Utenos apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant atsakovei L. M. ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyriaus Anykščių rajone atstovui,

Teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, sprendė ieškovo A. U. prašymą atsakovei L. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities skyrius Anykščių rajone, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-07-29 teisme gautas ieškovo A. U. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nustatyti laikiną nepilnamečio sūnaus K. U. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu A. U. Norvegijos Karalystėje; leisti ieškovui A. U. su nepilnamečiu sūnumi K. U. išvykti į Norvegijos Karalystę iki kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas šioje civilinėje byloje; įpareigoti atsakovę L. M. iki 2019-08-02 grąžinti ieškovui A. U. nepilnamečio sūnaus K. U. asmens tapatybės kortelę.

Pateikto prašymo išsprendimui, 2019m. liepos 30d., 11 valandą buvo paskirtas teismo posėdis. 2019-07-30 iki numatytos posėdžio datos, teisme gautas atsakovės L. M. atstovės advokatės Ievos Kūrytės – Mockeliūnės prašymas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą. Prašyme nurodė, kad ieškovas teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio vadovavosi formalia jurisdikcija, t. y. pagal deklaruotą atsakovės gyvenamąją vietą, tačiau atsakovė 2017 metais grįžusi iš Norvegijos faktiškai gyvena ir dirba Vilniaus mieste, kuriame nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos tik dėl to, kad neseniai sudarė naują būsto nuomos sutartį ir fiziškai nespėjo pasirūpinti gyvenamosios vietos deklaracija. Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis teismingumo taisyklėmis ieškovo A. U. pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio ir būsimas ieškinys L. M. yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Esant nurodytai situacijai prašė civilinės bylos nagrinėjimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Taip pat iki 2019-07-30 numatytos posėdžio datos teisme gautas išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos, kuriame nurodė, kad vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, Kasacinio teismo išaiškinimais ir rašytiniais bylos dokumentais, šios bylos jurisdikcija priklauso Norvegijos Karalystės teismams, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Skyrius nepateikė nuomonės dėl tikslingumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti skyriaus atstovams nedalyvaujant.

Be to, 2019-07-30 iki numatytos posėdžio datos teisme gautas atsakovės L. M. atstovės advokatės Ievos Kūrytės – Mockeliūnės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus priešieškinio, kuriame prašė tenkinti atsakovės prašymą dėl civilinės bylos perdavimo Vilniaus miesto apylinkės teismui; taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio teismui pateikimo, t. y. uždrausti ieškovui A. U. išvežti nepilnametį šalių sūnų K. U. iš Lietuvos nuolatiniam gyvenimui į Norvegijos Karalystę; nustatyti laikiną nepilnamečio K. U. gyvenamąją vietą su motina L. M.. Atsakovė prašė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus priešieškinio nagrinėti kartu su ieškovo pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išsprendus klausimą dėl bylos persiuntimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Posėdžio metu, sprendžiant bylos teismingumo klausimą, ieškovo atstovas advokatas Dainius Židanavičius, susipažinęs su į bylą pateiktais šalių dokumentais, nurodė, kad reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismingas Norvegijos Karalystės teismams, vadovaujantis 1996 metų Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 5 straipsniu. Nurodė, kad nepilnametis vaikas nuo 2018 m. spalio mėnesio nuolat gyvena Norvegijos Karalystėje, ten deklaruota jo gyvenamoji vieta, lankė darželį, lengvai adaptavosi ir nuo 2019-08-05 turi pradėti lankyti mokyklą ir menų mokyklą (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.)). Teigė, kad ieškovas ketina kreiptis į Norvegijos Karalystės teismus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui su vaiku grįžus vasaros atostogų į Lietuvą ir atsakovei L. M. nesutinkant vaiko išleisti į Norvegijos Karalystę ir neatiduodant vaiko asmens tapatybės kortelės, vadovaujantis 1996 metų Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 11 straipsniu, prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pateiktą prašymą tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad prašymas pateiktas pagal atsakovės L. M. išviešintą deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl prašymas teismingas Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams. Be to, atstovas nurodė, jog jeigu teismas bylą perduos Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai šis teismas nesuspės priimti sprendimo iki rugpjūčio 3d., t.y., iki tada, kad vaikas turi išvykti į Norvegiją.

Po teismo posėdžio, teismui išėjus priimti nutarties, kuri skelbiama 2019m. liepos 31d., 13 valandą 30 minučių, per EPP sistemą, 2019m. liepos 30d., vėlai vakare , buvo gauti atsakovės atstovės rašytiniai paaiškinimai dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos ir teismingumo, kurie atsakovės ir atstovės manymu reikšmingi priimant sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei bylos persiuntimo Vilniaus miesto apylinkės teismui ir prašo juos prijungti prie bylos. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės atstovė toliau laikosi pozicijos, jog prašymus dėl laikinųjų priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo turi nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas, kuris turi kompetenciją nagrinėti pagrindinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. U. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos perduotinas kitam teismui

Atsakovės L. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio pareiškimo dienos perduotinas kitam teismui

CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį.

CPK 29 straipsnis numato bendrąją taisyklę, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.

Nagrinėjamu atveju yra pareikšti procesiniai reikalavimai ir byloje kilęs ginčas dėl pateiktų prašymų teismingumo. Ieškovas A. U. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos pagal deklaruotą atsakovės L. M. gyvenamąją vietą, o atsakovė L. M. nurodo, kad jos gyvenamoji ir darbo vieta yra Vilnius, todėl prašo perduoti bylą nagrinėti jos faktinės gyvenamosios vietos teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis fiziškai dažniausiai gyvena. Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju atsakovė L. M. pareiškė, kad jos gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė L. M. pateikė 2019-06-27 darbo sutartį Nr. 174734 iš kurios 1 punkto, 1.2 -1.2. papunkčių nustatyta, kad L. M. yra priimta dirbti į Pirkimų departamentą ((duomenys neskelbtini)) (e. b. l.)). Iš 2017-03-18 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovės L. M. gyvenamoji vieta nuo sutarties pasirašymo dienos buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Iš 2018-03-19 Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad atsakovės L. M. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Būtent šiuo adresu nuo 2017-05-02 buvo deklaruota nepilnamečio šalių sūnaus K. U. gyvenamoji vieta bei nuo 2018-04-06 buvo deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta (e. b. l.). Iš 2019-03-01 nuomos sutarties nustatyta, kad nuo sutarties pasirašymo momento, atsakovės L. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (e. b. l.). Būtent šiuo adresu atsakovė L. M. artimiausiu metu ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Ieškovas A. U. vadovaujasi atsakovės L. M. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens gyvenamosios vietos deklaracija yra tik vienas iš kriterijų sprendžiant asmens nuolatinės gyvenamosios vietos klausimą ir jis gali būti paneigtas kitais objektyviais duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-378/2015).

Atsižvelgiant į pačios atsakovės viešą pareiškimą apie savo gyvenamąją vietą Vilniuje bei tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus, gyvenamosios vietos tęstinumą nuo 2017-03-18, darbo vietą, teismas konstatuoja, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vilniuje, nes būtent Vilniuje daugiau, nei du metus atsakovė siekia sukurti savo interesų centrą.

Sprendžiant teismingumo klausimą taikant laikinąsias apsaugos priemones pagrindinė jurisdikcijos taisyklė yra ta, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

CPK 34 straipsnis numato atvejus, kai teismas priimtą savo žinion bylą gali perduoti kitam teismui. CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams jeigu atsakovo, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui arba jo gyvenamosios vietos teismo rūmams.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, bei atsižvelgiant į atsakovės L. M. prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą bei į jos gyvenamąją vietą ((duomenys neskelbtini)) teismas konstatuoja, kad ieškovo A. U. prašymas atsakovei L. M. taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo dienos bei atsakovės L. M. prašymas ieškovui A. U. taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki priešieškinio pareiškimo dienos buvo priimti pažeidžiant teismingumą, todėl perduotini nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, CPK 147 straipsnio 3 dalimi, CPK 290 - 291 straipsniais,

nutaria:

atsakovės L. M. prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą tenkinti.

Perduoti ieškovo A. U. prašymą atsakovei L. M. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo dienos pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Perduoti atsakovės L. M. prašymą ieškovui A. U. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki priešieškinio pareiškimo dienos pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartį išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis neskundžiama.