- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-570-209-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Regina Pocienė, Teresėlė Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. Š.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Kategorijos
- 1.2.4.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-570-209/2011Teisminio proceso numeris: 1-13-1-00773-2010-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1, 2.1.15.3.3.3, 2.4.6.4.1., (S).
2011 m. liepos 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. (A. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. Š. Vilniaus teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 4 071,88 Lt už nukentėjusiojo gydymą
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. kaltinamas tuo, kad jis sunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, dirbdamas UAB „P.“ apsaugos darbuotoju „C.“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini) ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2010-02-26 apie 17.00 val., tuo metu, kai nenustatytas asmuo, sulaikant bandantį iš parduotuvės pasišalini A. Č. , - sudavė ranka smūgį A. Č. į veidą ir stvėrė jį už rankos, bei laike, iki priėjo jis, po ko jis kartu su nenustatytu asmeniu A. Č. nuvedė prie rampos, kur nenustatytas asmuo kumščiu sudavė vieną smūgį A. Č. į kairįjį šoną, o pastarajam suklupus, jis lazda sudavė smūgį į nugaros kairę pusę, nuo kurio A. Č. griuvo ant žemės, padarydamas nukentėjusiajam A. Č. nosies kaulų lūžį, blužnies plyšimą, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti ir nurodo, kad pagal esamus byloje rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus nustatyta, kad jis nemušė ir nežalojo A. Č. , o tai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnais nenustatytas asmuo. 2010-03-19 protokole-pareiškime A. Č. nurodė, kad buvo sumuštas vyro, kuris nėra parduotuvės "C." darbuotojas, kuris sudavė jam du smūgius: į veidą ir į kairįjį šoną, buvo civiliais drabužiais, apie 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, aukšto ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Apeliantas yra žemo ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, tamsaus gymio. A. Č. 2010-03-19 pareiškime rašo, kad apsaugos darbuotojas A. Š. sandėlyje trenkė jam į nugarą polietileninių maišelių rulonu, o jis to neneigia. Suduodant tokiu lengvu rulonu negalima padaryti jokio trauminio poveikio. Pirmos instancijos teismas be pagrindo lengvą plonų maišelių ruloną įvardino lazda. Kad apeliantas nežalojo A. Č. patvirtina ir 2010-04-06 Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G1114/10 (01), kad "Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių". (b.l. 19-20). Kadangi A. Č. atvyko gydytis 2010-03-08 (VGPUL ligos istorija Nr. 2010/5388), tai tikėtina, kad jau po įvykio "C." parduotuvėje, A. Č. galėjo gauti traumą kitur. Teismo išvados neparemtos liudytojų parodymais: liudytoja I. S. (b.l. 48) 2010-04-30 liudytojo apklausos metu ir teisme (b.l. 178, 170-172) parodė, kad nematė, kad apeliantas muštų A. Č.. Liudytoja D. Č. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 49 - 51 ) ir teisme (b.l. 178-179, 170-172) patvirtino, kad nematė, kad apeliantas muštų A. Č.. Kyla klausimas, dėl ko atvykę paimti A. Č. iš parduotuvės pareigūnai neapklausė vyrą, kuris sumušė A. Č., neužrašė jo asmens duomenų, nes jis buvo Administracinės teisės pažeidimo byloje liudytoju. Po to 2011-01-07 tarnybiniu pranešimu tyrėjas praneša, kad nustatyti asmens, kuris kartu su apsaugos darbuotoju A. Š. sumušė A. Č., nepavyko. 2011-01-10 nutarimą Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokuroras atskiria tyrimus ir baudžiamas asmuo, kuris sužalojimų nepadarė, o tik viršydamas savo tarnybines pareigas, veikė įžeidžiančiai. Nėra duomenų, neabejotinai pagrindžiančių apelianto kaltę, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Apeliantas pripažino save kaltu apkalbėjęs save. Kaip byloja VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės 2010-05-18 pažyma apie asmens gydymą Nr. K6-2-7637 (b.l. 118), A. Š. diagnozė: "Debilumo laipsnio oligofrenija su hiperdinaminiu sindromu dėl prenatalinio galvos smegenų pakenkimo", dėl to apeliantas negalėjo teisingai suprasti visos inkriminuojamos jam veikos prasmės, neteisingai įvertino savo padėtį, elgesį ir situaciją, nesuprato savo parodymų pasekmių. Eksperto išvada Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-316/2010 (b.l. 135-137) yra paviršutiniška ir neatskleidžia A. Š. elgesio parodymų davimo laiku. Remdamasis BPK 10 str., 51 str. 1 d. 2 ?., prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalėjo apeliantui paskirti gynėją ikiteisminio tyrimo metu, nes apeliantas turi psichinių sutrikimų, tačiau to nebuvo ir buvo pažeistos apelianto teises į gynybą. A. Š. , būdamas apsaugos darbuotoju ir vykdydamas profesines pareigas (BK 29, 30 str.) viršijo savo įgalinimus ir galimai padarė A. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, trenkiant vieną kartą nukentėjusiajam polietileno plėvelės maišelių rulonu, tačiau toks sužalojimas nebuvo specialistų nustatytas, reiškia tokio sužalojimo nebuvo, buvo tik nukentėjusįjį įžeidžiantis elgesys. Teistumas apeliantui išnyko 2007-05-09 pagal priimtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, nuosprendį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą patenkinti, nes sužalojimus jam padarė nenustatytas asmuo.
Nuosprendis naikintinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vietoje apkaltinamojo nuosprendžio turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje visus surinktus įrodymus ir juos įvertinus apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad A. Č. padaryta nosies kaulų lūžis ir blužnies plyšimas. Šie sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais, jie nebūdingi griuvimui. Nosies kaulų lūžimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o blužnies plyšimo pasekoje ji buvo pašalinta, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu (Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 1114 (01) (B.l. 12-20)). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas Viačeslavas Kolomiec paaiškino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais – į nosį ir į pilvo (šono) sritį, blužnies plyšimas negalėjo įvykti nuo smūgio sudavimo į nugaros viršutinę dalį, blužnis plyšo nuo smūgio sudavimo kumščiu į kairį šoną. Jokių sužalojimų ir smurto žymių nugaroje neužfiksuota.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. parodė, kad dirbo apsaugos darbuotoju – kasininku pardavėju UAB „P.“ „C.“ parduotuvėje, kuri yra Savanorių pr. 44. Sėdėjo prie monitoriaus ir pastebėjo, kaip nukentėjusysis užėjo į parduotuvės prekybos salę, kur guli sviestas ir kabo dešros, apsižiūrėjo, kur pas juos stovi vaizdo kameros. Po to jis paėmė dešrą, užsikišo už striukės ir nuėjo ne prie kasų susimokėti, o link įėjimo į parduotuvę, t.y. kur yra vadinami „suktukai“. Nuteistajam pribėgus, nukentėjusysis buvo sulaikytas nepažįstamo vyriškio, parduotuvės lankytojo. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, bet sužalojimo momento jis nematė. Nepažįstamas asmuo pasakė, kad padės sulaikytąjį nuvesti prie „rampos“ – tarnybinės patalpos, kuri yra parduotuvės gale. Kaltinamasis prisipažino, kad su plėvelės ritiniu (0,5 m ilgio ir 10 cm skersmens) sudavė vieną kartą nukentėjusiajam per nugarą, po jo smūgio nukentėjusysis nukrito ir suriko, suprato, kad jam skaudėjo. Nukentėjusysis nusiprausė prie kriauklės, atvažiavo policija ir jį išsivežė. Pripažįsta, kad sudavė nukentėjusiajam smūgį, dėl kurio jis patyrė sunkų kūno sužalojimą, savo kaltę pripažįsta visiškai (b.l. 171). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. Š. parodė, kad pamatęs vyriškį, kuris už striukės užsikišo dešras, jis išėjo iš monitorinės ir nuėjo prie to vaikino, norėdamas jį sulaikyti. Priėjęs prie jo paėmė už rankos, sakydamas praeinam su manimi, o jis ranką ištraukė ir bandė pabėgti iš parduotuvės. Prie jų priėjo kažkoks parduotuvės klientas ir padėjo vaikiną vesti iki tarnybinės patalpos. Sulaikytas vaikinas kraujavo, jam kraujas bėgo iš nosies, sakė, kad jo nemuštų, minėjo, kad jam skauda šoną, kad jis yra sumuštas. Vyriškis, kuris padėjo palydėti jaunuolį, į rampą užėjęs nebuvo. Jis (A. Š. ) tikrai nemušė vaikino, tik jį pastūmė (b.l. 63). Apklausiamas 2011 01 07 A. Š. parodė, kad pribėgęs prie pažeidėjo pamatė, kad jam nepažįstamas vyras laiko už rankos A. Č. , kuriam iš nosies bėgo kraujas. Abu nuvedė tą vaikiną į apsaugos darbuotojo kabinetą, bet jam bėgo kraujas iš nosies, tada A. Š. nuvedė jį į rampą, ar jam nuvesti padėjo tas vyras, kuris vaikiną sulaikė, neįsidėmėjo. Jis ten, nežino kodėl, bet lazda, kuri buvo iš kartono apvyniota polietilenine plėvele, jam sudavė vieną smūgį iš nugaros per kairįjį šoną. Nuo šio smūgio A. Č. pargriuvo ant žemės bei pradėjo aimanuoti (b.l. 71). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. Š. parodė, kad nukentėjusiajam sudavė vieną kartą polietileninių plėvelių rulonu per nugarą, o nepažįstamasis vyras, kuris sulaikė nukentėjusįjį, kumščiu sudavė į šoną, jis dar jam pasakė, kad nereikia to daryti. Po to smūgio nukentėjusysis susmuko ant grindų, smūgį sudavė tuo metu, kai nukentėjusįsis stovėjo prie kriauklės. Jis (A. Š. ) nukentėjusiajam jokių sužalojimų nepadarė, dėl įvykusio incidento susitaikė, jo atsiprašė, sumokėjo 1000 Lt moralinės žalos.
Nukentėjusysis A. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad užėjo į „C.“ parduotuvę, paėmė maisto produktų, paslėpė po savo striuke, nes neketino sumokėti, ir norėjo išeiti, bet kelią užstojo nepažįstamas vyras, kuris kumščiu sudavė į nosį. Nepažįstamas vyras smūgiavo jam į nosį, o kaltinamasis sudavė smūgį į nugarą. Kaltinamasis vieną kartą trenkė į kairę nugaros pusę su ritiniu, ant kurio buvo suvyniota plėvelė (b.l. 171-172). Protokole-pareiškime A. Č. nurodė, kad jam peržengus išėjimą, prie jo priėjo civiliais rūbais apsirengęs vyras, apie 30 metų amžiaus, šviesiais plaukais, stambaus kūno sudėjimo, aukštas ir nieko nesakęs trenkė jam kumščiu į veidą, sugriebė jį už striukės, tada pribėgo apsaugos darbuotojas ir abu jį nusivedė į kambariuką, kur atėjo parduotuvės direktorė ir liepė jį nuvesti į sandėliuką. Sandėlyje šviesių plaukų vyras jam dar kartą trenkė į kairį šoną, o apsaugos darbuotojas, paėmęs permatomą plėvelės ritinį, juo trenkė į kairį šoną, jis parkrito negalėdamas atsistoti (b.l. 1-2). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010 03 19 A. Č. parodė, kad „C.“ parduotuvėje jis norėjo pasisavinti prekių ir norėdamas išeiti buvo sumuštas apsaugos darbuotojo ir su juo kartu buvusio vyro, apie 30 metų amžiaus, šviesių plaukų, aukšto, stambaus, apsirengusio civiliais rūbais, kuris rodė jam pažymėjimą, kas jis toks yra, bet jis duomenų neįsiminė. Kai buvo nuvestas į parduotuvės sandėliuką, minėtas vyras su kumščiu jam trenkė į kairį šoną, po to apsaugos darbuotojas taip pat priėjo prie jo ir trenkė dar kartą su permatomos plėvelės rulonu į kairį šoną, jis nuo smūgio parkrito ant žemės ir negalėjo atsikelti. Tada jie abu liepė atsikelti, nusiprausti, buvo iškviesta policija (b.l. 11-12). Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos 2011 01 05 A. Č. parodė, kad jam praeinant nesusimokėjus 20 Lt už dešrą, parduotuvėje stovintis prie durų nepažįstamas vyriškis stambaus kūno sudėjimo, veido bruožų neįsidėmėjo, iškart sudavė kumščiu smūgį į nosį, jam pasipylė iš nosies kraujas. Tada jis jį stvėrė už rankos, laikė, pribėgo apsaugos darbuotojas A. Š. , bei jie dviese jį nutempė į apsaugos darbuotojų kabinetą, kur buvo atbėgusi kažkokia moteris ir liepė vesti jį į sandėlį ar rampą. Jie jį nuvedė prie rampos, ten pradėjo mušti. Tas nepažįstamas vyras trenkė kumščiu į kairįjį šoną, jis suklupo iš skausmo, o po to apsaugos darbuotojas A. Š. lazda vieną kartą trenkė į nugaros kairę pusę, jis pargriuvo, ir buvo toks jausmas, kad plyšo viduriai, taip stipriai pradėjo deginti, negalėjo atsistoti ant kojų. Daugiau nemušė, liepė nusivalyti, kad nesimatytų kraujo. Policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą, kur iškvietė greitąją pagalbą ir jis buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Jį prašvietė ir paleido namo. Namuose gulėjo keletą dienų, tėvas nuvežė į polikliniką, kur buvo iškviesta greitoji pagalba ir jį nuvežė į Lazdynų ligoninę, o ten buvo skubiai operuotas, jam pašalino blužnį (b.l. 23). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. Č. parodė, kad perlipus per tvorelę jam nepažįstamas vyras, kuris stovėjo prie parduotuvės durų, sudavė kumščiu į nosį, pasipylė kraujas. Po to priėjo apsaugos darbuotojas ir jie abu paėmė jį už rankų, nusivedė jį į tarnybinę patalpą ir liepė nusiplauti kraują. Jis stovėjo prie kriauklės, o nepažįstamas vyras iš kairio šono smogė kumščiu jam į kairį šoną, pajuto siaubingą skausmą, po to smūgio apsvaigo. Tas vyras trenkė į kairį šoną labai stipriai. Nuteistasis jam sudavė vėliau per nugarą iš kairės pusės, kažkur ties mentimi. Mano, kad nosį jam sulaužė nepažįstamas vyras, blužnis plyšo ne nuo nuteistojo smūgio, nes jis sudavė smūgį ne į šoną, o į nugarą. Dėl suduoto smūgio į nugarą jie susitaikė ir jis pretenzijų nuteistajam neturi.
Kolegija, patikslinusi ir įvertinusi visus surinktus byloje įrodymus, daro išvadą, kad nesurinkta jokių įrodymų, kad nukentėjusiajam A. Č. kūno sužalojimai padaryti nuteistojo A. Š. veiksmais. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino kurio asmens – kaltinamojo A. Š. ar nenustatyto asmens veiksmais, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas, padaryti kūno sužalojimai. Dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Č. aiškino, kad nosį jam sulaužė nepažįstamas vyras, kuris vėliau kumščiu sudavė labai stiprų smūgį į kairį šoną, nuteistasis A. Š. sudavė vieną smūgį polietileno plėvelės ritiniu į nugaros kairę pusę (b.l. 23), tą jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistajam A. Š. priėjus prie nukentėjusiojo pastarajam nosis jau buvo sužalota, veidas kruvinas. Teismo medicinos specialisto 2010 04 06 išvadoje konstatuojama, kad dėl blužnies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o atskirai dėl nosies kaulo lūžimo – nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviem trauminiais poveikiais (b.l. 20). Sužalojimų padarymo mechanizmas specialisto išvadoje neaptariamas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas teismo medicinos ekspertas V.Kolomiec paaiškino, kad nosies kaulų lūžimas ir blužnies plyšimas padaryti dviem trauminiais poreikiais – į nosį ir į pilvo (šono) sritį, blužnies plyšimas negalėjo įvykti nuo suduoto smūgio į nugaros viršutinę dalį, blužnis plyšo nuo suduoto smūgio kumščiu į kairįjį šoną. Jokių sužalojimų ir smurto žymių nugaroje neužfiksuota.
Ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos I. S. ir D. Č. apie tai, kas kokius veiksmus atliko nukentėjusiojo atžvilgiu, nieko pasakyti negalėjo, tik matė kraujuotą nukentėjusįjį ir kad jam iš nosies bėgo kraujas, I. S. plovė kraujo dėmes ir rašė dokumentus dėl vagystės.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skyriaus prokuroro 2011 01 10 nutarimu nenustatytam asmeniui, kuris kartu su A. Š. padarė nusikaltimą, tyrimas išskirtas į atskirą procesą pagal BK 135 str. 1 d. ir tyrimas pavestas Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriui (b.l. 141). Iki šiol tas asmuo nenustatytas.
Teismų praktikoje, tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių – sveikatos sutrikdymo turi būti juridiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iškyla už faktiškai padarytą žalą. Nenustatyta, kad tarp nuteistojo A. Š. ir nenustatyto asmens buvo susitarimas sužaloti nukentėjusįjį arba kad sužalojimai padaryti bendrais veiksmais. Nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryti kūno sužalojimai – nosies kaulų lūžis ir blužnies plyšimas padaryti ne A. Š. veiksmų pasekoje, todėl už šiuos sveikatos sutrikdymus A. Š. negali būti baudžiamas pagal BK 135 str. 1 d. Kadangi A. Š. nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 1 d., apkaltinamasis nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).
Nustatyta, kad A. Š. polietileninės plėvelės rulonu sudavė vieną smūgį A. Č. į nugaros sritį, sužalojimų nepadaryta, tačiau nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą, kas atitiktų nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., sudėtį. Baudžiamųjų bylų dėl tokių nusikaltimų procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas (BPK 407 str. 1 d.). Nukentėjusysis protokole – pareiškime prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nosies sužalojimo ir blužnies plyšimo (b.l. 1-2). Pareiškime Vilniaus apygardos teismui (b.l. 218) nukentėjusysis A. Č. prašo iškeltą A. Š. baudžiamąją bylą nutraukti, nes jis jo nemušė, o sužalojimus padarė kitas asmuo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis dėl suduoto smūgio į nugarą atleidžia ir neprašo A. Š. už tai nubausti. Esant tokioms aplinkybėms nuteistojo veiką kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. ir skirti bausmę nėra įstatyminio pagrindo.
Kolegija atsižvelgia į A. Š. sveikatos būklę, kuri užfiksuota teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l. 135-137), todėl A. Š. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu vertina visų surinktų byloje ir teismų posėdžiuose patikrintų įrodymų visumoje. Būtent A. Š. sveikatos ypatumais paaiškinamas parodymų nenuoseklumas.
BPK 255 str. 1 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. A. Š. atiduotas teismui kaltinant pagal BK 135 str. 1 d. Negali būti nuteistas pagal BK 228 str. dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo, nes veikos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų ir apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Kolegija daro išvadą, kad A. Š. nepadarė veikos, numatytos BK 135 str. 1 d., todėl priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas, priimant išteisinamąjį nuosprendį (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).
Dėl nukentėjusiojo gydymo Vilniaus teritorinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį sumoje 4071,88 Lt. (b.l. 30-32). Nukentėjusysis A. Č. buvo gydomas dėl nosies kaulo lūžimo ir blužnies plyšimo, dėl šių sužalojimų padarymo A. Š. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Kolegija atkreipia dėmesį, kad nuosprendis parašytas pažeidžiant BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimus. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos pripažintos įrodymais nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Turi būti išdėstyta tai, ką nustatė teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas to nepadarė, o nurodė kuo A. Š. kaltinamas (b.l. 177), kad savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. Tai atitinka ne apkaltinamojo, o išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai (BPK 305 str. 3 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p., 115 str. 3 d. 2 p.,
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 03 17 nuosprendį, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
A. Š., kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Valstybinės ligonių kasos ieškinį dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo išlaidų sumoje 4071,88 Lt palikti nenagrinėtą.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. Š. panaikinti.