- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- I1-2421-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00614-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus pataisos namams dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), 5600 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d., kai jis neteisėtai buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą (skunde klaidingai nurodyta „nutarimas“) administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo panaikino Departamento 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuteistojo perkėlimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 1 d., tačiau iki šiol neįvykdytas. Paaiškina, kad 2021 m. sausio 5 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių prašydamas vykdyti teismo sprendimą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, motyvuojant tuo, kad 2020 m. gruodžio 15 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jai pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 metu, patvirtinimo“ pakeitimo, 23 punkte įtvirtinta nuostata, kad iki atskiro Departamento nurodymo sustabdytas nuteistųjų (suimtųjų) perkėlimas iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą įstaigą. Nesutikdamas su Vilniaus PN sprendimu pateikė skundą Departamentui.
Paaiškino, kad 2021 m. sausio 4 d. pateikė prašymą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (toliau – ir Ministerija) prašydamas užtikrinti, jog pavaldi įstaiga vykdytų teismo sprendimą. Ministerija prašymą persiuntė Departamentui, tačiau Departamentas nei į skundą, nei į prašymą neatsakė. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Departamento atsakymai į jo skundą ir prašymą jau nėra reikšmingi, nes baigiasi jo bausmės atlikimo terminas.
Pareiškėjas teigia, kad Departamentas nevykdydamas įsiteisėjusio teismo sprendimo rodo nepagarbą teismui, dangstosi pandemija, pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnį, Lietuvos Respublikos proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą, o tokie Departamento ir Vilniaus PN veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) ir 232 (nepagarba teismui) straipsnius.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto jo laikymo Vilniaus PN patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, fizinį ir dvasinį skausmą, garbės ir orumo pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą, kančias ir nepatogumus, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5600 Eur (po 100 Eur už kiekvieną dieną).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Departamente buvo gautas pareiškėjo 2021 m. sausio 4 d. prašymas, persiųstas iš Ministerijos, kuriuo prašoma užtikrinti, kad būtų vykdomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimas dėl pareiškėjo grąžinimo į (duomenys neskelbtini). Taip pat gautas ir pareiškėjo 2021 m. sausio 21 d. skundas dėl Vilniaus PN 2021 m. sausio 18 d. sprendimo. Paaiškina, kad atsižvelgdamas gautą prašymą ir skundą (raštą), Departamentas surinko ir išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes bei dokumentus ir 2021 m. vasario 22 d. pateikė pareiškėjui atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prašymas dėl gražinimo į (duomenys neskelbtini) nebuvo tenkintas, o skundas dėl Vilniaus PN 2021 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyti pareiškėjo perkėlimą iki atskiro nurodymo, pripažintas nepagrįstu. Departamentas neturi duomenų, kad 2021 m. vasario 22 d. atsakymą (sprendimą) pareiškėjas būtų apskundęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka ir terminais, todėl daro išvadą, kad minėtas atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundo reikalavimai turėtų būti atmesti.
Departamento nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti Departamento viešajai atsakomybei - įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų pagrindžiančių prašomos priteisti neturtinės žalos skaičiavimų, nenurodė, kaip apskaičiavo 100 Eur per dieną patiriamą neturtinę žalą, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iš, pareiškėjo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Teismo sprendimas) panaikino Departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) perkelti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – (duomenys neskelbtini) PN-AK) į Vilniaus PN, siekiant palengvinti nuteistojo socialinės reabilitacijos sąlygas, užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2021 m. sausio 1 d.
Pareiškėjas 2021 m. sausio 4 d. raštu kreipėsi į Ministeriją prašydamas užtikrinti, kad Ministerijai pavaldžios institucijos vykdytų Teismo sprendimą ir imtųsi veiksmų grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) PN-AK, o 2021 m. sausio 5 d. raštu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas vykdyti Teismo sprendimą ir imtis iniciatyvos grąžinant pareiškėją į (duomenys neskelbtini) PN-AK.
Ministerija 2021 m. sausio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo prašymą pagal kompetencija nagrinėti persiuntė Departamentui.
Vilniaus PN direktorius 2021 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo 2021 m. sausio 5 d. prašymo netenkino, vadovaudamasis 2020 m. gruodžio 15 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-384 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jai pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 metu, patvirtinimo“ pakeitimo 23 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad iki atskiro Departamento nurodymo sustabdytas nuteistųjų (suimtųjų) perkėlimas iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą įstaigą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu sprendimu, pateikė Departamentui 2021 m. sausio 21 d. skundą (skundas gautas ir užregistruotas 2021 m. vasario 11 d.).
Departamentas, išnagrinėjęs pagal kompetenciją Ministerijos persiųstą pareiškėjo 2021 m. sausio 4 d. prašymą ir pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN sprendimo, 2021 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo prašymo ir skundo netenkino.
Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d. neteisėtai ir nepagrįstai buvo laikomas Vilniaus PN ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Departamentas sąmoningai nevykdė įsiteisėjusio Teismo sprendimo, prisidengdamas pandemija neinicijavo pareiškėjo perkėlimo į (duomenys neskelbtini) PN-AK, nors kitų nuteistųjų perkėlimas į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas vyko. Departamentas taip pat neatsakė į jo prašymą ir skundą dėl perkėlimo.
Įsiteisėjusio administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje nustatyta, kad Teismo sprendimu Departamento direktoriaus 2020 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) perkelti pareiškėją iš (duomenys neskelbtini) PN-AK panaikintas dėl to jo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (galiojusio nutarimo priėmimo metu) reikalavimams, t. y. motyvų trūkumo. Tačiau, priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas Teismo sprendimu nebuvo įpareigotas nedelsiant grąžinti pareiškėją iš Vilniaus PN į (duomenys neskelbtini) PN-AK. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, 2021 m. sausio 1 d. įsiteisėjusio Teismo sprendimo nuorašas ginčo šalims išsiųstas 2021 m. sausio 7 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė), siekdama suvaldyti COVID-19 ligos plitimą 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 paskelbė visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantiną nuo 2020 m. lapkričio 7 d. 00.00 val. iki 2020 m. lapkričio 29 d. 24.00 val. Vyriausybės 2020 m. gruodžio 14 d. ir vėliau priimtais nutarimas karantinas pratęstas iki 2021 m. birželio 1 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo itin griežtos karantino sąlygos, buvo taikomi judėjimo ribojimai, draudžiami susibūrimai, apribotas kontaktinis bendravimas, taip pat taikomi nuteistųjų ir suimtųjų asmenų tam tikrų teisių bei veiklų ribojimai. Departamento direktorius, reaguodamas į COVID-19 pandemiją ir šio viruso plitimą, 2020 m. gruodžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. V-384 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jai pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 metu, patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos dėl ekstremalios situacijos) pakeitimo (toliau – Įsakymas), kurio pakeitė anksčiau galiojusių Rekomendacijų dėl ekstremalios situacijos 23 punktą, nustatydamas, kad iki atskiro Departamento nurodymo stabdomas nuteistųjų (suimtųjų) perkėlimas iš vienos laisvės atėmimo vietos įstaigos į kitą įstaigą, išskyrus neatidėliotinus ir išimtinius atvejus. Įsakymo 2.4 punkte taip pat nustatytas įpareigojimas Departamento padalinių ir pavaldžių įstaigų vadovams, griežtai vykdyti visas Departamento direktoriaus Rekomendacijas dėl ekstremalios situacijos (su visais pakeitimais ir papildymais). Rekomendacijos dėl ekstremalios situacijos pakeitimas, kuriuo sustabdytas nuteistųjų ir suimtųjų perkėlimas į kitas pataisos įstaigas įsigaliojo iki Teismo sprendimo įsiteisėjimo. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, karantino laikotarpiu pareiškėjo perkėlimas į kitą pataisos įstaigą galėjo būti vykdomas tik esant neatidėliotinai ir išimtinei situacijai, tačiau pareiškėjas skunde tokių priežasčių nenurodė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui būnant Vilniaus PN būtų kilęs pavojus jo saugumui ar sveikatai, nebūtų užtikrintos tinkamos bausmės atlikimo, socialinės reabilitacijos sąlygos ar būtų kitų neatidėliotinų priežasčių nedelsiant perkelti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) PN-AK.
Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Departamentas pareiškėjo prašymą ir skundą dėl Vilniaus PN sprendimo išnagrinėjo ir 2021 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriame paaiškino, kad jo perkėlimas į (duomenys neskelbtini) PN-AK negalėjo būti vykdymas dėl COVID-19 viruso plitimo. Taigi, pareiškėjo argumentai, kad Departamentas nepateikė atsakymo į jo prašymą ir skundą yra nepagrįsti. Šioje byloje reikalavimas dėl Departamento 2021 m. vasario 22 d. sprendimo panaikinimo nėra pareikštas, duomenų, kad pareiškėjas dėl to būtų inicijavęs savarankišką ginčo, byloje taip pat nėra.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl įsiteisėjo Teismo sprendimo nevykdymo nepagrįsti. Nors Teismo sprendimu Departamento direktoriaus Nutarimas dėl pareiškėjo perkėlimo ir buvo panaikintas, tačiau įpareigojimas nedelsiant grąžinti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) PN-AK nebuvo nustatytas. Pareiškėjo perkėlimas (grąžinimas) į kitą pataisos įstaigą atidėtas dėl objektyvių ir pateisinimų priežasčių, siekiant suvaldyti COVID-19 viruso plitimą, taip apsaugant tiek pareiškėjo, tiek kitų nuteistųjų, sveikatą. Sprendimas, kuriuo pareiškėjo perkėlimas atidėtas yra galiojantis. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d.) pareiškėjas būtų patyręs intensyvius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ar kitus neigiamus išgyvenimus, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais, vien dėl to, kad iki laisvės atėmimo bausmės termino pasibaigimo (2021 m. vasario 27 d.) nebuvo perkeltas į kitą pataisos įstaigą. Byloje nėra duomenų, kad dėl to būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar kilusios kitos neigiamos pasekmės. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kuriai grindžiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti jokiai objektyviais duomenimis.
Administracinių teismų kompetencijai įstatymu yra priskirta spręsti ginčus, kilusius viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovės atstovo veiksmų, kurie pareiškėjo vertinimu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 245 ir 232 straipsnius, nenagrinėjami ir nevertinami (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.