Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorija 2.3.2.4.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 13 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas A. A. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai- viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Institucijos, teikiančio išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo pateiktą išvadą.

2018-03-29 VTAS išvadoje nurodoma, kad ieškovė su dukra N. A., gim (duomenys neskelbtini), gyvena jos tėvams nuosavybes teise priklausančiame 3 kambarių bute su visais patogumais. Kartu gyvena ieškovės tėvai. Šeima užima vieną kambarį, kuriame yra įrengtos vietos vaiko poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Mergaitė turi daug knygų. Kambarys šviesus, jaukus, tvarkingas. Vaikui yra sudarytos tinkamos socializacijos sąlygos augti ir pilnaverčiai vystytis motinos K. A. gyvenamoje vietoje. N. mokosi (duomenys neskelbtini),, mokslai sekasi puikiai. Mokykloje papildomai lanko chorą, anglų kalbos užsiėmimus. Mergaitė dalyvauja mokyklos bei šalies konkursuose, turi daug padėkos raštų, diplomų. Laisvalaikiu ieškovė su dukra bendrauja su K. A. šeima, važiuoja į kiną, mėgsta kartu pasivaikščiuoti, savaitgaliais kartu gamina. Atostogų metu šeima keliauja, buvo Bulgarijoje, Turkijoje. Taip pat dukra keliauja ir su klase, buvo Rygoje, planuoja kelionę į Taliną. N. A. registruota pas šeimos gydytoją Lentvario ambulatorijoje. Pasak motinos, dukra sveika, neserga lėtinėmis ligomis, pas gydytoją lankosi dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų, bei sergant peršalimo ligomis. K. A. paaiškino, kad su A. A. neveda bendro ūkio apie 9 metus. Pirmus gyvenimo skyrium metus vaiko tėvas bendravo su šeima socialiniais tinklais, siuntė nedideles pinigų sumas. Paskutinį kartą savo tėvą dukra matė, kai jai buvo 4 metai. Pasak K. A., vaiko tėvas pastaruoju metu su šeima nebendrauja, išlaikymo vaikui neteikia, 2017-10-24 susisiekė su dukra, pasveikino gimtadienio proga, nuo tos dienos ryšiai nutrūko. Ieškovė nedirba, registruota Darbo biržoje, gyvena iš santaupų. Nuo pat vaiko gimimo jos sveikata, auklėjimu, priežiūra nuolat rūpinasi motina. K. A. supranta, kad vaikas ir tėvas turi teisę bendrauti, todėl nesudarydavo ir neketina sudaryti kliūčių vaiko ir tėvo bendravimui. Šeimos albume yra šeimos bendrų nuotraukų, Kristina dažnai kalba su dukra apie jos tėvą. Tačiau atsakovas nesiekia bendravimo su dukra, bendravo tik kelis kartus. Skyrius neturi duomenų apie K. A. motinos valdžios ribojimą bei duomenų, įrodančių, kad vaiko motina elgtųsi priešingai vaikų interesams. Mergaitė nuolat gyvena su motina K. A. ir ji sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, rūpinasi jos auklėjimu bei sveikata. Ištyrus ieškovės šeimos aplinkos sąlygas bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko N. A. teises ir teisėtus interesus mano, kad gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina K. A. jos gyvenamojoje vietoje atitiktų geriausius vaikų interesus. Palaiko ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikui N. A., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Sirijos Arabų republikoje, santuokos įrašo Nr. 52, įregistruota 2005-11-24 Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 195. Šalys santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters N. A..

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio nuo 2009 m., todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.

Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės ir jos atstovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2009 m. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.

Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.

Teismas spręsdamas šį klausimą, atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Kaip jau buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, šalių dukra N. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo pat gimimo gyvena kartu su ieškove, atsakovas gyvena užsienyje, kaip yra nurodyta Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje, mama, t.y ieškovė tinkamai rūpinasi savo dukra, ją prižiūri, rūpinasi jos maitinimu, gyvena ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute su visais patogumais. Atsižvelgiant į tai, kad mažametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su mama, kuri sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi dukros sveikata bei auklėjimu, N. A., gim (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. A., nes darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3. 174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra šalių vaiko N. A., gim (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri jį ir išlaiko.

Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, jog atsakovas nuo 2009 m. išlaikymo vaikui neteikia visiškai jokia forma, dukros nelanko, ja nesirūpina. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prieštaravimų dėl prašomo išlaikymo dydžio nereiškė (CPK 12, 178 straipsniai).

Ieškovės reikalaujamas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis per mėnesį – 200 Eur. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje, vaiko poreikiai nuolat didėja, ieškovei išlaikyti vaiką ir pragyventi padeda jos tėvai, gyvena taip pat iš santaupų.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį ir ieškovės duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė nedirba, registruota darbo biržos įskaitoje, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto neturi. Pažymėtina, jog ieškovės sunkią turtinę padėti patvirtina ir tai, jog jai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Atsakovas išvykęs gyventi į užsienį, duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikta.

Taigi konstatuotina, kad nė viena iš šalių neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį.

Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, byloje nėra.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į tai, jog byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra neįgalus, nedarbingas, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 str. str.).

Ieškovė pateikė išlaidų, skirtinų šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, paskaičiavimą, kuriame nurodė, jog šalių nepilnamečio vaiko N. A., gim (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti per mėnesį reikia ne mažiau kaip 395 Eur.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 200 Eur suma, priteistina iš atsakovo šalių vaiko išlaikymui kas mėnesį, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo vaikui ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl nurodyto dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui N. A., gim (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018-02-14, iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti vaikui 5400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-12 iki 2018-02-13, t. y. po 150 Eur kas mėnesį (36 mėn. x 150 Eur). Byloje nėra ginčo, kad šalys atskirai gyvena nuo 2009 metų. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5400 Eur išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters N. A. bendravimo su atsakovu A. A. bendravimo tvarką sekančiai: atsakovas turi teisę per socialinius tinklus bendrauti su dukra N. A. kartą per mėnesį, iš anksto informuodamas apie ketinimą prisijungti per socialinius tinklus prieš dieną.

Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiems tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai gyvena skyrium. Siekiant užtikrinti vaiko teisę bendrauti su tėvu, ir byloje nesant duomenų, kad atsakovas netinkamai elgiasi su dukra, ar daro neigiamą įtaką jai, taip pat ta aplinkybė, kad atsakovas gyvena užsienyje, nesudaro pagrindo riboti dukros bendravimo su tėvu, todėl teismas tenkina ieškovės prašymą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, tik nustato daugiau bendravimo laiko nei ieškovė nurodė ieškinyje ir nustato nepilnametės dukters N. A. bendravimo su atsakovu A. A. bendravimo tvarką: atsakovas turi teisę per socialinius tinklus bendrauti su dukra N. A. 4 kartus per mėnesį, iš anksto informuodamas apie ketinimą prisijungti per socialinius tinklus prieš dieną.

Šalims išaiškinama, kad bendru tarpusavio susitarimu jie turi teisę numatyti ir papildomą atsakovo bendravimo su vaiku laiką, kadangi vaiko visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra svarbus. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl turto padalijimo ir kreditinių įsipareigojimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino turto neįgijo. Duomenų apie kitą dalintiną turtą byloje taip pat nėra. Duomenų dėl kreditorinių įsiskolinimų nėra.

Dėl pavardžių

Nutraukus santuoką ieškovė po santuokos nutraukimo prašo jai palikti santuokinę A. pavardę, atsakovui palikti jo pavardę – A. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkintinas (LR CK 3.69 str. 1-2 d). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė A. pavardė, atsakovui paliekama jo A. pavardė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-01-17 sprendimu Nr. 2.2 -(NTP-2)-18-T-152-1000, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 132,47 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo, 54,00 Eur dėl išlaikymo vaikui priteisimo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 80 str. 7 d., 85 str. 1 d. 3 p.), 3,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.)).

Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovei įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti A. A., gim. (duomenys neskelbtini),, ir K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė C.), santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), Sirijos Arabų republikoje, santuokos įrašo Nr. 52, įregistruotoje (duomenys neskelbtini), Trakų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 195, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką K. A. palikti santuokinę pavardę – A, A. A. – jo pavardę – A.

Nepilnamečio vaiko N. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina K. A. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini),, išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui N. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-02-14 iki N. A. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini), jo nepilnamečiam vaikui N. A., gim. (duomenys neskelbtini), 5400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-02-12 iki 2018-02-13.

Pavesti K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečio vaiko N. A., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise

Nustatyti tokią tėvo A. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra N. A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: A. A., gim. (duomenys neskelbtini),, turi teisę per socialinius tinklus bendrauti su dukra N. A. 4 kartus per mėnesį, prieš dieną informuodamas ieškovę K. A. apie ketinimą prisijungti per socialinius tinklus.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš A. A., gim. (duomenys neskelbtini), 132,47 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2018-04-13 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3291-983/2018 pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus“.