Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2019-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-827-543/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-26
Bylos Nr.
1-827-543/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29729-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-827-543/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29729-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 26 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-29729-19, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. spalio 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2017 m. vasario 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) 2018 m. balandžio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų, bausmę atlikęs 2018 m. birželio 6 d.,

turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. S. 2019 m. liepos 14 d. apie 12 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. B., o būtent sugriebė rankomis jai už plaukų ir juos tempė, paleidęs plaukus, rankomis suėmė už kaklo ir smaugė, po to pastūmė nukentėjusiąją į langą, dėl ko ji dešine ranka atsitrenkė į palangę, taip smurtaudamas nukentėjusiajai V. B. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. S. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad V. B. yra jo sugyventinė, kartu jie gyvena apie 15 metų sugyventinės dukrai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. 2019 m. liepos 14 d. su sugyventine buvo pas draugus, ten vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę, alų, vyną. Jis į namus grįžo apie 11 val. Sugyventinė su juo į namus nėjo ir sugrįžo tik apie 12 val., todėl tarp jų kilo konfliktas. Jis buvo neblaivus ir visų įvykio aplinkybių neprisimena. Pamena, kad sugyventinė buvo miegamajame kambaryje lovoje, jis priėjęs suėmė jai už plaukų ir juos tempė į viršų. Dėl savo girtumo jis nepamena, kad jai būtų suėmęs už kaklo ir smaugęs, tačiau galėjo taip pasielgti. Vėliau jis stovinčią sugyventinę rankomis pastūmė į langą, ji dešine ranka atsitrenkė į palangę. Jis nepamena, kad ji būtų šaukusi, jog jai ką nors skauda, ar prašiusi nustoti ją stumdyti. Po šių jo veiksmų jis girdėjo, kad V. paskambino policijos pareigūnams, sakydama, kad ją sumušė sugyventinis. Dėl to, kad smurtavo prieš savo sugyventinę, labai gailisi, supranta, kad dėl tokių jo veiksmų sugyventinė galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 40–41, 43–44).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš V. B. protokolo–pareiškimo matyti, kad ji 2019 m. liepos 14 d. kreipėsi į policiją dėl to, jog tą pačią dieną apie 12 val. namuose (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, sugyventinis S. S. prieš ją smurtavo – sugriebęs rankomis už plaukų tempė, suėmęs rankomis už kaklo smaugė, po to ją stūmė, dėl ko ji atsitrenkė dešine ranka į palangę. Dėl sugyventinio veiksmų ji jautė didelį fizinį skausmą (b. l. 1–3).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2019 m. liepos 14 d. V. B. pranešė, jog namuose (duomenys neskelbtini) sugyventinis S. S. prieš ją smurtavo, t. y. rankomis tampė už plaukų, smaugė ir pastūmė į lango pusę, dėl ko ji atsitrenkė dešine ranka į palangę, tokiais veiksmais sugyventinis sukėlė jai fizinį skausmą. S. S. 2019 m. liepos 14 d. 17.27 val. alkotesteriu nustatytas 2,13 promilių girtumas. V. B. atsisakė tikrintis girtumą, nors nuo jos sklido specifinis alkoholio kvapas, ji sakė, kad yra vartojusi alkoholinių gėrimų (b. l. 9).

Apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra; tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 13–18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad su sugyventiniu S. S. gyvena (duomenys neskelbtini), jie kartu jau 13 metų, veda bendrą ūkį. 2019 m. liepos 14 d. jie buvo svečiuose, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžus į namus apie 12 val. tarp jos ir S. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali. Tuo metu ji miegamajame kambaryje gulėjo lovoje. S., priėjęs prie jos, suėmė ranka jai už plaukų ir juos tempė (pešė) į viršų. Paleidęs plaukus, viena ranka suėmė jai už kaklo ir jį suspaudė. Po šių S. veiksmų ji atsistojo nuo lovos ir ruošėsi eiti iš kambario, tačiau jis ją stipriai pastūmė į langą ir ji dešiniu petimi atsitrenkė į lango šoninę staktą. Dėl S. smurtinių veiksmų jokių sužalojimų nebuvo, tačiau ji pajautė fizinį skausmą galvoje, kakle ir dešiniame petyje, pastarasis skausmas buvo labai stiprus, nes ji neseniai buvo susilaužiusi dešinį raktikaulį. Sugyventiniui dėl tokio jo elgesio pretenzijų neturi. Jis blaivus būna geras, dirba namuose, tik išgėręs alkoholio tampa agresyvus ir prieš ją smurtauja jau ne pirmą kartą, todėl ji nenori, kad jis grįžtų pas ją gyventi. Į teismo medicinos ekspertus kreiptis atsisako, nes ant kūno jokių sužalojimų nėra. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 22–23, 24–25).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis S. S. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę V. B., t. y. sugriebęs rankomis už plaukų juos tempė, rankomis suėmęs už kaklo smaugė, po to stūmė nukentėjusiąją į langą, dėl ko ji ranka atsitrenkė į palangę, šiais veiksmais kaltinamasis sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, tokiu atveju nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu (b. l. 72–75, 76).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis S. S. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jis nusikalto būdamas pirmiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taigi, šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jis baustas administracine tvarka (b. l. 64–67), į psichikos ir priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą neįrašytas (b. l. 71), dirba (b. l. 62). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. liepos 14 d. 13.00 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 10.59 val. (b. l. 30, 47), šis laikas (dvi paros) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam 2019 m. liepos 16 d. tyrėjo nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45–46), ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 33 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. S. galutinę bausmę – areštą 22 (dvidešimt dviejų) parų, jį atliekant areštinėje.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. S. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. liepos 14 d. 13.00 val. iki 2019 m. liepos 16 d. 10.59 val. (dvi paras).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė