Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui N. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tėvui, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu yra priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 20 d. atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ sudarė transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė teisę valdyti ir naudotis transporto priemone BMW 3ER REIHE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę ir įsipareigojo mokėti nuomos įmokas. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl 2019 m. liepos 1 d. sutartis su atsakovu buvo nutraukta, apie ką atsakovas buvo informuotas 2019 m. liepos 1 d. pranešimu. Pradinis kreditorius 2017 m. vasario 28 d. periodinės reikalavimo teisių pardavimo-pirkimo ir perleidimo sutarties pagrindu perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido „PlusPlus Capital“ AS (faktinė perleidimo data yra 2019 m. lapkričio 15 d.). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu. Ieškovo pateiktais duomenimis, atsakovo skolą sudaro 175,44 Eur nuomos mokesčio skola, 520,30 Eur turto vertės atstatymo išlaidos (nustatyta pagal defektacijos aktą), 86 Eur transportavimo išlaidos (išlaidos susijusios su transporto priemonės gabenimu), taip pat pagal sutarties 10.8 punktą paskaičiuota 64,78 Eur bauda, bei pagal sutarties 10.3 punktą paskaičiuoti 70,36 Eur delspinigiai. Duomenų, kad atsakovas būtų padengęs įsiskolinimą, byloje nėra.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.522 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį, nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju, aukščiau minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių pagrindu ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovo skolą, ir atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą buvo tinkamai pranešta, 2019 m. gruodžio 3 d. pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, taip pažeisdamas savo sutartinę prievolę, todėl ieškovo reikalavimas, priteisti 781,74 Eur skolą, kurią sudaro 175,44 Eur nuomos mokesčio skola, 520,30 Eur turto vertės atstatymo išlaidos (nustatyta pagal defektacijos aktą), 86 Eur transportavimo išlaidos (išlaidos susijusios su transporto priemonės gabenimu), yra pagrįstas ir tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 10.3 punktu atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti iki 1 proc. dydžio netesybas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties 10.8 punkte numatyta, kad jei sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų, gavėjas privalo mokėti davėjui 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutarties nuostatas, atsakovui pažeidus sutartį, ieškovui iš atsakovo priteistini ieškovo paskaičiuoti 70,36 Eur delspinigiai, 0,05 proc. dydžio, už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. liepos 29 d., bei pagal sutartį paskaičiuota 64,78 Eur bauda.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas ir 21 Eur žyminis mokestis.

Kadangi iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl valstybei jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS (juridinio asmens kodas 11919806) iš atsakovo N. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 781,74 Eur skolą, 64,78 Eur baudą, 70,36 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 21 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį teismą.