- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-01
- Bylos Nr.
- A-146-2294-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. J. G.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- M. B., valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, uždarajai akcinei bendrovei „Entoja“
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 11.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. G. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. B., valstybės įmonei Kretingos miškų urėdijai, uždarajai akcinei bendrovei „Entoja“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Miesto Modernizavimo Realijos“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. J. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateiktu Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundu (I t., b. l. 4-7), kurį patikslino (I t., b. l. 66-70, 108-116, 143-148) bei teismo posėdyje galutinai suformuluotais reikalavimais (II t., 145) prašė :
1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimus Nr. 1828 (toliau – ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 1828) ir Nr. 1829 (toliau – ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 1829), kuriais M. G. ir K. A. lygiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypo dalį turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini);
2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 2161 (toliau – ir 2008 m. gegužės 30 d. sprendimas) dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriuo K. A. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, grąžinant natūra naudojamą 0,2023 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
3) įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus, susijusius su Palangos valstybinio miško schemos pakeitimu ir pajūrio juostos ribų plano (schemos) patikslinimu;
4) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini);
5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu skundu taip pat prašė atnaujinti terminą paduoti skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. A1-361, kuriuo buvo patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis, ribos bei apribojimai, ir šį įsakymą panaikinti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė ir skundą dėl šio reikalavimo priimti atsisakė (I t., b.l.191-192).
Paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A15-2557/2006 priimtu sprendimu įpareigojo Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko administracija, vykdydama minėtą teismo sprendimą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), atkūrė nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), grąžinant žemę natūra:
Žemesnės instancijos teismas
M. G. (mirusi) – 2007 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 1510 grąžinta 0,7153 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 1,4306 ha), esanti (duomenys neskelbtini); 2007 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 1521 grąžinta 0,0616 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 0,2813 ha), esanti (duomenys neskelbtini);K. A. (mirusi) – 2007 m. sausio 2 d. sprendimu Nr. 1511 grąžinta 0,7153 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 1,4306 ha), esanti (duomenys neskelbtini); 2007 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 1520 grąžinta 0,0614 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 0,2813 ha), esanti (duomenys neskelbtini); M. G. (mirusi) – 2007 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1757 grąžinta 0,0199 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 0,2813 ha), esanti (duomenys neskelbtini);K. A. (mirusi) – 2007 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 1756 grąžinta 0,0200 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 0,2813 ha), esanti (duomenys neskelbtini);M. G. (mirusi) – 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1829 grąžinta 0,4475 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 0,8949 ha), esanti (duomenys neskelbtini);K. A. (mirusi) – 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1828 grąžinta 0,4474 ha žemės sklypo dalis (iš bendro sklypo ploto 0,8949 ha), esanti (duomenys neskelbtini);2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161 K. A. grąžintas nuosavybėn natūra prie nuosavybės teise valdomų pastatų 0,2023 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutinka su Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimais Nr. 1828 ir Nr. 1829, taip pat su 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161. Motyvavo tuo, kad K. A. ir M. G. buvo seserys (savininko J. B. vaikai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.11 straipsnio 1 dalį jos yra pirmosios eilės įpėdinės. Vadovaudamasis šia CK norma ir Atkūrimo įstatymo (2006 m. lapkričio 21 d. redakcija) 2 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas nurodė manantis, kad joms nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), turėjo būti atkurtos lygiomis dalimis (0,4475+0,4474+0,2023 ha) ÷ 2, t. y. po 0,5536 ha. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161 K. A. nuosavybėn natūra prie nuosavybės teise valdomų pastatų buvo grąžintas 0,2023 ha didesnis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nei M. G., tokiu būdu buvo pažeisti imperatyvūs reikalavimai, įtvirtinti Atkūrimo įstatymo (2006 m. lapkričio 21 d. redakcija) 4 straipsnio 6 dalyje, taip pat CK 5.68 straipsnio nuostatos dėl įpėdinių bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškėjo nuomone, K. A., kuri mirė 2003 m. kovo 11 d., jos naudojamas 0,2023 ha žemės sklypas (prie nuosavybės teise naudojamų pastatų) turėjo būti grąžintas iki Klaipėdos apskrities viršininkui priimant 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimus Nr. 1828 ir Nr. 1829, nes šis plotas įskaitomas į grąžinamą žemės sklypo dydį, tačiau buvo grąžintas vėliau (2008 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 2161). Tokiu būdu grąžinamo natūra žemės sklypo bendras plotas turėjo būti ne 0,8949 ha, o 1,0972 ha (0,8949 + 0,2023) ir šis plotas turėjo būti lygiomis dalimis padalintas K. A. ir M. G. žemės sklype (duomenys neskelbtini).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2009 m. birželio 25 d. redakcija) 2 straipsnio l dalimi bei atsižvelgdamas į antstolės V. D. 2008 m. gruodžio 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas aplinkybes dėl žemės sklypo užstatymo (duomenys neskelbtini), nurodė manantis, kad išlikę J. B. priklausiusių statinių pamatai yra žemėje, kuri nėra apaugusi medžiais, tai yra pieva, o ne miškas. Todėl, pareiškėjo nuomone, šiam laisvam, neužstatytam žemės plotui negalėjo būti suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, nes, kaip matyti iš Palangos miesto bendrojo plano, miškas yra toli. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Lietuvos Respublikos pajūrio juostos ribų patvirtinimo“ (toliau – ir LRV nutarimas Nr. 155), kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies l punkto ir 2 straipsnio nuostatoms, minėtas laisvas (neužstatytas) žemės plotas buvo neteisėtai įtrauktas į pajūrio juostos ribą, nors pagal Palangos miesto bendrąjį planą vakarinė dalis už (duomenys neskelbtini), apie 0,17 ha teritorija yra priskirta mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosioms teritorijoms, ir joje yra išlikę dveji pamatai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas ir kiti teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja klaidų ištaisymo specialiajame plane procedūros, todėl mano, kad teismas turėtų taikyti pagal analogiją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalį ir, vadovaudamasis bendraisiais įstatymų pradmenimis bei teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą bei Palangos miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, susijusius su Palangos valstybinio miško schemos ir pajūrio juostos ribų plano (schemos) pakeitimu ir patikslinimu.
Šalies argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 23-25) ir atstovė teismo posėdyje (II t., b. l. 142-151) atkreipė dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės atkuriamos grąžinant piliečiui prie nuosavybės teise valdomų pastatų jo naudojamą planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašą nei pačiam pareiškėjui, nei jo motinai M. G. nuosavybės teise niekada nepriklausė pastatai, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), M. G. vardu negalėjo būti atkurtos. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. 2.1-351-(1.14). Be to, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi CK 5.68 straipsniu, nes ginčijamas 2008 gegužės 30 d. sprendimas priimtas vadovaujantis specialiuoju teisės aktu – Atkūrimo įstatymu.
Paaiškino, kad likusi J. B. valdytos žemės dalis pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, suderintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370 (2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 713 redakcija), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymu, nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus, esančius 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, neatkuriamos. Apie tai pareiškėjas taip pat buvo informuotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2.1-234-(1.14).
Paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. R4-1112-(3.1) pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, jog Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), 37 punkte nustatyta tvarka ir eiliškumu M. G. ir K. A. už valstybės išperkamą žemę bus perduoti nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai Palangoje. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-5063-(1.3) patvirtintoje Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje M. G. įrašyta Nr. 171, K. A. – Nr. 172.
Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (II t., b. l. 50-51) pateikė argumentus, susijusius su pareiškėjo teise skųsti administraciniam teismui Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymą Nr. A1-361, t. y. toje dalyje, kurioje pareiškėjo patikslintą skundą atsisakyta priimti (I t., b. l. 191-192).
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Entoja“ (toliau – ir UAB „Entoja“) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 36-39) pateikė tokius argumentus:
1. UAB „Entoja“ yra sąžiningas turto įgijėjas, įsigijęs ir nuosavybės teise valdantis visus žemės sklypus (ar jų dalis), į kuriuos K. A. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kuriuos paveldėjo M. B., todėl jokie sklypų (jų dalių) dydžio pakeitimai ar nuosavybės teisių pareiškėjo motinos vardu atkūrimas UAB „Entoja“ nuosavybės teise valdomos žemės atžvilgiu negali būti vykdomi.
2. Ginčijamas Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės K. A. vardu į 0,2023 ha ploto namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), yra teisėtas, ir jį naikinti pareiškėjo nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjas du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) (0,2023 ha), ir (duomenys neskelbtini) (0,8949 ha), nepagrįstai traktuoja kaip vieną žemės sklypą, net nurodo vieną šių sklypų adresą – (duomenys neskelbtini). Šie du žemės sklypai yra savarankiški, skirtingus unikalius numerius, ribas ir adresus turintys, tik besiribojantys žemės sklypai, kurių statusas Atkūrimo įstatymo prasme taip pat buvo skirtingas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (0,2023 ha) yra namų valdos žemės sklypas, ir į jį nuosavybės teisės galėjo būti atkurtos tik sklype esančių pastatų savininkės, t. y. K. A., vardu. Kadangi Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais atkuriant nuosavybės teises į kitus J. B. iki 1940 m. turėtoje posesijoje suformuotus laisvos (neužstatytos) žemės sklypus, tarp jų 0,8948 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suformuotas, jo dydis, ribos ir apribojimai nepatvirtinti, nuosavybės teisės į jį neatkurtos, Klaipėdos apskrities viršininko administracija į laisvą (neužstatytą) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pretendentėms nuosavybės teises atkūrė 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimais Nr. 1828 ir Nr. 1829 lygiomis dalimis pagrįstai. Vėliau, suformavus namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), į jį Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161 pagrįstai atkurtos nuosavybės teisės K. A. (pastatų savininkės) vardu. Kadangi pareiškėjas neturi jokių teisių į pastatus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl jis neturėjo jokios teisės pretenduoti ir į šį namų valdos žemės sklypą.
UAB „Entoja“ nuomone, pareiškėjas apskritai neturi reikalavimo teisės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu į J. B. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę, kadangi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę buvo padavusi tik K. A.
3. Tiek pajūrio juostos ribų planas, tiek Palangos valstybinių miškų schema yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, todėl tik ši institucija gali ką nors keisti nurodytuose norminiuose dokumentuose. Pareiškėjas šių norminių aktų neginčija, juos priėmusi institucija į bylą nėra įtraukta proceso šalimi, todėl UAB „Entoja“ mano, kad atitinkami pareiškėjo skundo reikalavimai Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei Palangos miesto savivaldybei yra nepagrįsti ir netenkintini.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu (II t., b. l. 152-156) nutraukė administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimus Nr. 1829 ir Nr. 1828, kuriais K. A. ir M. G. lygiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypo dalį turėtoje vietoje, esančią (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija administracinius aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą, 2007 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 1828 ir Nr. 1829 K. A. ir M. G. atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę buvo perduota nuosavybėn natūra laisva (neužstatyta) žemės sklypo dalis turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini). Be to, 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161 K. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant nuosavybėn natūra naudojamą 0,2023 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio 2007 m. rugsėjo 18 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo (II t., b. l. 3) teismas nustatė, kad M. G. 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 1829 jai grąžinto žemė sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), testamentu paliko savo sūnui V. J. G.. Iš 2008 m. birželio 10 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad nuo 2007 m. rugsėjo 19 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininku nurodyta UAB „Miesto Modernizavimo Realijos“, o nuo 2007 m. lapkričio 10 d. – UAB „Entoja“. 2008 m. rugsėjo 12 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), savininku nuo 2008 m. birželio 28 d. yra UAB „Entoja“.
Teismas nurodė, kad Atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, kuri nustato, jog institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos, normos yra specialiosios teisės normų nustatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje atžvilgiu. Jos taikomos piliečiams, kuriems priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir kitiems asmenims, kurių teises ir įstatymų saugomus interesus šis sprendimas pažeidžia ir kurie kreipiasi į teismą gindami savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Tais atvejais, kai sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos (Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 8).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. J. G. 2007 m. rugsėjo 18 d. priėmė M. G. palikimą. Paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu įgytą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį 2007 m. rugsėjo 19 d. perleido trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Miesto Modernizavimo Realijos“. Atsižvelgdamas į tai teismą nusprendė, kad skundo terminas administraciniams aktams, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ginčyti yra praleistas, pareiškėjui neprašant šio termino atnaujinti, administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Spręsdamas reikalavimą dėl atsakovo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2161 panaikinimo, teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris reglamentuoja nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinimą natūra. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas niekada nebuvo statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), savininkas. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog 2007 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų Nr. 1828 ir Nr. 1829 priėmimo metu statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo M. B. nuosavybė. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. A1-361, kuriuo buvo patvirtinti šio ginčo žemės sklypo dydis, ribos bei apribojimai, nėra nuginčytas. Teismas konstatavo, kad esant šioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. 2161, kuriuo K. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. žemę grąžinant natūra jos naudojamą 0,2023 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Nustatęs, kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priėmė eilę sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste, ir šie sprendimai yra galiojantys, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad byloje pateikti įrodymai (I t., b. l. 71, bylos „B. J. Nr. 13“ lapas 72), patvirtina, jog 2008 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir 2008 m. liepos 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštais pareiškėjas buvo informuotas, jog žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis patenka į Lietuvos Respublikos pajūrio juostą ir į Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713. Pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 100, 106 punktų nuostatas sprendimus dėl nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo priima apskričių viršininkai pagal savivaldybės institucijų parengtus grąžintinų sklypų planus. Atsižvelgęs į šį teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos raštai laikytini administraciniais aktais, sukeliančiais teisines pasekmes ir turinčiais įtakos pareiškėjo teisėms, nes nurodytos institucijos turi įgalinimus spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą. Nustatęs, kad pareiškėjas šių aktų neskundė, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su Palangos valstybinio miško schemos pakeitimu bei pajūrio juostos ribų plano (schemos) patikslinimu.
III.
Pareiškėjas V. J. G. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (III t., b. l. 1-4) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti patikslintą skundą.
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
Nesutikdamas su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria byla buvo nutraukta, apeliantas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo informuotas apie nuosavybės teisių į buvusio savininko J. B. iki nacionalizacijos nuosavybėmis valdytą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) atkūrimą ir priimtus sprendimus bei aplinkybę, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), M. G. vardu negali būti atkuriamos. Šią informaciją pareiškėjas sužinojo iš Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. rašto Nr. R4-4412-(3.1) ir, siekdamas apginti pažeistą teisę bei įstatymų saugomus interesus, atsižvelgdamas į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu, kuris teisme gautas 2008 m. gruodžio 22 d. Be to, pareiškėjui nebuvo laiku pateikta informacija apie tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-361 (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p.) buvo patvirtintos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dydis, ribos bei apribojimai. Minėtą informaciją pareiškėjas sužinojo tik 2009 m. gegužės 21 d. gavęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. rugsėjo 22 d. raštą. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad yra praleistas terminas ginčyti administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2008 m. kovo 5 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus ir 2008 m. liepos 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos raštai laikytini administraciniais aktais, sukeliančiais teisines pasekmes ir turinčiais įtakos pareiškėjo teisėms. Apelianto nuomone, minėti raštai gali būti laikomi tik informacinio pobūdžio pranešimais, bet ne administraciniais aktais (ABTĮ 2 str. 15 d.), nes jie neatitinka administraciniams aktams keliamų reikalavimų, t. y. nėra teisės aktai pagal turinį, juose net nurodoma šių raštų apskundimo galimybė.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 12-14) pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos buvo išdėstęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, patikslina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Ž16-120 patvirtintoje Piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilėje M. G. įrašyta Nr. 190, K. A. – Nr. 191.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Entoja“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 9-10) nurodo, kad:
Akivaizdu, jog pareiškėjas apie Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų Nr. 1829 ir 1828 priėmimą žinojo nuo pat jų priėmimo, kadangi šių sprendimų pagrindu atsirado bendroji dalinė K. A. ir M. G. nuosavybė į tą patį žemės sklypą, kurio dalį nedelsiant po nuosavybės atkūrimo pareiškėjas paveldėjo ir atliko su juo notarinius sandorius. UAB „Entoja“ nuomone, tiek paveldėjimo proceso metu, tiek atliekant vėlesnius sandorius nebuvo įmanoma nepastebėti, kam ir kokiu pagrindu yra atitekusi kita sklypo dalis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytus terminus skundui dėl paminėtų Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų paduoti.Tais pačiais motyvais, kuriuos buvo išdėsčiusi pirmosios instancijos teismui, UAB „Entoja“ pažymi, kad pareiškėjas, veikiantis savo mirusios motinos M. G. vardu, apskritai neturi reikalavimo teisės dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. iki 1940 m. nuosavybės teise valdytą žemę, nes vienintelis prašymas dėl nuosavybės teisių į J. B. valdytą žemę atkūrimo yra paduotas K. A.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apskundė Klaipėdos apskrities viršininko sprendimus, kuriais M. G. (mirusiosios vardu) ir K. A. (mirusiosios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jų tėvo J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės atitinkamas dalis turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Ginčijamais Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimais Nr. 1828 ir Nr. 1829 M. G. (mirusiosios vardu) ir K. A. (mirusiosios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į jų tėvo J. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės turėtoje vietoje laisvą (neužstatytą) dalį - 0,8949 ha, esančią (duomenys neskelbtini): M. G. – į 0,4475 ha, K. A. – į 0,4474 ha. Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161 K. A. (mirusiosios vardu) buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Palangos mieste, grąžinant natūra naudojamą 0,2023 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (namų valda).
Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimus Nr. 1828 ir Nr. 1829 nustatė, kad skundą teismui pareiškėjas padavė praleidęs įstatymu nustatytą terminą ir neprašė jį atnaujinti, todėl bylą šioje nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi remiasi Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. R4-4412-(3.1).
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimus Nr. 1828 ir Nr. 1829 ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą taikė teisingai, bylą šioje dalyje nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas apie skundžiamus sprendimus žinojo nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio yra pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais ir todėl teisingos. Byloje esančiame paveldėjimo pagal testamentą liudijime, kuris Palangos miesto I notarų biure V. J. G. buvo išduotas 2007 m. rugsėjo 18 d., yra konkrečiai nurodyta kokių ir kada priimtų administracinių aktų (tarp jų nurodytas ir 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 1828) pagrindu M. G. (1999 m. kovo 10 d. mirusios pareiškėjo motinos) vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota bendro žemės sklypo (0,8949 ha) dalis (4475 m²) (duomenys neskelbtini), kurią po savo motinos mirties paveldėjo pareiškėjas. Paveldėjimo teisės liudijime tarp šios sklypo dalies įregistravimo M. G. vardu teisinių pagrindų yra nurodytas ir Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr.4-5260-(1.3), kuriuo įsakyta atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,8949 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), M. G. ir K. A., t.y. į atitinkamas dalis iš bendro sklypo ploto (M. G. – į 0,4475 ha, K. A. – į 0,4474 ha). Minėti paveldėjimo liudijimo duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 18 d. turėjo visus duomenis apie ginčo sklypą ir žinojo kokių administracinių aktų pagrindu jis suformuotas. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. žemę bylos dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas iki palikimo priėmimo pats dalyvavo 0,8949 ha žemė sklypo (duomenys neskelbtini), suformavimo procedūrose. 2007 m. kovo 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto 4 skiltyje dėl žemės sklypo ribų suderinimo pasirašę du asmenys: V. J. G. ir M. B. (mirusiosios K. A. turto paveldėtojo) įgaliotas asmuo G. S. Pareiškėjo dalyvavimas paženklinant žemės sklypą patvirtina, kad jis žinojo apie rengiamus nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus ir tai, kad nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini), yra suformuotas vienas 0,8949 ha ploto žemės sklypas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų banko įrašų matyti, kad priėmęs palikimą V. J. G. dėl jo paveldėto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 19 d. sudarė mainų sutartį. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2007 m. rugsėjo mėnesį turėjo visus duomenis apie administracinius aktus, kuriais jo motinos M. G. ir K. A. (mirusiųjų) vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,8949 ha žemė sklypą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, apelianto minimas Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. R4-4412-(3.1), kuriame jam paaiškinta apie nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. žemę proceso eigą ir priimtus sprendimus, taip pat pateikta informacija apie tai, kaip numatoma atkurti nuosavybės teises į likusią (negrąžintą) žemės dalį, vertintinas kaip neturintis jokios įtakos termino kreiptis į teismą nustatymui, kadangi iš pirmiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad pareiškėjas apie Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimus Nr. 1828 ir Nr. 1829 žinojo nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio, į Klaipėdos apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2008 m. gruodžio 22 d., t.y. daugiau kaip po metų. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados, kad terminas paduoti skundą yra praleistas. Pareiškėjui neprašant jį atnaujinti, arba teismui tokį prašymą atmestus, byla nutraukiama (ABTĮ 101 str. 6 p.).
Atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. 2161, kuriuo K. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko J. B. žemę grąžinant natūra naudojamą 0,2023 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Nagrinėjamam ginčui aktualios Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio redakcijos (2006 m. lapkričio 16 d. įstatymas Nr. X-907) 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio 2008 m. rugsėjo 19 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija apie nuosavybės teisių įregistravimą į gyvenamąjį namą, daržinę, tvartą, malkinę, kiemo rūsį, ūkinį pastatą (visų pastatų statybos pradžios ir pabaigos metais nurodyti 1937 metai), esančius (duomenys neskelbtini), matyti, kad pirmasis minėtų pastatų savininkas buvo J. B., gim. 1889 m. Remiantis 1978 m. lapkričio 16 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, nuo 1978 m. rugsėjo 4 d. į šiuos pastatus buvo įregistruota K. A. nuosavybės teisė. K. A. mirus, remiantis 2004 m. birželio 14 d. paveldėjimo teisės liudijimu, nuo 2004 m. birželio 22 d. šių pastatų savininku tapo M. B. 2008 m. birželio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi M. B. minėtus pastatus pardavė UAB „Entoja“. Šie Nekilnojamojo turto registro duomenys apie įregistruotas nuosavybės teises į pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. B. žemę, M. G. (pareiškėjo motina) nebuvo šių pastatų, ar atitinkamų jų dalių, esančių savininko turėtos žemės vietoje, savininkė. Esant minėtoms aplinkybėms, M. G. nepateko į asmenų ratą, kuriems gali būti taikoma Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata pagal kurią nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Taigi pareiškėjo argumentai, esą M. G. turėjo būti grąžintas natūra atitinkamai didesnio ploto žemės sklypas, laikytinas nepagrįstu.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, yra numatyti du skirtingi žemės sklypų formavimo pagrindai: 1) laisvos (neužstatytos) žemės turėtoje vietoje sklypo piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise; 2) piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamo teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypo. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju savivaldybės administracijai buvo teisinis pagrindas taikyti abu žemės sklypų suformavimo variantus (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 p.). Iš nuosavybės teisių atkūrimo į J. B. žemę bylose esančių dokumentų matyti, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.A1-820 suderino informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, nustatant, kad teritorija rytinėje gretimybėje prie (duomenys neskelbtini) (J. B. turėto žemė sklypo dalis, posesija K-13) yra laisva (neužstatyta) žemė (pridėta schema), patvirtino šio žemė sklypo planą, dydį (0,8949 ha) , ribas ir apribojimus, o 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtino žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotą (0,2023 ha), ribas ir apribojimus.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkto nuostatas atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems Atkūrimo įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos), bet ir savivaldybės. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punktas nustato, kad viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija, gavusi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pagal jam priskirtą kompetenciją patvirtinus žemės sklypų planus, priėmė atitinkamus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę K. A. ir M. G.. Atsižvelgdamas į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.A1-820 patvirtintą laisvos (neužstatytos) žemės planą, Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr.4-5260-(1.3) įsakė atkurti nuosavybės teises į žemę grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,8949 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), pretendentėms M. G. ir K. A., t.y. kiekvienai į atitinkamą dalį iš bendro sklypo ploto (M. G. – į 0,4475 ha, K. A. – į 0,4474 ha), po to priėmė kiekvienos pretendentės atžvilgiu atskirus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę (2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimai Nr. 1828 ir Nr. 1829). Atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. A1-361 patvirtino sklypo planą, Klaipėdos apskrities viršininkas priėmė 2008 m. gegužės 30 d. įsakymą Nr. 4-3805-(1.3) atkurti nuosavybės teises į žemę, grąžindamas K. A. (mirusios vardu) nuosavybėn natūra naudojamą 0,2023 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bei 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr.2161.
Minėtų byloje nustatytų aplinkybių visumą suteikia pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus pagrįstai nusprendė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 2161 nuosavybės teisės K. A. (mirusios vardu) buvo atkurtos pagrįstai ir teisėtai.
Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytą procedūrą nustatyti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, kompetencija suteikta savivaldybių administracijoms. Viešojo administravimo subjektas, kuriam suteikta kompetencija priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje gali būti įpareigotas grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę tik tuo atveju, kai savivaldybės administracijos direktoriaus pagal savo kompetenciją patvirtina, kad laisvos (neužstatytos) žemės savininko turėtos žemės vietoje yra, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės planą ir šią medžiagą perduoda institucijai, kompetentingai priimti sprendimą dėl nuosavybė teisių atkūrimo, o ši institucija dėl kokių nors priežasčių neatlieka jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Pirmiau minėta, kad laisvos (neužstatytos) J. B. žemės plotas pagal Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytą procedūrą buvo nustatytas ir patvirtintas (0,8949 ha) Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr.A1-820. Šis sprendimas yra galiojantis ir juo remiantis yra priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. G. ir K. A.. Į bylą nepateikta įrodymų, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius yra nustatęs, jog J. B. turėtos žemės vietoje yra ir daugiau laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtinęs šios žemės planą ir perdavęs jį Nacionalinei žemės tarnybai. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į J. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), yra ydingas ir teismas jį atmetė pagrįstai.Pagal pateiktus į bylą įrodymus nuosavybės teisių atkūrimo į negrąžintą J. B. žemės dalį procedūra tęsiama: K. A. ir M. G. yra įrašytos į piliečių, kuriems atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą perduodami nuosavybėn neatlygintinai nauji žemės sklypai individualiai statybai, eilę.
Pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius su Palangos valstybinio miško schemos pakeitimu ir pajūrio juostos ribų plano (schemos) patikslinimu, pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai. Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismas, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, gali pavesti viešojo administravimo subjektui atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus tik tuo atveju, jei asmuo pateikia įrodymus, kad jis prieš iškeldamas ginčą teisme dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, prieš tai būtent tuo klausimu kreipėsi į viešojo administravimo subjektą, o šis prašymą atmetė, neatsakė į jį, ar asmuo nesutinka su priimtu sprendimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į atsakovus, prašydamas inicijuoti valstybinio miško schemos ir pajūrio juostos ribų plano (schemos) pakeitimus, o šie priėmė minėtu klausimu atitinkamus sprendimus su kuriuo pareiškėjas nesutinka.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.