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešime apie įtarimą, t. y., kad jis 2020 metų gegužės 22 dienos vakare žodiniam konfliktui su sugyventine R. N. sugriebė už plaukų R. N. ir ją ištempė iš lovos, 2020 metų gegužės 23 dienos ryte išvertė iš dubenėlio grikius ant galvos R. N., po pastūmė į sieną ją ir delnu sudavė vieną smūgį į kairįjį skruostą, 2020 metų birželio 4 dieną, apie 18 valandą, sugriebė ranka už kaklo R. N. ir laikė prispaudęs prie sienos, o kita ranka sugriebęs už kairės rankos virš alkūnės stipriai spaudė ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Jis gailisi, kad tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą R. N., jis jos atsiprašė, bet ji jam neatleido. Jis su ja taip elgdavosi, nes būdavo išgėręs ir viskas vykdavo kai jie pradėdavo konfliktuoti, šiaip jis jai nesuduodavo jokių smūgių.

Kaltinamojo A. J. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2020 m. birželio 10 d. ROIK 0120000302705 pranešimu, kuriame nurodyta, kad į krizių centrą Telšiai, Džiugo g. 6, paskambino R. N., prieš kurią praeitą savaitę smurtavo sugyventinis A. J., moteris buvo sumušta, šiuo metu yra pabėgusi iš namų ir slapstosi kartus su mažamečiu vaiku;

- 2020 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu dėl R. N. apklausos telefonu, kuriame užfiksuota, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 09.00 val. bendrauta telefonu su R. N. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, kad šiuo metu ji yra išvykusi su mažamete dukra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Pastaroji sutiko duoti parodymus telefonų, darant garso įrašą. Bendravimo metu liudytojui (nukentėjusiajai) buvo pasiūlyta nurodyti jam žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. R. N. apklausos metu nurodė, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ilgą laiką naudojo psichologinį smurtą, po to šis smurtas peraugo į fizinį, todėl 2020 m. birželio 10 d. apie šį faktą pranešė atitinkamo tarnyboms. Dėl A. J. naudojamo fizinio smurto ir baimės pranešėja pabėgo iš namų į Klaipėdos miestą. Fizinio smurto faktas įvyko 2020 m. birželio 4 d. apie 18.00 val. grįžus į namus buvo aiškinamasi santykiai, kurių metu ši elgėsi ramiai, o A. J. tai nepatiko, dėl to grasino žodžiais susidoroti. R. N. nepaklusus jo norams, šis pradėjo spausti pranešėjos rankas, kaklą, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Be to, pranešėja nurodė, kad prieš porą savaičių gegužės mėn. pabaigoje, savaitgalyje A. J. norėjo aiškintis santykius, tačiau pranešėjai nieko nesakius, šis be priežasties smogė ranka jai į veido sritį (skruostą), kuriuo metu buvo sukeltas fizinis skausmas. A. J. sudavus smūgį ranka į veidą R. N., ši nurodė, kad dėl tokio jo elgesio šis skųsis, tai išgirdus A. J. ranka (kumščiu) smogė vėl R. N. į veido sritį, kuriuo metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir dėl to jai skaudėjo. Dėl A. J. naudojamo fizinio smurto ir baimės pranešėja pabėgo iš namų į Klaipėdos miestą;

- 2020 m. liepos 1 d. R. N. elektroniniu paštu pateiktomis nuotraukomis, darytomis, jos teigimu, kelios dienos po birželio 04 d. smurto, kuriose matomi galimai smurtinių veiksmų pėdsakai jos kūne;

- 2020 m. rugsėjo 19 d. akistatos protokolu, kuriame nurodyta, kad akistata daryta tarp nukentėjusiosios R. N. ir įtariamojo A. J.. Akistatos metu R. N. parodė, kad 2020 m. gegužės 22 d. ji susikivirčijo dėl šeimyninių reikalų su A. J., pykosi namuose (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare jis grįžo girtas, jos su dukryte jau miegojo, o jis norėjo su ja aiškintis santykius, bet ji nesutiko, nes buvo vėlu ir jis buvo girtas. Dėl to jis supyko ir už plaukų ištempė ją iš lovos, kadangi tuo metu prabudo dukrytė jis ją paliko ramybėje. Jis galėjo tempti už plaukų ją apie metrą, tai sukėlė jai fizinį skausmą. Tarp jų su A. J. konfliktai namuose vyko daug metų, nes ji jam priekaištaudavo, kad namuose girtuokliaujama, geria jis, jo tėvai, o ji nenorėjo, kad dukra tai matytų ir augtų tokioje aplinkoje. Ji dažniausiai tvirtai išsakydavo savo nuomonę dėl gyvenamosios aplinkos, o jis su ja nesutikdavo ir jie bardavosi. Ji būdavo tylėdavo, o ta tyla jį dar labiau pykdė. 2020 m. gegužės 23 d. rytą A. J. buvo pagiringas, pradėjo aiškintis su ja santykius, jis buvo nepatenkintas jos darbu, kodėl grįžta laiminga, o namuose būna pikta, su juo nebendrauja, ji jam bandė aiškinti, bet jis nenorėjo suprasti. Jis supykęs ant jos galvos užvertė maistą iš dubenėlio, jei gerai pamena, buvo grikiai ir ją pastūmė į sieną, ji atsirėmė nugara į sieną, tai nesukėlė fizinio skausmo ir delnu trenkė per kairįjį žandą, tai jai sukėlė fizinį skausmą. Po to, su kumščiu trenkė į dešinįjį skruostą, jai tai sukėlė didelį fizinį skausmą, nes jai kaip tik tuo metu buvo pūliuojantis protinis dantis. Ant veido sužalojimų neliko. Ji pasakė, kad jis taip negali elgtis ir ji parašys pareiškimą policijai, tada jis pradėjo jai grasinti, kad iš jos atims vaiką ir mane nužudys bei pasakė „viena durne pasaulyje bus mažiau“. Ji suprato, kad jis taip sakydamas norėjo, kad jo klausytų, jam nusileistų, o ji jam sakė, kad vis tiek čia negyvens, nenori, kad vaikas augtų tokioje aplinkoje. Jis perstūmė ją prie kitos sienos, tai jai skausmo nesukėlė, ir ten stipriai su ranka apglėbdamas kaklą ją prispaudė prie sienos. Spaudė stipriai, kad jai net oro pritrūko, jai sukėlė fizinį skausmą, vėliau matėsi mėlynės. Tuo metu į virtuvę įėjo dukra ir jis jai daugiau nieko nebedarė. Praėjus kuriam laikui, gal keletui valandų, A. J. parėjo į namą iš lauko, atsisveikino su dukryte, verkė ir pasakė, kad eina žudytis, ji tai suprato, kad jis norėjo sulaukti iš jos gailesčio, vietoj to, kad jos atsiprašytų kaip prieš tai elgėsi. Ji nekreipė dėmesio, sėdėjo skaitė knygą. Ji žinojo, kad jis nenusižudys, kaip ir buvo vėliau, kad tikrai nenusižudė, per gerai pažįsta tą žmogų, nes pragyveno daug metų. Jis vėliau pasislėpė automobilyje išmiegojo iki vakaro, nes kol nebuvo namuose buvo išgėręs. 2020 m. birželio 4 d., ryte jie susipyko su A. J., nes ji nepasiėmė išvežti priduoti taros kaip užstato ir jai išvažiuojant iš kiemo su automobiliu, sviedė į automobilį vaikišką dukros kėdutę, nesustojo ir išvažiavo, o jis jai parašė SMS, kad ji dėl to labai gailėsis. Vakare sugrįžus į namus ji gamino valgyti, o A. J. būdamas blaivus jai pradėjo priekaištauti, kodėl jo neklauso. Ji buvo pavargus, nieko nenorėjo aiškinti, tylėjo, o jis jai pradėjo grasinti, kad ji niekur nebeišvažiuos, dukrytė liks namuose ir ji sėdės namuose ir privalės tvarkyti sodybą (jis labai dažnai prikaišiodavo jai visus namuose darbus, nes kai pradėjo dirbti, tai nebelikdavo laiko darbui namuose). Ji pasakė, kad jis grasinimais nieko nepasieks ir ji gyvens taip kaip norės, tada jis pasakė „kad mane užčiaups su peiliu“. Ji tuo metu stovėjo prie virtuvinio, o šalia gulėjo peilis, tai jis pasakė žiūrėdamas į tą peilį, jis peilio paėmęs nebuvo. Peilis mėsai ar daržovėms pjaustyti. Ji vis tiek nenutilo ir A. J. sugriebė ranka jai už kaklo, pristūmė prie sienos ir laikė taip, o kita ranka sugriebė už kairės rankos virš alkūnės ir stipriai suspaudęs laikė, tai jai sukėlė fizinį skausmą (dėl kaklo ir rankos suspaudimo), tik ant rankos paliko mėlynė. Daugiau jis jai nieko nebedarė ir paleido, ji iš virtuvės išėjo ir nuėjo į kambarį, kur buvo dukra. Daugiau tą vakarą jos su A. J. nebebendravo. Vakare jis atėmė iš jos telefoną ir pagrasino, kad pradurs automobilio padangas, kad nebegalėtų išvažiuoti į darbą. Po kelių valandų telefoną sugrąžino, kodėl jis buvo paėmęs telefoną nežino. Paskutiniu metu prieš tai jis dažnai iš jos paimdavo telefoną, net savaitgaliui, kodėl taip darydavo nežino. Per naktį ji apsisprendė išeiti iš namų, bet jam apie tai nesakė. 2020 m. birželio 5 d. ryte išėjo į lauko tualetą, kai parėjo, nebegalėjo įeiti į namą, jis jai sakė, kad gali eiti sėdėti automobilyje, kad čia ne jos namai, bet po 5 minučių įleido. Ji išvežė dukrą į darželį Mažeikiuose ir po to grįžo namo, bet nustebo, kad sutartoje vietoje nebėra raktų nuo namo durų, bet radusi atsarginius įėjo į namo vidų ir susirinkusi savo ir dukros daiktus išėjo, kad išeina iš namų ji nieko nesakė A. J.. Dar nori papildyti, kad jų su A. J. santykių pradžioje, kai ji dar ėjo į mokyklą, gal 11 ar 12 klasę, jis jai trenkė į veidą ir ji užsimaskavusi su pudra mėlynę ėjo į mokyklą. Dar nori pasakyti, kad ne kartą buvo tokie atvejai, kad jis ją išmesdavo iš lovos ir ji miegodavo ant grindų, jis neleisdavo lovoje miegoti, nes sakydavo, kad tai jis moka lizingus už lovas. Dažniausiai išmesdavo iš lovos po konflikto, net buvo, kad apipylęs vandeniu, kai ji jau gulėjo ant grindų. Ji mano, kad jis taip elgdavosi, nes ji jam nenusileisdavo, o jis norėdavo pasirodyti, kad namuose jis turi viršenybę, kad jis namuose „karalius“. Yra buvęs, kad jis jai buvo užvertęs ant galvos puodą nekarštos sriubos. Praėjusią vasarą sudaužė jos telefoną, už kurį ji pati mokėjo, nes ji buvo atsisakiusi važiuoti į parduotuvę parvežti alkoholio ir įvyko kivirčas. Apie patirtą smurtą iš A. J. ji niekam nebuvo pasakojusi, nes jai buvo gėda. Ji nuolat bijojo, nes jautė spaudimą iš jo, buvo gąsdinama, kad jai sugriaus gyvenimą, bijojo dėl savo ir dukrytės gyvybės bei ateities. Ji pasakyti tikslių datų kada tai vyko negali, nebepamena, visa tai papasakojo, kad susidaryti vaizdą, kad ne pirmą kartą taip A. J. su ja elgiasi. A. J. patvirtino, kad R. N. duoti parodymai teisingi. A. J. atsiprašė R. N. už tai ką padarė, kad jai sukėlė fizinį skausmą, kad išsakė žodžius, kurie nuskambėjo kaip grasinimai, už įžeidinėjimus, už gyvenime padarytas klaidas. R. N. pareiškė, kad atsiprašymus girdėjo, juos priima, bet neatleidžia ir nori, kad A. J. atsakytų pagal įstatymą už savo veiksmus.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, smaugimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam A. J. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi kaltinamasis fizinį smurtą naudojo savo sugyventinės, su kuria kartu gyvena ir augina nepilnametį vaiką, atžvilgiu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis rankomis sugriebęs už plaukų nukentėjusiajai R. N. ir ją ištempęs iš lovos, pastūmęs R. N. į sieną bei delnu sudavęs vieną smūgį R. N. į kairįjį skruostą bei sugriebęs ranka už kaklo nukentėjusiajai R. N. ir taip laikęs prispaudęs prie sienos, kita ranka sugriebęs už kairės rankos virš alkūnės ir stipriai suspaudęs laikė, taip sukeldamas R. N. fizinį skausmą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios duotus parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jie nekelia abejonių, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti trys nesunkūs nusikaltimai, kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tyčia, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją – baigtinės veikos, kaltininko asmenybę – anksčiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, nevedęs bei turintis mažametį vaiką, UAB Mažeikių psichikos sveikatos centre nesilankė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo bei atsiprašė nukentėjusios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 59 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamas veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma viešųjų darbų bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, pridedant didesnes ne numatytas bausmės minimumas (BK 46 straipsnio 2 dalis) ir skirtina subendrinta bausmė – viešieji darbai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, A. J. paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 39 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo sugyventinę, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 17 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri kaltinamajam paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam A. J. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 CD diskas su nukentėjusios R. N. apklausos garso įrašu, esantis baudžiamojoje byloje, prisegtas prie galinio 1 bylos tomo vidinės pusės viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos padarytos 2020 m. gegužės 22 d.), ir paskirti jam 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį visuomenės labui.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos padarytos 2020 m. gegužės 23 d.), ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį visuomenės labui.

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl veikos padarytos 2020 m. birželio 4 d.), ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. J. skirti subendrintą bausmę 12 (dvylika) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 32 (trisdešimt dvi) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią A. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu A. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) CD diską su nukentėjusios R. N. apklausos garso įrašu, kuris yra baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. J., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. J., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam A. J..

Išaiškinti A. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Andželika Butkuvienė