Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3;

2.1.14;2.4.6.

2014 m. liepos 25 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Gapučio, teisėjų Valdo Meidaus, Artūro Ridiko

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. 24 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė areštas 16 parų.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

K. B. nuteista pagal BK 178 str. 4 d. už tai, kad 2014 m. gegužės 1 d., apie 16.00 val., iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) kosmetikos skyriaus pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra, dėžutę kremo Loreal Paris Revitalift 48,99 litų vertės, dėžutę kremo Loreal Paris Nutri-Gold 34,99 litų vertės, dėžutę kremo Garnier lift expert 24,99 litų vertės ir tūtelę prausiklio Neutrogena visibly clear 23,99 litų vertės, tuo padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 132,96 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantė savo kaltės ir veikos kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su jai paskirtos bausmės rūšimi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad K. B. tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 4 d. padarė būdama anksčiau 14 kartų teista bei visą eilę kartų bausta administracine tvarka iš esmės už analogiškas veikas - vagystes, turėdama neišnykusį teistumą, t.y. būdama recidyviste, todėl pagrįstai, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d. nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nes akivaizdu, kad apeliantės atžvilgiu bet kokia kita straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšimi bausmės tikslai – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas nebūtų pasiekti.

Apeliaciniame skunde nurodyta, beje visiškai deklaratyvi, t.y. jokiais įrodymais nepagrįsta aplinkybė, kad apeliantė prižiūri ir rūpinasi močiute, kuriai būtina jos pagalbos, negali būti prioritetu prieš visos visuomenės interesą būti apsaugotai nuo apeliantės daromų nusikalstamų veikų ir, apeliantei paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, tokia bausme nebūtų užtikrintas ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Už baudžiamąjį nusižengimą numatyta nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė (BK 49 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei paskirtoji šios rūšies bausmė savo dydžiu neviršija jos vidurkio, kuri, be to, pritaikius BK 64¹ str. sumažinta vienu trečdaliu, paskirtosios bausmės dėl jos dydžio laikyti aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Nuteistosios K. B. gynėja pateikė pažymą, kurioje prašoma už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nuteistajai apeliacinės instancijos teisme valstybei iš nuteistosios priteisti 93 Lt 20 ct.

Šis prašymas netenkintinas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta gynėjo dalyvavimas yra privalomas, t.y. gynėjo paslaugų šioje proceso stadijoje atsisakyti iš esmės negalima. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė besąlygiškai garantuoja nuteistajam, išteisintajam ar asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta, nepriklausomas nuo šio asmens valios, gynėja apeliacinės instancijos teisme, todėl išlaidos už antrinę teisinę pagalbą šioje proceso stadijoje iš tokio asmens negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARIA:

nuteistosios K. B. apeliacinį skundą atmesti.