Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. T. prašymą (teikimą) dėl arešto nekilnojamajam turtui panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas J. T. prašymas (teikimas) panaikinti jo butui uždėtą areštą. Buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateiktas minėto buto valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamo turto Registro duomenų bazės išrašas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas (teikimas) atmestinas.

1961 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (įstatymo su vėlesniais pakeitimais redakcija) 195 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad siekdamas užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui ar transporto priemonei arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas arba transporto priemonė. Turtui areštas gali būti uždedamas kartu su poėmiu ar krata arba skyrium nuo jų. To paties straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta, kad arešto turtui uždėjimas panaikinamas tardytojo nutarimu, jeigu ši priemonė pasidaro nebereikalinga.

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas kartu su poėmiu ar krata. Pagal šio straipsnio 8 dalį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad J. T. priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui esančiam (duomenys neskelbtini), 2001 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2517 Tardymo poskyrio prie Pakruojo rajono policijos komisariato vyr. tardytoja R. S. uždėjo areštą.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1²-98/2001 J. T. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį, ir nubaustas laisvės atėmimu 6 mėnesiams su 100 litų vertės turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams. Tuo pačiu nuosprendžiu iš J. T. buvo priteista 413,81 litų civilinis ieškinys valstybei.

Pareiškėjas J. T. prašo panaikinti turto areštą jo butui, tačiau savo prašymo visiškai nemotyvuoja, nenurodo, kodėl turto areštas turėtų būti panaikintas, neaišku ar jo atžvilgiu buvo įvykdyta bausmė – 100 litų vertės turto konfiskavimas bei ar jis yra sumokėjęs 413,81 litų civilinį ieškinį valstybei, nes pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad išnyko turto arešto taikymo būtinumas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, J. T. prašymas (teikimas) atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalimi, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

J. T. prašymą (teikimą) atmesti, kaip nepagrįstą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.