- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 1-99-880/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 95-1-00120-13
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- A. A., J. V.
- Advokatai
- Valdas Kersnauskas
- Kategorijos
M. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pradinį išsilavinimą, mokosi Jonavos suaugusių ir jaunimo centre 10 klasėje, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2007-11-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 6 d. laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 2008-01-24 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu 2007-11-15 Jonavos rajono apyl. teismo nuosprendis pakeistas, panaikinant nuosprendžio dalį, kuria M. D. taikytas LR BK 75 str. ir bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams; turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
2013 m. gegužės 12 d. apie 0.05 val. M. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,01 promilių), kartu su nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, be jokios priežasties, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto vartojimu A. A. ir J. V. atžvilgiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent, priėjęs prie automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjusio A. A., pro atidarytas duris A. A. koja tyčia spyrė ne mažiau 7 kartų į galvos sritį, iš kurių 1 kartą pataikydamas į pakaušį, kitus kartus į rankas, kuriomis A. A. dengėsi galvą, tuo metu nenustatytas asmuo, atidaręs automobilio Audi A4 galines dešinės pusės duris, koja tyčia įspyrė 1 kartą A. A. į pakaušį. Po to A. A., išlipęs iš automobilio, nusivijo jį mušusį, nenustatytą asmenį. Tuo metu M. D., stovėdamas prie atidarytų automobilio Audi A4 priekinių keleivio durų, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, koja tyčia 1 kartą spyrė J. V., sėdėjusiai šiame automobilyje ant vairuotojo sėdynės, į dešinįjį šoną, po to M. D., priėjęs prie automobilio Audi A4 vairuotojo durų ir, jas atidaręs, automobilyje sėdėjusiai J. V. koja tyčia įspyrė maždaug 10 kartų į šonus, krūtinę, galvą, kaklą, nugarą, po to jis rankomis suėmė J. V. už drabužių bei plaukų, ją ištraukė iš automobilio, tokiu būdu tyčia suplėšydamas J. V. palaidinę, kainuojančią 60 litų, ir tyčia sugadindamas striukę, kainuojančią 100 litų, bei koja tyčia 1 kartą spyrė jai į veidą, po šio smūgio J. V. nugriuvo ant asfalto. Tuomet A. A. nuo mušamos J. V. rankomis atitraukė M. D. ir jį norėjo sulaikyti iki policijos pareigūnų atvykimo. M. D., priešindamasis A. A. sulaikymui, A. A. nugriovė ant asfalto, tyčia suplėšė A. A. sportinius marškinėlius, kainuojančius 90 litų, ir kumščiu jam tyčia sudavė ne mažiau 3 kartų į krūtinę. Tokiais veiksmais M. D. kartu su nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto A. A. ir J. V. atžvilgiu vartojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė jų rimtį ir viešąją tvarką bei nukentėjusiajam A. A. padarė odos nubrozdinimą ir kraujosruvą nugaros kairėje pusėje, kraujosruvas su nubrozdinimu krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvas dešiniame dilbyje, nukentėjusiajai J. V. padarė linijinį nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas veide, nugaroje, rankose ir kojose, dėl ko nukentėjusiųjų sveikata buvo nežymiai sutrikdyta bei tyčia sugadino jų 250 litų vertės turtą.
Šiais veiksmais M. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d. ir 187 str. 3 d.
K. M. D. kaltu prisipažino iš dalies. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad atvažiavo į Širvintas pas draugą Arminą ir su juo išgėrė alaus. Kadangi jis buvo atvažiavęs pakeleivingu transportu, jis ir dar kažkoks jaunuolis ėjo per namų kiemus ir ieškojo kas M. D. parvežtų namo. M. D. kieme pamatė mašiną ir priėjo paprašyti, kad parvežtų namo. Automobilyje buvo vaikinas su mergina. Jam klausus vaikinas atsakė, kad jis ne taksistas ir jį užgauliai pavadino. Dėl to jie susistumdė, buvo nukritę ant žemės. Kiek smūgių jis sudavė nukentėjusiajam nežino. Jis nurodė, kad mergina muštynių metu garsiai rėkė. Jis norėjo, kad ji nutiltų, todėl traukė ją iš automobilio. Merginai jis jokių smūgių nesudavė. Traukiant merginą iš automobilio, jį nuo merginos atplėšė nukentėjusysis ir jie abu susimušė. M. D. buvo nukritęs batas, o jį laikė nukentėjusioji. Jam bandant atimti savo batą ir įtraukiant jį link savęs, jis suplėšė nukentėjusios palaidinę ir sugadino striukę.
Po nukentėjusiosios parodymų kaltinamasis pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad galbūt sudavė kažkiek smūgių nukentėjusiajai ir jos atsiprašė.
Nukentėjusysis A. A. nurodė, kad gegužės 11 d. apie 12 val. nakties su drauge atvažiavo į Širvintas. Automobilį vairavo nukentėjusioji, kuri Plento gatvėje pasakė, kad juos kažkas iš paskos seka. Šeiniaus gatvėje A. A. pamatė, kad seka M. P. draugės automobilis, kuriuo važinėja M. P.. Atvažiavęs į kiemą nukentėjusysis rūkė. Durys buvo praviros. Tuo metu prie automobilio priėjo du vaikinai: M. D. ir dar vienas ir pradėjo muštis. Pradėjus grumtis vienas vaikinas pradėjo bėgti, o nukentėjusysis pradėjo jį vytis, tačiau pamatė, kad M. D. pradėjo spardyti nukentėjusiąją, todėl A. A. nubėgo prie jų. Jis matė kaip M. D. keletą kartų sudavė jo draugei. A. A., pribėgęs prie jų, atskyrė kaltinamąjį nuo nukentėjusiosios ir pradėjo su juo grumtis. Jis neleido kaltinamajam pabėgti, o tuo metu išėjo iš namo I. M. ir buvo iškviesta policija. Grumtynių metu A. A. buvo padarytos mėlynės, nubrozdinimai, suplėšyti marškinėliai. Jam buvo suduoti smūgiai į galvą ir kūną. Draugei taip pat buvo suduota visa eilė smūgių, o kojų smūgių žymės matėsi ant jos striukės.
Nukentėjusioji J. V. apklausta liudytoja parodė, kad apie 00 val. 5 min. automobiliu Audi AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ji kartu su A. A. atvažiavo į kiemą prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 25. A. A. pradarė automobilio dureles ir rūkė. J. V. išgirdo, kad kažkas ateina prie jų automobilio. Buvo tamsu ir nesimatė kas ateina. Staiga kažkoks vaikinas pradarė plačiau priekines dureles kur sėdėjo Arminas ir, nieko nesakydamas, pradėjo kojomis spardyti jam į galvos sritį. Arminas gynėsi rankomis. Tuo metu kažkas atidarė ir galines automobilio dureles ir spyrė Arminui vieną kartą koja, pataikydamas į pakaušio sritį. Arminas tada išlipo iš mašinos. Kas vyko kitoje automobilio pusėje, J. V. nematė. Kaltinamasis buvęs prie priekinių keleivio durų, J. V. spyrė koja, pataikydamas į dešinįjį šoną. Tada jis apėjo automobilį, atidarė vairuotojo dureles ir pradėjo spardyti J. V. kojomis, pataikydamas jai į šonus, krūtinę, galvą, kaklą, nugarą. Tuomet jis įspyrė ne mažiau 5 kartų. Po vieno smūgio J. V. pagavo jo koją ir nutraukė batą. J. V. visą laiką šaukėsi pagalbos. Kai ji nutraukė batą, vaikinas stvėrė jai už rūbų ir plaukų ir ištraukė ją iš automobilio į lauką, suplėšydamas striukę ir palaidinę. Tada atėmė batą ir koja dar spyrė jai į veidą. Nuo smūgio J. V. parkrito. Tuo metu prie vaikino pribėgo Arminas ir, gindamas J. V., nustūmė vaikiną ir su juo pargriuvo ant žemės. Jie voliojosi, nes vaikinas bandė ištrūkti. J. V. šaukė, kad žmonės kviestų policiją. Vaikinas kelis kartus šaukė: „Armi, padėk“. Tuo metu prie jų privažiavo automobilis Toyota ir iš jos išlipo M. P., A. P., E. K.. M. P. reikalavo, kad A. A. paleistų sulaikytą vaikiną. Vėliau atvyko pareigūnai, minėtą vaikiną nuvežė į komisariatą.
Akistatos metu A. A. ir J. V. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, o M. D. teigė, jog nieko neprisimena. (t. 1, b.l. 58-59).
2013-05-15 specialisto išvadoje Nr. G 1498/13(01) konstatuota, kad A. A. padaryta odos nubrozdinimas ir kraujosruva nugaros kairėje pusėje, kraujosruvos su nubrozdinimu krūtinės dešinėje pusėje, kraujosruvos dešiniame dilbyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 8-9 l.)
2013-05-15 specialisto išvadoje Nr. G 1499 /13(01) konstatuota, kad J. V. padaryta linijinis nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos veide, nugaroje, rankose ir kojose. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dešimties trauminių poveikių. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 11-12).
2013-06-14 specialisto išvadoje Nr. G 1810 /13(01) konstatuota, kad M. D. nustatyta odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Sužalojimas padarytas kieto, buko daikto poveikyje ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 15).
Liudytoja I. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šis namas yra šalia namo Nr. 25. 2013 m. gegužės 11 d . naktį ji išgirdo iš kiemo merginos pagalbos šauksmą. Pasižiūrėjusi pro balkoną, kieme nieko nematė, nes gatvės apšvietimas buvo išjungtas, o naktis buvo labai tamsi ir nieko nesimatė. Kadangi mergina ir toliau šaukėsi pagalbos, liudytoja pagalvojo, kad merginą kažkas užpuolė. Todėl ji nedelsdama išbėgo į kiemą. Namo Nr. 25 kieme stovėjo A. A. ir jo mergina. Jie rankomis suėmę laikė kažkokį vaikiną. Merginos veidas buvo kruvinas, jos drabužiai buvo suplėšyti. Kokį vaikiną jie laikė, I. M. nežino, nes jis rankomis dengėsi veidą. I. M. A. A. ir tos merginos paprašyta paskambino į policiją. Kol policija atvyko, I. M. paklausė, kas atsitiko. A. A. ir jo mergina sakė, kad juos užpuolė kaltinamasis ir dar vienas vaikinas ir sumušė.
Liudytojas M. P. parodė, kad 2013 m. gegužės 11 d. vakare jis buvo su draugais kavinėje „Pas Susaną“. Iš kavinės išvažiavo dviem automobiliais. Merginos išvažiavo vienu automobiliu, o M. P. ir E. K. – kitu. Jie nuvažiavo pas draugą A. P., gyvenantį Upelio gatvėje. A. P. įsėdo į jų automobilį ir Vilniaus gatve važiavo link Širvintų miesto centro. Kai važiavo Vilniaus gatve jau link Širvintų miesto centro, ant kelio šalia namo, esančio prieš Širvintų rajono apylinkės teismo pastatą, stovėjo kažkoks automobilis su avarinėmis šviesomis. Prie daugiabučio namo kieme buvo tamsu. Daugiabučio namo kieme buvo A. A., J. V., I. M., jos dukra S., ir kažkoks vaikinas. A. ir J. laikė rankomis suėmę nepažįstamą vaikiną. Tas vaikinas ir A. vienas kitą tampė, nes vaikinas bandė ištrūkti. Kai M. P. išlipo iš automobilio, buvo didžiulis triukšmas. A. šaukė, kad kviestų policiją. M. P. pasirodė, kad pagalbos reikia kaltinamajam, nes jo veidas buvo kraujuotas.
Liudytojas A. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. P..
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. A. pateikė suplėšytus marškinėlius (t. 1, b.l. 66).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad J. V. pateikė striukę ir palaidinę (t.1, b.l. 67).
Reikalaujamų daiktų pateikimo metu M. D. pateikė dėvėtą sportinį kairės kojos batelį (t. 1, b.l. 69).
Alkotesterio parodymais nustatytas, kad M. D. vidutinio laipsnio girtumas (t. 1, b.l. 33).
Alkotesterio parodymais nustatyta, kad J. V. ir A. A. buvo visiškai blaivūs (t. 1, b.l. 21, 27).
Motyvuojamoji dalis
BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.
Nagrinėjamu atveju M. D. nukentėjusiesiems sudavė visą eilę smūgių ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus be jokios dingsties, kaltinamojo nukentėjusieji niekaip neprovokavo, tarp jų anksčiau nebuvo jokių konfliktų, nukentėjusieji tiesiog sėdėjo automobilyje kieme ir buvo sužaloti. Teismo vertinimu, tokie M. D. veiksmai laikytini įžūliais (nes panaudojo smurtą – sudavė nukentėjusiesiems smūgius į įvairias kūno vietas), o savo elgesiu kaltininkas tyčia demonstravo nepagarbą aplinkai, pažemino nukentėjusiuosius. Remiantis nustatytų konkrečių bylos aplinkybių visetu, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, darytina išvada, kad M. D. veiksmai yra įžūlūs, akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje susiklosčiusioms elgesio taisyklėms ir rodo visišką jų nepaisymą, nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą; dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nukentėjo ne tik nukentėjusieji, į tai reagavo ir pašaliniai asmenys. Taigi kaltinamojo veikoje yra visi būtini objektyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Kaltinamojo veiksmai padaryti tyčia. Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo kaltė įrodyta kaltinamojo daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų parodymais, specialistų išvadomis, daiktų apžiūros protokolais ir kita bylos medžiaga.
Byloje taip pat įrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, t.y. tyčia sugadino nukentėjusiųjų turto už 250 Lt. Nors kaltinamojo gynėjas teigia, kad šiuo atveju nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, o tokios suplėšant nukentėjusiųjų grabužius kaltinamojo veiksmuose nebuvo, toks teiginys yra nepagrįstas. Teismas sutinka su gynėju, jog ši veika padaroma tik tyčia, tačiau ne tik tiesiogine, bet ir netiesiogine, o tokia ir veikė kaltinamasis, nes traukdamas nukentėjusiąją iš automobilio už palaidinės ir striukės, spardydamas striukę, savo aktyviais veiksmais, nors ir nesiekdamas jų sugadinti, sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms.
K. M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinanti – veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 2 d. numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarytos tyčia, yra baigtos, į kaltininko asmenybę, kad tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios, yra teistas, į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabinetų dispanserinę įskaitą neįrašytas, mokosi, charakterizuojamas pakankamai gerai, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl kaltinamajam skiria galutinę subendrintą bausmę - 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą su įpareigojimais.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje taip pat pareikštas civilinis ieškinys, kuriuo nukentėjusysis A. A. prašo iš kaltinamojo priteisti 90 Lt turtinės žalos, 5000 Lt neturtinės žalos.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.250 str. 1 d. nuostatas, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, pažeminimas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją u patirtą skriaudą/ dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus/ Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko – atsakovo nepagrįstai pabloginta.
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis A. A. dėl jo atžvilgiu įvykdytų smurto veiksmų patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, moralinį diskomfortą, nes buvo sumušta ir jo draugė, fizinį skausmą; nepatogumus, dėl jo atžvilgiu atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų patyrė nepatogumų, jam teko gydytis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais: padaryto nusikaltimo pasekmes – nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų jis nesigydė, žalą padariusio asmens kaltę – M. D. nukentėjusįjį sužalojo tyčia. Žala turi būti atlyginama teisingai, nustatant protingą jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, teismų praktiką panašiose bylose bei taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 5000 Lt neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas iki 1000 Lt.
Nukentėjusiajam taip pat priteistina 90 Lt turtinės žalos, kurią sudaro suplėšytų marškinėlių vertė. Nors nukentėjusysis nepateikė teismui tai patvirtinančių dokumentų, tačiau tokio dydžio turtine žala nėra pagrindo abejoti, nes ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o ir kaltinamasis neginčijo šios žalos dydžio ir sutiko ją atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendė:
M.D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą.
M.D. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p, bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir galutinę bausmę M. D. skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimą įpareigojant 6 mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val., neatlygintinai išdirbti 120 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir atlyginti nukentėjusiesiems turtinę žalą.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. gegužės 12 d. iki 2013 m. gegužės 13 d.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. D. 1000 lt neturtinės ir 90 Lt turtinės žalos.
M. D. sportinius batelius, A. A. marškinėlius, J. V. striukę ir palaidinę sunaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.