Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimas Nr. 18ANN-116229318-17 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Tomas Jankauskas 2017 m. rugpjūčio 25 d. surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 530 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2017 m. rugpjūčio 9 d., nuo 8.00 iki 12.00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), melagingai internetu deklaravo savo vaikų D. M. ir Ž. M. išvykimą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir gyvenamosios vietos pakeitimą nurodydamas, kad vaikai nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuolat gyvena užsienyje, t. y. Norvegijoje, nors į kitą šalį iš Lietuvos Respublikos vaikai nurodytomis dienomis išvykę nebuvo ir iki šiol jų gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), kas R. M. yra žinoma, taip gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai pateikė melagingus deklaravimo duomenis.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu Nr. 18ANN-116229318-17 R. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi R. M. skundas atmestas, skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimas paliktas galioti.

Apeliantas skunde cituoja Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2, 4 dalių nuostatas, apibrėžiančias gyvenamosios vietos deklaravimo bei gyvenamosios vietos sąvokas. Apelianto tvirtinimu, jis pateikė teisingus ir išsamius duomenis, nurodytus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad Apeliantas buvo tinkamai įgaliotas ir turėjo prievolę deklaruoti teisingą faktinę jo vaikų gyvenamąją vietą, nes nuo 2017 m. liepos 21 d. vaikai faktiškai dažniausiai gyvena (duomenys neskelbtini). Apeliantas nurodo laikęsis minėto įstatymo 10 straipsnio 5 dalies, 18 straipsnio reikalavimų.

Skunde teigiama, kad Apeliantas deklaravo planuojamą, o ne įvykusį išvykimą į Norvegiją, todėl mano, kad nepadarė jokio nusižengimo, kadangi pateikė teisingus duomenis, o išvykti nepavyko dėl J. B. – M. veiksmų. Mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės ir tyčios.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, t.y. dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo deklaravo savo nepilnamečių vaikų išvykimą į Norvegijos Karalystę, nėra. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu šių faktinių aplinkybių vertinimu, nurodydamas, kad išvykimas su vaikais į nurodytą užsienio valstybę buvo iš anksto planuotas, tačiau planai pasikeitė dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių ir todėl jo veiksmuose nėra tyčios.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, jog Apeliantas pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas pagrįstai. Skundžiamą nutartį priėmusio teismo vertinimu, R. M. pateikta pozicija dėl jo išvykimo į užsienį, yra pateikta kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, kadangi tokie pastarojo parodymai, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, nepasitvirtino. Kitaip vertinti šių aplinkybių aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad tarp R. M. ir jo sutuoktinės vyksta skyrybų procesas. Šio proceso metu J. B. – M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Šis prašymas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi buvo tenkintas ir R. M. įpareigotas gyventi skyriumi nuo J. B. – M. bei nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Nutartį nurodyta vykdyti skubiai (b.l. 13-15).

Nuo 2017 m. liepos 20 d., vadovaujantis Socialinės priežiūros paslaugų skyrimo Vilniaus miesto krizių centre komisijos sprendimu Nr. SP-53-34-(62), J. B. – M. kartu su savo nepilnamečiais vaikais D. M. ir Ž. M. gyvena Vilniaus miesto krizių centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartis galioja iki 2018 m. sausio 11 d. (b.l. 26).

Apelianto bei J. B. – M. nepilnamečių vaikų – D. M. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), buvo deklaruota nuo 2003 m. kovo 12 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d., Ž. M. gyvenamoji vieta tuo pačiu nurodytu adresu buvo deklaruota nuo 2012 m. gruodžio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 9 d. (b.l. 19, 21).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo deklaruotas ne jau įvykęs, o tik planuojamas R. M. ir jo nepilnamečių vaikų išvykimas į Norvegiją. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad R. M. teiginiai apie planuojamą išvykimą yra tik deklaratyvūs, tokių teiginių nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir todėl pagrįstai buvo vertinti kritiškai. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, deklaracijas apie nepilnamečių Ž. M. ir D. M. išvykimą į Norvegijos Karalystę Apeliantas pateikė 2017 m. rugpjūčio 9 d., nurodant, kad vaikai nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. gyvena nurodytoje valstybėje. Nepaisant to, Apeliantas jokių konkrečių planų, susijusių su gyvenimu užsienyje, neturėjo, t.y. jis nepateikė jokių duomenų apie kelionės bilietų įsigijimą, negalėjo paaiškino, kur tiksliai gyvens, kokiame mieste ir pan. Tokias nurodomas aplinkybes paneigė ir jo sutuoktinė J. B. – M., paaiškindama, kad jokių planų apie vykimą gyventi į užsienio valstybę, nebuvo. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokia Apelianto pozicija yra prieštaraujanti susiklosčiusiai situacijai. J. B. – M., tiek rašytiniuose paaiškinimuose, tiek apklausta teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos sūnus D. M. nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradeda mokytis (duomenys neskelbtini), o jos dukra Ž. M. toliau lankys (duomenys neskelbtini).

Nepagrįsti skundo argumentai, kad R. M. planus išvykti į Norvegiją kartu su vaikais sutrukdė J. B. – M. veiksmai, kadangi, ji, pasak Apelianto, neteisėtai laiko vaikus adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto krizių centre moteris su nepilnamečiais vaikais apsigyveno dar 2017 m. liepos 20 d. ir ši informacija Apeliantui buvo žinoma. Be to, kaip minėta 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, R. M. buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės bei judviejų nepilnamečių vaikų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Su šiuo teismo procesiniu sprendimu Apeliantas taip pat yra susipažinęs. Duomenų, kad dėl neva planuojamų vaikų išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvo kalbama su J. B. – M., nėra, šias aplinkybes, kaip minėta, liudytoja neigė. Taigi, pateikdamas deklaraciją 2017 m. rugpjūčio 9 d., R. M. suvokė, kad jis objektyviai negalės atlikti planuojamų veiksmų. Nėra pagrindo teigti, kad į užsienio valstybę Apeliantas neišvyko dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl pastarojo pateikta versija apie jo planų pasikeitimą, neva sąlygotą sutuoktinės veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip nelogišką, prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. M., pateikdamas deklaracijas apie vaikų išvykimą į Norvegijos Karalystę, žinojo, kad su vaikais gyventi į šią nurodytą valstybę jis nevyks, o tokius duomenis pateikė siekdamas išdeklaruoti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iš (duomenys neskelbtini), esančio buto ir deklaruoti vaikus tuometinės laikinos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). R. M. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pagal ANK 530 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai, nustačius Apelianto veiksmuose visus administracinio nusižengimo požymius. Naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. P. 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Apelianto skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartį nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.