- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-17
- Bylos Nr.
- 2A-66-109/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Aušra Baubienė, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vitros prekyba“
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė, Artūras Šukevičius
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Simonavičienė
NUTARTIS
2010 m. vasario 17 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui, atsakovo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-987-457/2009 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vitros prekyba“ su trečiuoju asmeniu bankrutuojančia uždarąja akcine bendrove klinika „Sana vita“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas BUAB „Valsta“ kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 89-91), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vitros prekyba“ be pagrindo gautus 31 766,32 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008 m. vasario 7 d. tarp šalių buvo sudaryta Akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas nupirko 159205 vnt. paprastųjų vardinių 1 lito nominalios vertės UAB klinika „Sana Vita“ akcijų, kas sudaro 99,02 procento visų išleistų bei balsavimo teisę suteikiančių akcijų. Minėtos sutarties 3 punktas numato, kad už akcijas atsiskaitoma šia tvarka: 200 000 Lt sumokama sutarties pasirašymo metu, likusi kainos dalis lygi 50 000 Lt sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. „Sėkmės“ mokestį Pirkėjas sumoka praėjus 360 dienų nuo Sutarties sudarymo dienos. 2008 m. vasario 7 d. sutarties 7 punkto c papunktis numato, kad jeigu po Bendrovės patikrinimo ar audito bus nustatyta, kad aukščiau nurodytų a), b) ir c) punktų skaičiai kinta Bendrovei nenaudinga linkme, Pirkėjas turi teisę sumažinti 3 p. mokėjimų sumą atsiradusios piniginės prievolės suma. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB klinika „Sana vita“ turi prievolę mokėti V. G. išmokas iki gyvos galvos bei nėra tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus sutvarkytas bendrovės archyvas, o konkrečiai nustatyta, kad pagal 1976 m. spalio 26 d. teismo sprendimą yra prievolė mokėti kas mėnesį žalos atlyginimui po 220,70 Lt, iš viso sumokėta 1 766,32 Lt bei nustatyta, kad balanse neapskaitytos praėjusio laikotarpio sąnaudos 1998-2005 metų laikino saugojimo dokumentų iki 200 bylų ir susegti 1983-1995 metų iki 16500 Gydymo stacionare ligos istorijų, parengtų formoje Nr. 003/a. Šioms paslaugoms atlikti ieškovas 2008 m. kovo 13 d. sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią už archyvavimo paslaugas UAB klinika „Sana vita“ įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt, iš kurių 27 500 Lt yra sumokėjusi. Dėl paminėtų aplinkybių sutarties 7 a), b) ir c) punktų skaičiai kinta B UAB klinika „Sana Vita“ nenaudinga linkme, t. y. keičiasi balanso C dalis: buvo 176 123,00 Lt, dabar 144 356,68 Lt, skirtumas – 31 766,32 Lt. Ieškovas mano, kad atsakovas pažeidė sutartį, prievolių vykdymo principus ir be pagrindo gavo 31 766,32 Lt, todėl juos privalo grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 15 d. sprendimu (b. l. 148-150) patikslintą ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo bankrutuojančios UAB „Valsta“ atsakovui UAB „Vitros prekyba“ 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kadangi ieškovas neįrodė, kad atsakovas be pagrindo įgijo patikslintame ieškinyje nurodytą sumą ar nepagrįstai praturtėjo. Teismas rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 8-14, 20-21, 22-23, 16), šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir aiškinimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors apklaustas liudytoju buvęs ieškovo vienintelis akcininkas V. P. teigė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su trečiojo asmens finansine padėtimi, dokumentacija, archyviniais dokumentais, tokie parodymai vertintini kritiškai, kadangi liudytojas turi aukštąjį ekonomisto išsilavinimą, jo veikla susijusi su medicina, be to prieš perkant trečiojo asmens akcijas jam padėjo buhalterė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas turėjo visas galimybes visapusiškai susipažinti su trečiojo asmens dokumentacija, finansine būkle, balansais, įsipareigojimais, archyviniais dokumentais. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į liudytojo V. P. parodymų ir jo pasirašytoje sutartyje 16 p. (b. l. 13) nurodytus neatitikimus: liudytojas V. P. parodė, kad po sutarties pasirašymo atsakovas pradėjo reikalauti nuomos mokesčio, o jis apie nuomos sudarymą nieko nežinojo, kai tuo tarpu ši sąlyga yra numatyta sutarties 16 p. Teismas laikė, kad ieškovo argumentai atmestini ir dėl to, kad ieškovui nebuvo žinoma apie žalos mokėjimą V. G.. Šalių derybos vyko nuo 2007 m. pavasario, dar 2007 m. birželio mėn. (b. l. 121-122) ieškovui buvo pateikta visa informacija. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė ir ieškovo argumentus dėl išmokėtų D. G. pinigų už archyvavimo paslaugas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes teismas sprendė, kad nebuvo pateikti neginčytini įrodymai, jog tik po patikrinimo ieškovui tapo žinoma apie išmokas V. G. bei apie būtinybę archyvuoti dokumentus, taip pat teismui nebuvo pateikti įrodymai dėl atlikto patikrinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas B UAB „Valsta“ (b. l. 154-158) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-15 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, patenkinti patikslinto ieškinio reikalavimus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepakankamai ir tik vienos šalies (atsakovo) naudai ištyrė turimus įrodymus, objektyviai neišsiaiškino bei nenustatė visų esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui turinčių aplinkybių. Apeliantas mano, kad ieškinį pilnai pagrindė ir įrodė rašytiniais įrodymais ir liudytojo V. P. parodymais, tretysis asmuo B UAB „Sana vita“ pilnai sutiko su ieškinyje nurodytais faktiniais ir teisiniais argumentais. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas vadovavosi klaidingais liudytojų L. M., L. V. ir A. S. parodymais, kurie tuo metu buvo suinteresuoti asmenys ir dirbo UAB klinika „Sana vita“ (L. V. - direktore, L. M. - valdybos nare, A. S. - vyr. buhalteriu). V. P. parodymai buvo visiškai priešingi liudytojų L. M., L. V. ir A. S. parodymams, tačiau liudytojo V. P. parodymai buvo vertinami kritiškai, nes jis turi ekonomisto išsilavinimą, jo veikla buvo susijusi su medicina ir prieš perkant trečiojo asmens akcijas, jam padėjo buhalterė. Apeliantas pažymi, jog išsilavinimas ir pasitarimas su buhaltere neturi nieko bendra su sudarytomis sąlygomis susipažinti su trečiojo asmens finansine padėtimi, dokumentacija, archyviniais dokumentais. Iki 2008-02-07 akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ieškovas neturėjo net teisės susipažinti su trečiojo asmens archyviniais dokumentais ir įmonės dokumentacija. Iki 2009-02-07 ieškovui buvo pateikta akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartis, sertifikatai Nr. 95 ir 96, UAB klinikos „Sana vita“ sutarčių sąrašas 2007-12-31, bendrovės 2007-12-31 balansas ir bendrovės 2007-12-31 pelno (nuostolių) ataskaita, šiuos dokumentus ieškovas yra teismui pateikęs ir juose nėra nurodyta apie išmokas V. G., nors liudytojai L. M., L. V. ir A. S. teigė, jog ieškovui buvo žinoma apie išmokas. Atsakovas teismui pateikė 2008-03-07 komercinį pasiūlymą, kuriame išvardinti darbai, kuriuos reikia padaryti, tačiau pasiūlyme kaina nebuvo nurodyta. Kaina buvo parašyta L. V. ranka, o vėliau paaiškėjo, kad toks pasiūlymas netgi nebuvo užregistruotas įmonėje, todėl akivaizdu, jog atsakovas klaidina teismą faktais, kurie neatitinka tikrovės. Atsakovas teismui pateikė 2008-06-09 perdavimo-priėmimo aktą, pagal kurį buvo perduoti dokumentai, tai patvirtina, jog įmonė visus dokumentus gavo tiktai 2008-06-09, todėl sutikrinti balanso duomenis iki 2008-06-09 nebuvo įmanoma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB ”Vitros prekyba” nesutinka su ieškovo pareikštu apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą sprendime nurodytais motyvais.
Atsakovas mano, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio įrodymo.
Nurodo, kad iki Akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pirkėjui UAB „Valsta“ buvo perduota daugybė buhalterinių dokumentų, iš kurių pirkėjas galėjo matyti ir įvertinti visus įmonės „Sana vita“ įsipareigojimus ir prievoles. Šią aplinkybę byloje patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat ją patvirtino liudytojai - L. S. V., L. M., A. S.. Šie liudytojai nuosekliai patvirtino aplinkybes apie tai, kaip, kokiu būdu ir kokie dokumentai buvo perduoti UAB „Valsta“ vadovui V. P.. Nėra pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais bei pateiktais rašytiniais įrodymais. Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad jam nebuvo leista susipažinti su bendrovės dokumentais. Atsakovas taip pat nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu apie tai, kad UAB „Valsta“ turėjo pareigą tvarkyti bendrovės archyvą, nes archyvas buvo sutvarkytas ir jo tvarkyti nereikėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojančių pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.(CPK 320 straipsnis).
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis bei atsakovo UAB ”Vitros prekyba” atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais todėl atmesdama apeliacinį skundą jų nebekartoja.
Iš esmės apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą dėl netinkamo įrodymų įvertinimo ( (CPK 185 straipsnis ).
Liudytojo V. P. parodymai yra ne tik paneigti byloje pateiktais įrodymais, tačiau jie yra akivaizdžiai neteisingi, melagingi ir neobjektyvūs. Kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo, pirkdamas akcijas atlieka nuodugnų bendrovės dokumentų tyrimą, įvertina finansinius-buhalterinius duomenis, turtą ir įsipareigojimus. Būtent V. P. atliko visus nurodytus veiksmus, išanalizavo bendrovės „Sana vita“ finansinius-buhalterinius duomenis ir dokumentus, ir tik tuomet įsigijo akcijas. Šio liudytojo parodymai apie tai, kad jam nebuvo perduoti dokumentai, yra paneigti kitų liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais. Jeigu akcijų pirkėjas neanalizavo pateiktų dokumentų ir duomenų, tai jis pats rizikavo dėl galimų sandorio pasekmių. Be to, pažymėtina, kad pagal 2008-02-07 Akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties 22 p. prie šios sutarties buvo pridėti sertifikatai, UAB „Sana vita“ sutarčių sąrašas 2007-12-31, bendrovės 2007-12-31 balansas, bendrovės 2007-12-31 pelno (nuostolių) atskaita. Kilus neaiškumams, ieškovo pareiga buvo aiškintis šių dokumentų turinį. Tačiau jokių paklausimų, pretenzijų dėl šių sutarties dokumentų pareikšta nebuvo. Ieškovas UAB „Valsta“ savo reikalavimą grindžia 2008 m. vasario 7 d. Akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties 7 punkto c papunkčiu, kuriame nurodyta, kad jeigu po Bendrovės patikrinimo ar audito bus nustatyta, kad aukščiau nurodytu a), b) ir c) punktų skaičiai kinta Bendrovei nenaudinga linkme. Pirkėjas turi teisę sumažinti 3 p. mokėjimų sumą atsiradusios piniginės prievolės suma. Minėtos sutarties 7 p. yra įtvirtinta nuostata, kuri suteikia teisę pirkėjui, kuris pirkimo-pardavimo sutartyje numatytomis sąlygomis perka akcijas bei nėra visiškai įvykdęs apmokėjimų pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau byloje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta, t. y. atsakovas perdavė daiktus, o pirkėjas už juos sumokėjo sutartyje numatytą kainą.( b.l. 15,25). Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (LR CK 6.317 str. 4 d.). Kadangi 2008 m. vasario 7 d. tarp šalių sudaryta Akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartis yra visiškai įvykdyta, apmokėjimai pagal minėtą sutartį yra įvykdyti, ieškovas prarado teisę vadovautis 2008 m. vasario 7 d. sutarties 7 punkto c papunkčiu, dėl ko skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Pažymėtina, kad 2008 m. vasario 7 d. sutarties VII skyriaus 15 str. įsakmiai įtvirtinta nuostata, kad Pirkėjas, įgijęs nuosavybės teisę į Akcijų paketą, gali savo lėšomis atlikti Bendrovės patikrinimą ar auditą. Jeigu tokio patikrinimo metu bus nustatyti pažeidimai, už kuriuos atsiranda piniginė prievolė, Pirkėjas turi teisę sumažinti 3 p. mokėjimų sumą atsiradusios piniginės prievolės suma. Tačiau toks reikalavimas Pardavėjai gali būti pareikštas ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šios sutarties sudarymo dienos. Ieškovas per sutartyje nustatytą terminą jokių reikalavimų atsakovui nepareiškė.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesiniame įstatyme, t.y. CPK 185 straipsnyje. Šios procesinės teisės normos esmė yra ta, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu, vertina įrodymus tik pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios ( CPK 185 straipsnio 2 dalis), nė vienas įrodymus neturi viršenybės prieš kitus, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus, apibrėžtus CPK 197 straipsnio 2 dalyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė- laisvo įrodymų įvertinimo principas. Šis principas reiškia, kad jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, jog yra didesnė tikimybė, kad tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, tai teismas pripažįsta tuo faktus nustatytais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad bylą nagrinėjęs teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, būtų pažeidęs CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų įvertinimo taisykles, ar būtų įvertinęs ne pagal vidinį savo įsitikinimą ar neobjektyviai.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas byloje nustatytoms aplinkybėms, nurodytų teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 328,330 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.