- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2-299-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00692-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- V. N.
- Ieškovas
- J. L.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės V. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo J. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1691-112/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovėms antstolei V. D. ir V. N. dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu (trečiasis asmuo AB Swedbank),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. L. ieškiniu prašo pripažinti atsakovės antstolės V. D. 2014-10-08 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-140014828 niekiniu bei negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui nuosavybės teises į butą su rūsiu, esantį Dragūnų g. 14-54, Klaipėda (unikalus Nr. 4400-1565-1839:3551; toliau – Nekilnojamasis turtas) (atskirojo skundo medžiaga, 3 – 7 l.).
Ieškovas nurodė, kad atsakovė V. N. Nekilnojamąjį turtą įsigijo 2014-08-11 – 2014-09-10 laikotarpiu vykusių varžytinių metu; ieškovas 2014-09-26 atsakovei antstolei V. D. pateikė prašymą dėl antstolės nušalinimo ir vykdymo veiksmų sustabdymo iki bus išspręstas antstolės nušalinimo klausimas vykdomojoje byloje, kurioje antstolė vykdo išieškojimą iš ieškovo Nekilnojamojo turto. Ieškovo teigimu, antstolė nenusišalino ir klausimą perdavė spręsti teismui, tačiau, pažeisdama CPK nuostatas, nesustabdė vykdomosios bylos, o 2014-10-08 surašė Nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-140014828 (toliau – Varžytinių aktas), tuo pažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančias CPK nuostatas.
Ieškovas taip pat nurodė gavęs atsakovės V. N. 2014-10-16 raginimą dėl išsikeldinimo iš Nekilnojamojo turto.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti atsakovės V. N. nuosavybės teise valdomą Nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimo turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises; taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovei atlikti bet kokius ieškovo iškeldinimo iš Nekilnojamojo turto veiksmus.
Ieškovo teigimu, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, Varžytinių akto pagrindu yra pradedami ieškovo iškeldinimo veiksmai, be to, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi atsakovė V. N. gali nevaržomai disponuoti ginčijamu Varžytinių aktu, apsunkinti Nekilnojamąjį turtą hipoteka, nuoma ar kitokiais turto suvaržymais, dėl ko ieškovas, teismui patenkinus ieškinį, būtų priverstas inicijuoti papildomas bylas, be to, egzistuoja rizika, kad nuosavybės teisės į Nekilnojamąjį turtą ieškovui grįžtų apsunkintos atsakovės V. N. įsipareigojimais kitiems asmenims; tokiu atveju nebūtų pasiektas ieškiniu prašomo priimti teismo sprendimo tikslas – pašalinti neteisėtus antstolės veiksmus ir atstatyti iki neteisėtų veiksmų buvusią teisinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – areštavo atsakovės V. N. nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą, bei bet kokiu būdu apsunkinti šį areštuojamą turtą; atmetė kitą prašymo dalį (atskirojo skundo medžiaga, 24 – 25 l.).
Teismas nurodė, kad ieškovas ginčija turto pardavimo iš varžytinių aktą ir savo ieškiniu siekia sugrąžinti turtą į pradinę padėtį; jeigu ieškinys būtų patenkintas, butas būtų pardavinėjamas iš naujo; esant tokiam ieškinio reikalavimui, ieškovo prašymas areštuoti nuosavybės teises į šį butą yra pagrįstas, taigi darytina išvada, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti.
Pasak teismo, kadangi nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o ši nuosavybės teisė teismo suvaržoma, ieškovo teisės yra apsaugotos.
Teismo teigimu, teismas neturi teisės varžyti asmens teisės kreiptis į teismą dėl iškeldinimo ar reikšti kitus reikalavimus, nes CPK 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo, teisė arba įstatymų saugomas interesas; esant tokioms aplinkybėms, prašymas uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su iškeldinimu iš ginčo buto atmestinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo ir jį argumentai
Atsakovė V. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį (atskirojo skundo medžiaga, 32 – 35 l.).
Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, pažeidė atsakovės teises ir teisėtus interesus, suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovui. Atsakovės teigimu, ieškovas, pateikdamas ieškinį ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, elgėsi nesąžiningai ir žinojo, kad turi daug kreditorių ir yra faktiškai nemokus, šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys, taigi ieškovas galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir taip siekia paveikti atsakovę, kaip Nekilnojamojo turto pirkėją, padaryti jai nepataisomai didelę, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto pirkimo kainą, žalą, kurios, būdamas nemokus, neturės galimybių atlyginti.
Be to, atsakovės teigimu, teismas nepagrįstai areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju, nes atsakovė yra tik Nekilnojamojo turto savininkė, negali turto valdyti, juo naudotis, nes ieškovas į patalpas neįsileidžia ir iš jų neišsikrausto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų poreikis užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises ir naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Be to, teismų praktikoje yra pažymėta, kad preliminarus (prima facie) ieškinio nepagrįstumas reiškia, jog teismui iš ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdu, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti įrodymų tyrimo, kad tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, o ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 12 ir 178 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-850/2014; 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).
Taigi, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, ar ieškinys nėra preliminariai nepagrįstas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Ieškovas J. L. ieškiniu prašo pripažinti antstolės V. D. 2014-10-08 Varžytinių aktą niekiniu bei negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti jam nuosavybes teises į Nekilnojamąjį turtą. Bylos duomenimis, antstolė V. D. išieškojimą iš skolininko – ieškovo J. L. vykdo trečiojo asmens AB Swedbank naudai. Preliminariai įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio turinį, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai atmestinas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, minėta, nėra nagrinėjama bylos esmė; todėl nenagrinėtini atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo.
Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad apygardos teismas pagrįstai nenustatė, jog pareikštas ieškinys nėra preliminariai nepagrįstas, teisingai nurodė, jog ieškinio patenkinimo atveju Nekilnojamasis turtas būtų pardavinėjamas iš naujo, todėl ieškovo prašymas areštuoti nuosavybės teises į Nekilnojamąjį turtą yra pagrįstas bei teisingai konstatavo, kad, atsižvelgus į byloje nagrinėjamą ginčą, neapsunkinus disponavimo Nekilnojamuoju turtu, pasunkėtų būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas. Taigi darytina išvada, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu egzistavo abi pirmiau paminėtos aplinkybės, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.).
Dėl to, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti skundžiamoje nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 12 str., 144 str. 1 d.,145 str. 1 d. 10 p.; 329 str., 338 str.).
Apeliantė atskiruoju skundu taip pat skundžia ir apygardos teismo nutarties dalį, kuria teismas areštuoto turto savininką paskyrė areštuoto turto saugotoju. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas išsprendė šį klausimą 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi, pakeisdamas nurodytą skundžiamos teismo nutarties dalį ir nutardamas turto saugotojo neskirti, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų dėl nurodytos skundžiamos teismo nutarties dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį.