Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J. ir I. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo nutraukti jų 2015 m. birželio 12 d. sudarytą santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti jų 2018 m. birželio 28 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nurodo, kad jų santuoka yra iširusi ir jie yra įsitikinę, kad tolimesnis jų bendras gyvenimas santuokoje tapo neįmanomu, todėl mano, kad santuoka turi būti nutrauktina. Dėl santuokos metu įgyto turto aptarė santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje, kurią prašo patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, privalo domėtis nagrinėjamos bylos eiga, iš anksto nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus, bei informuoti teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, teismas ieškinį (pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyksta į teismo posėdį be svarbių priežasčių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų pareiškimas 2018 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi buvo priimtas ir paskirtas civilinės bylos nagrinėjimas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2018 m. rugpjūčio 17 d., 13.30 val., pareiškėjų dalyvavimas pripažintas būtinu.

2018 m. rugpjūčio 16 d. teisme gautas pareiškėjo I. J. prašymas dėl bylos nutraukimo, kuriuo prašė palikti pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nenagrinėtą, o civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jis nesutinka santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

2018 m. rugpjūčio 17 d. teisme gautas pareiškėjos atstovės prašymas atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kuriame nurodo, kad nesutinka su I. J. pateiktu pareiškimu dėl bylos nutraukimo, nes nori nutraukti santuoką.

Tenkinant pareiškėjos atstovės advokatės prašymą buvo nutarta paskirti teismo posėdį 2018 m. spalio 15 d., 10.00 val.

Pareiškėjai apie 2018 m. spalio 15 d., 10.00 val. paskirtą posėdį informuoti tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, nors pareiškėjų dalyvavimas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi yra pripažintas būtinu.

2018 m. spalio 15 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimas dėl prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriuo nurodo, kad pareiškėjų sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis pažeidžia viešąjį interesą, nes pareiškėjo skola valstybei yra labai didelė, o jam po santuokos nutraukimo pagal šalių sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį joks turtas nepaliekamas.

Pareiškėjai, kurių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu į paskirtą 2018 m. spalio 15 d. 10.00 val. teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, duomenų apie jų neatvykimo priežastis byloje nepateikė. Gautas tik pareiškėjos atstovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, įvertinus tai, kad nepateikta duomenų, patvirtinančių šalių negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje aplinkybių buvimą, kad teismas galėtų spręsti dėl jų pripažinimo svarbiomis, į tai, kad pareiškėjų prašymas yra pateiktas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau byloje yra pateiktas ir pareiškėjo prašymas nutraukti bylą, nes nesutinka nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, į tai, kad atidėjus teismo posėdį pareiškėja nepateikė ieškinio dėl santuokos nutraukimo, teismas daro išvadą, kad šalys, būdamos tinkamai informuotos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teismo posėdį, neatvyko be svarbių priežasčių, į tai, kad neaiški šalių pozicija dėl santuokos nutraukimo, nėra galimybės bylą teisingai ir objektyviai išnagrinėti pareiškėjams asmeniškai nedalyvaujant, teismas konstatuoja, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas prašymą palikti nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktinas nenagrinėtu (CPK 246 straipsnio 1 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ši aplinkybė neužkerta kelio pareiškėjams vėl kreiptis į teismą bendra tvarka, arba kreiptis su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ginčo teisenos tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas 246 straipsnio 1 dalimi, 290- 291 straipsniais,

nutaria:

pašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu palikti nenagrinėtu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.