- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-26
- Bylos Nr.
- e2YT-1060-547/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- N. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto banko
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonės Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės G. U., mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos motina G. U. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas J. U. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai santuokoje gyveno nuo 1963 metų iki jos motinos G. U. mirties. Gyvendami santuokoje tėvai susilaukė vieno vaiko, jos, pareiškėjos. Jos tėvai gyvendami santuokoje įsigijo butą, priestatą ir ūkinius pastatus (duomenys neskelbtini). Čia iki motinos mirties jie (jos tėvai) gyveno kartu, o pastarajai mirus toje pačioje gyvenamojoje vietoje liko gyventi tėvas, kur gyveno iki savo mirties. Be šio turto jos tėvai buvo susigrąžinę iki nacionalizacijos savo tėvų (jos senelių) valdytus žemės sklypus.
Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties per įstatyme numatytą terminą ji priėmė tėvo palikimą. Priimant palikimą paaiškėjo, kad tėvui priklauso ne visas butas bei kitas tėvų santuokos metu įgytas turtas – ½ dalis viso tėvų bendrąja jungtine sutuoktinių teise valdyto turto priklauso jos mirusiai motinai G. U.. Mirus motinai jos palikimą priėmė ir iki mirties valdė jos tėvas J. U., miręs (duomenys neskelbtini). Palikimą jos tėvas priėmė iš karto po motinos mirties, pradėdamas naudotis jai priklausančiomis buto ir ūkinių pastatų dalimis, kitu jai priklausiusiu turtu, piniginėmis lėšomis. Jos tėvas J. U. liko gyventi jų bute, kuriame gyveno iki savo mirties. Jos tėvas buvo santuokoje ir vedė bendrą ūkį su palikėja (jos motina), todėl visas jos motinos užgyventas turtas liko jos tėvui. Ji tam neprieštaravo, nereiškė noro su tėvu priimti motinos palikimo.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji kreipiasi į teismą, siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas priėmė savo sutuoktinės, pareiškėjos motinos, palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Ji yra priėmusi savo tėvo J. U. palikimą, todėl juridinio fakto nustatymas sukeltų jai teisines pasekmes.
Posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ji vienintelė, J. U. ir G. U., dukra. Jos mama labai sirgo, jai buvo 4 insultai, ji sunkiai sirgo. Po mamos mirties susirgo ir tėtis, tuomet pradėjo slaugyti jį. Mirus tėčiui ji kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo. Pareiškėja patvirtino, kad mirus mamai, tėtis liko gyventi jų abiejų bute ir naudojosi visu likusiu turtu, mokėjo visus mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad J. U. po savo sutuoktinės, G. U. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai.
Liudytoja A. K. nurodė, kad ji pareiškėjos pusseserė. Ji patvirtino, kad pareiškėjos tėvas po savo žmonos (pareiškėjos mamos) mirties liko gyventi jų bute (duomenys neskelbtini), naudojosi visu likusius turtu iki savo mirties, į notaro biurą jis nesikreipė. Mirus J. U. jo dukra, pareiškėja N. Š. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Pareiškėjos motina G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tėvas J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimo ir medicininio mirties liudijimo kopijomis. Santuokos metu G. U. ir J. U. susilaukė vieno vaiko – pareiškėjos N. U. (po santuokos Š.). Pareiškėjos N. Š. giminystę su tėvais G. U. ir J. U., patvirtina gimimo liudijimas.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažyma apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtinama, kad G. U., 1979-10-15 deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) G. U. mirė.
Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2017-08-21 raštu Nr. S-97 patvirtinama, kad 2015-06-26 mirus G. U. dėl palikimo į notaro biurą nieks nesikreipė, palikimo nepriėmė. Palikimo priėmimo faktas Testamentų registre neįregistruotas.
Byloje pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais bei Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos pažyma apie pastatų priklausomybę patvirtinama, kad pareiškėjos tėvai, G. U. ir J. U., gyvendami santuokoje įsigijo butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priestatą ir ūkinius pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Teismo posėdžio metu pateiktais dokumentas - kvitais, patvirtinama, kad buvo mokami mokesčiai už buto, esančio Naujųjų Valkininkų kaime, paslaugas, o būtent, buvo mokama už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, vandenį ir kt. Paskutiniai mokėjimai buvo mokėti 2017 metų spalio mėnesį, mokėtoju nurodomas pareiškėjos tėvas J. U..
Pareiškėja N. Š. yra mirusio jos tėvo, J. U., likusio turto įpėdinė pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas). Tėvui priklausiusį turtą, ji priėmė, kreipdamasi į notaro biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo.
G. U. testamento nepaliko, teisė į jos turto paveldėjimą atsirado įstatymo pagrindu. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaras Raimundas Miknevičius patvirtino, kad po G. U. mirties paveldėjimo byla nebuvo vesta, paveldėjimo liudijimai neišduoti.
Bylos dokumentais patvirtinama, kad J. U. po savo žmonos G. U. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodė ir tai patvirtinama liudytojos parodymais, jog J. U. po sutuoktinės G. U. ir toliau liko gyventi jiems abiems priklausančiame bute, iki mirties rūpinosi minėtu butu, kitais jų šeimai priklausiusiais statiniais, mokėjo su jų išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi likusiais sutuoktinės daiktais, buvusiu inventoriumi, valdė jos pinigine lėšas. Pareiškėja patvirtino, kad visą po motinos mirties likusį palikimą priėmė jos tėvas, J. U.. Ji po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė bei nereiškė noro kartu su tėvu priimti motinos palikimą.
CK 5. 50 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Kad suinteresuotas asmuo paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai, taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui).
Taigi paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai). Pareiškėjos tėvas palikėjos turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant įrodymų visumą konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjos pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojos parodymais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.