Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-05-26 · Civilinė byla Nr. 2S-862-265/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-26
Bylos Nr.
2S-862-265/2010
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12431-2009-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Suinteresuotas asmuo
R. S., V. S., UAB „General Financing“, „Swedbank“
Pareiškėjas
A. L.
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-862-265/2010Teisėja D. Žvinklytė (Proceso Nr. 2-06-3-12431-2009-3)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 74.1; 75.8.;122.3; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė, kolegijos posėdyje rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. S., R. S., UAB „General Financing“, „Swedbank“, AB, antstoliui Aleksandrui Selezniovui dėl skolininko turto dalies nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas, siekdamas užtikrinti galimybę vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančio turto, kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti, kad skolininkui V. S. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. S. darbo užmokesčio, kurį R. S. moka darbdavys Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazija. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas vykdomąjį raštą, areštavo R. S. darbo užmokestį ir vykdydamas antstolio patvarkymą bei siekdamas apginti savo teises, kreipėsi į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje – R. S. darbo užmokestyje – nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl skolininko V. S. turto dalies nustatymo patenkino, nustatė, kad skolininkui V. S. priklauso ½ dalis darbo užmokesčio, mokamo V. S. sutuoktinei R. S. Klaipėdos „Žaliakalnio“ gimnazijoje. Priteisė iš V. S. 881,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui A. L.. Nurodė, kad piniginės lėšos, įsigytos santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir jeigu asmeninio sutuoktinio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis). Nustatė, kad vykdymo procese į teismą dėl skolininkui priklausančio turto dalies nustatymo kreipėsi išieškotojas, kuris turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 666 straipsnis, 667 straipsnio 4 dalis), ir atsižvelgdamas į tai pareiškėjo A. L. prašymą tenkino.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neatskleidus ginčo esmės, todėl ji turi būti naikinama. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir nenagrinėjo prievolės pobūdžio nustatymo klausimo, kuris būtinas, nustatant atsakomybės pagal prievolę subjektus, t. y. atsako vienas ar abu sutuoktiniai. Be to, nurodė, kad teismas, nustatydamas teisę į ½ dalį ieškovės darbo užmokesčio, visiškai neatsižvelgė į tai, kad R. S. taip pat priklauso ½ dalis V. S. priklausančio darbo užmokesčio ir turto. Pažymėjo, kad pagal prievoles iš bendro sutuoktinio turto dalies galima patenkinti kreditorių reikalavimus, jei nepakanka asmeninio sutuoktinio turto, ir prieš tai padalijus sutuoktinių turtą. Nurodė, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutikimu iki šiol nėra išspręstas. Teigia, kad teismas neišsiaiškino visų svarbių aplinkybių ir priėmė formalų sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. Selezniovas atskirojo skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškėjas A. L. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, neišanalizavęs konkrečios nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios situacijos bei neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tik formaliai remdamasis CK 3.112 straipsniu, CPK 666 straipsniu bei 667 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančiomis sutuoktinių turto padalijimą bei skolininko dalies nustatymą jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatė tik teisę į ½ dalį darbo užmokesčio, mokamo skolininko sutuoktinei. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl dalių jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

CK 3.116 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Taigi, padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę gali reikalauti kreditoriai, siekdami išieškoti iš sutuoktinio dalies, įeinančios į bendrą turtą, jeigu asmeninėms tokio sutuoktinio prievolėms patenkinti nepakanka asmeninio jo turto. Pagal asmenines prievoles galima išieškoti iš bendro turto sutuoktinio dalies, prieš tai padalijus sutuoktinių turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos nustatyta, kad V. S. ir R. S. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas, taigi jų santuoka nėra nutraukta. Kad galėtų padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, teismas privalo nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno ir kito asmeninį turtą (CK 3. 118 str. 1 d.).Taigi, tik nustatęs visą turimą ir valdomą sutuoktinių turtą, teismas gali nustatyti vieno sutuoktinio dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, padalydamas tik R. S. gaunamą darbo užmokestį, nenustatė, kokį turtą turi ir valdo skolininkas asmeninės nuosavybės teise bei koks turtas yra įgytas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėtina, kad bylose, susijusiose su šeimos santykiais, teismas privalo būti aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia bei turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 1, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, privalėjo nustatyti skolininko turto dalį visoje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vien tai, kad pareiškėjas paprašė nustatyti tik darbo užmokesčio dalį, dar nereiškia, kad teismas neturėjo nustatyti viso R. S. ir V. S. turimo ir valdomo turto ir nustatyti skolininko dalį visoje bendrojoje nuosavybėje. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino bylai svarbių aplinkybių, dėl to teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą ir nustatė skolininko V. S. ½ dalį darbo užmokesčio, mokamo apeliantei.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesusiję su priimtos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą ir dalies nustatymą bendrojoje nuosavybėje, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasKolegijos teisėjai Audrius SaulėnasRimvida Zubernienė