Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties O. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atmestas O. B. skundas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimas O. B. administracinio teisės pažeidimo byloje. Šiuo nutarimu O. B. pripažintas padariusiu administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje ir jam paskirta 43 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn O. B. patrauktas dėl to, kad 2016 m. rugpjūčio 30 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje, t. y. picerijoje „P. J.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), spjovė į lėkštę, iš kurios valgė M. V.. Tokiais veiksmais O. B. pažeidė viešąją tarką.O. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti, taip pat panaikinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2016 m. gruodžio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.Skunde pareiškėjas nurodo, kad, nors jis nesutiko su pareikštu kaltinimu, nei liudytojai, nei nukentėjusieji, nei jokie kiti jo kaltės įrodymai nenurodyti nutarime, kuriame pareiškėjas pripažintas kaltu dėl pažeidimo padarymo. Skundžiamoje nutartyje pareiškėjo kaltės įrodymai yra deklaruoti, tačiau teismas neteisingai interpretuoja liudytojos S. Ž. parodymus – jie ne patvirtina pareiškėjo kaltę, bet ją paneigia. O. B. pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti tik trys liudytojai, kurių parodymai yra abejotini. Vertinant M. V. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad ji anksčiau pareiškėjui teikė teisines paslaugas kaip advokatas, o šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame M. V. pareikšti įtarimai dėl pareiškėjo sumušimo. Liudytojas J. G. nurodė, kad advokatas M. V. yra jo atstovas kažkokiame procese, todėl jo parodymai taip pat negali būti laikomi objektyviais. Vertinant liudytojo R. L. parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu šis liudytojas į pareiškėjo atstovo klausimus imdavo atsakinėti jų neišklausęs, nurodė, kad jam iš anksto žinoma, ko bus klausima, be to, šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja faktinėms aplinkybėms.Skunde taip pat pažymima, kad byloje nustatyta, jog įvykio vieta buvo filmuojama. Pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galimybė šiuos įrašus gauti, tačiau laiku nepareikalavus jie buvo sunaikinti. Dėl šios priežasties įrodinėjimo pareiga, kad jis yra nekaltas, buvo perkelta pareiškėjui.Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad perkvalifikuoja padarytą pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, tačiau rezoliucinėje dalyje to nenurodė – policijos priimtą nutarimą ir paskirtą nuobaudą paliko nepakeistą, be to, priėmė nutartį, o ne nutarimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyresnioji specialistė nurodo, kad su O. B. skundo argumentais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

O. B. apeliacinis skundas atmestinas.Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iš pareiškėjo apeliacinio skundo, jis nesutinka su teismo išvadomis, padarytomis išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ir teigia, kad jo kaltė dėl padaryto pažeidimo neįrodyta. Tačiau apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su apelianto skundo argumentais ir konstatuoja, kad O. B. kaltė dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo yra įrodyta byloje surinktais ir tinkamai ištirtais įrodymais – liudytojų M. V., J. G. ir R. L. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdyje bei rašytine bylos medžiaga. Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, dėl ko minėtų liudytojų parodymai negali būti laikomi patikimais, šio apelianto teiginio nepatvirtina ir tėra tik prielaidos, kuriomis siekiama sukelti abejonę liudytojų patikimumu. Fakto, kad O. B. ir M. V. santykiai yra konfliktiški, neneigė nė vienas iš šių asmenų, tačiau būtent konfliktiški santykiai ir galėjo būti O. B. elgesio, prieštaraujančio elementarioms moralės normoms, priežastimi. Liudytojas J. G. patvirtino esąs ne tik M. V. draugas, bet ir klientas, taigi galėjo duoti M. V. palankius parodymus. Tačiau abejoti šių liudytojų parodymais pagrindo nėra, nes juos patvirtina ne tik liudytojo R. L. parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu faktą, kad O. B. išeidamas spjovė į M. V. lėkštę, matė ir K. C., kurios apklausti teismo posėdyje nėra galimybės, nes liudytoja išvykusi į užsienį. Vertinant surinktus įrodymus, darytina išvada, kad jie yra pakankami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei konstatuoti. Apylinkės teismas ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad pašalintų pareiškėjui kylančias abejones, išsamiai išnagrinėjo jo skundą ir pagrįstai konstatavo, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas atliko veiksmus, sudarančius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, sudėtį.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl O. B. padaryto pažeidimo perkvalifikavimo ir apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo formos. Su apelianto argumentais sutiktina tik ta apimtimi, kad apylinkės teismas, perkvalifikavęs pareiškėjo padarytą pažeidimą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, turėjo tai nurodyti rezoliucinėje galutinio procesinio sprendimo dalyje. Tačiau dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo pagal ANK nuostatas ankstesnis procesinis sprendimas nėra nei panaikinamas, nei keičiamas, keičiama tik padaryto pažeidimo kvalifikacija. Apylinkės teismo padaryta klaida ištaisytina apygardos teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

O. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad O. B. administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 174 straipsnyje, perkvalifikuojamas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.