Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, sekretoriaujant Vilmai Sinicaitei, dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovams Miglei Einorytei ir Mariui Vainauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pataisos namų teigimu, pareiškėjas klaidingai interpretuoja įstatymo nuostatas. Nurodė, kad BVK 142 str. 1 d. 6 p. nuostatos reiškia, kad nuteistasis, kuris pažeidimo, už kurį skiriama nuobauda, padarymo metu buvo laikomas drausmės grupės sąlygomis, gali būti perkeltas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo pažeidimo padarymo dienos ir nepriklausomai nuo to, kiek laiko jam liko būti drausmės grupėje. Pasak Pataisos namų, 2011 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 28-1-28, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda perkelti jį į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams, priimtas teisėtai, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų.

Pataisos namai taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, nes nors pareiškėjas nurodo, kad jam padaryta neturtinė žala, tačiau nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiškina kaip apskaičiavo tariamos žalos dydį, nenurodo priežastinio ryšio tarp tariamos žalos ir pataisos namų administracijos veiksmų.

Teismo posėdyje pareiškėjas P. V. prašė skundą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti, remdamasis skunde pateiktais argumentais (b. l. 96-100).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto ir nepagrįsto Pataisos namų administracijos veiksmo – jo perkėlimo atlikti nuobaudą į kamerų tipo patalpas laikui, ilgesniam nei jam buvo paskirta gyventi drausmės grupės sąlygomis.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus nutarime „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-1171 nurodyta, jog 2010 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas P. V. naudodamas psichinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu pažeidė BVK 110 str. 2 d. 8 p, be to, pareiškėjas turi 5 galiojančias nuobaudas, todėl jam skiriama nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 6 mėnesiams. Pareiškėjas į drausmės grupę perkeltas 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 47).

2011 m. sausio 12 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarime „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-1-28 nurodyta, kad pareiškėjas P. V. kameroje laikė mobiliojo ryšio telefoną, nevykdė nurodymų, fiziškai priešinosi, pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir tokiu būdu pažeidė BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., BVK 1 priedo 6 p. Taisyklių 73.4 p., todėl jam skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. Pareiškėjas į kamerų tipo patalpas uždarytas 2011 m. sausio 12 d., išleistas – 2011 m. rugpjūčio 21 d. Be to, bausmės atlikimo kamerų tipo patalpose metu pareiškėjui buvo skirtos nuobaudos – perkėlimas į baudos izoliatorių: 2011 m. vasario 2 d. – 10 parų, 2011 m. vasario 18 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. – po 15 parų. (b. l. 25-26, 49).

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2011 m. sausio 12 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 28-1-28, apskundė jį Kalėjimų departamentui, prašydamas išaiškinti, kokiu pagrindu yra laikomas kamerų tipo patalpose, nors bausmę atlieka parastoje grupėje (b. l. 43). 2011 m. liepos 19 d. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 23-2332 atsakydamas į pareiškėjo skundą paaiškino, kad aplinkybė, jog ankstesnės nuobaudos vykdymo terminas pasibaigia naujos nuobaudos vykdymo laikotarpyje, neturi juridinės reikšmės skiriant naują nuobaudą ir nedaro įtakos šios nuobaudos vykdymo termino skaičiavimui (b. l. 61).

Teismas pažymi, kad byloje nagrinėjamas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nevertinamas 2011 m. sausio 12 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimo „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-1-28 teisėtumas ir pagrįstumas, nes pastarasis klausimas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2306-281/2011 bei bus nagrinėjamas LVAT administracinėje byloje Nr. A-146-273-12 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00554-2011-1). Taip pat pažymi, kad nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, net ir netirdamas paskirtos nuteistajam nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, teismas turi pareigą patikrinti, ar atsakovas elgėsi teisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3554/2011).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų (nagrinėjamu atveju – Pataisos namų bei Kalėjimų departamento darbuotojų) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. CK 6.250 str. neturtinė žala įvardijama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str.).

Pagal BVK 142 str. 1 d. už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų arba nepilnamečių nuteistųjų uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų; 5) kalėjimuose laikomų nuteistųjų uždarymas į karcerį iki penkiolikos parų; 6) pataisos namuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių; 7) kalėjimuose laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo dviejų iki šešių mėnesių.

BVK 142 str. 2 d. nustatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti panaikinta anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę arba gali būti paskirtas perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

Pagal BVK 143 str. 2 d. skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Be to, pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (BVK 8 str. 1 d.).

Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas į drausmės grupę 6 mėnesiams perkeltas 2010 m. gruodžio 31 d. (b. l. 47), o nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams pareiškėjui už BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., BVK 1 priedo 6 p. Taisyklių 73.4 p. pažeidimą skirta 2011 m. sausio 12 d. (b. l. 25, 49). Taigi paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas pareiškėjui buvo paskirta jam esant drausmės grupėje, kas ir nustatyta BVK 142 str. 1 d. 6 p., ši nuobauda neviršija nustatyto maksimalaus 6 mėnesių termino, todėl, teismo nuomone, atitinka BVK 142 str. 1 d. 6 p. reikalavimus.

Teismo vertinimu, ankstesnės nuobaudos (šiuo atveju buvimo drausminėje grupėje) vykdymo pasibaigimo terminas negali būti laikomas ir vėlesnės nuobaudos (šiuo atveju perkėlimo į kamerų tipo patalpas) vykdymo pasibaigimo terminu, kadangi tokiu atveju pareiškėjas galėtų išvengti atsakomybės, kilusios jam dėl padaryto pažeidimo, be to, tokios nuostatos nenumatytos ir BVK. Taip pat, pažymėtina, kad nuobaudų skyrimu nuteistiesiems yra siekiama ne vien nubausti, bet nuobauda taip pat yra viena iš nuteistųjų socialinės reabilitacijos formų (BVK 137 str. 2 d. 6 p.). Pagal BVK 137 str. 1 d. pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai yra šie: 1) padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; 2) išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Taigi, teismo nuomone, ankstesnės nuobaudos vykdymo pasibaigimo termino traktavimas kaip vėlesnės nuobaudos vykdymo pasibaigimo terminas, neužtikrintų BVK 137 str. 1 d. įtvirtintų nuobaudos, kaip socialinės reintergracijos į visuomenę formos, tikslų.

Pagal BVK 145 str. 1 d. kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis BVK 86 str. nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. BVK 86 str. 1 d. įtvirtinta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą; 4) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Šie apribojimai negali būti laikomi pareiškėjo teisių pažeidimu, nes yra pareiškėjo elgesio pasekmė, kylanti iš BVK nuostatų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo P. V. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.