Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis – (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį pistoletą EKOL Tuna Nr. T750659, iki kol 2016 m. birželio 28 d. nuo 12.20 val. iki 13.25 val. bute atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir jį paėmė.

Be to, T. B. buvo kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai laikė smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą - durklą kastetą iki tol, kol 2016 m. birželio 28 d. nuo 12.20 val. iki 13.25 val. bute atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir jį paėmė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad ginklas priklausė jo motinai, kuri mirė 2009 metais. Mama nepasakojo, kokiomis aplinkybėmis nusipirko ginklą, nematė, kad ji būtų jį naudojusi, tik jam pasakė, kad turi ginklą savigynai. Bute Tauragėje, kuriame gyveno, 2012 metais buvo atlikta krata, ginklas paimtas, o vėliau grąžintas jam, nes prie jo darė kratą. Kai parsinešė ginklą namo, jį padavė žmonai, tiksliai neatsimena, ir nuo tada šio ginklo daugiau nebematė, jis vėl buvo rastas Vilniuje. Dėl rasto peilio parodė, kad jis buvo padėtas ant spintelės prie išėjimo durų, gal pažįstami, atėję pas jį į svečius, padėjo ir užmiršo, jis apie tai nieko negali pasakyti, draugų neklausinėjo, kas galėjo pamiršti. Jeigu jį būtų pamatęs, būtų išmetęs ar padėjęs saugioje vietoje. Taip pat nurodė, kad leidimo ginklui neturi, jo jam tikriausiai neišduotų, bet jis ir nesikreipė. Vilniuje gyvena gal nuo 2013 metų.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. birželio pabaigoje buvo daryta krata jų nuomojamame bute Vilniuje, rastas šautuvas, kuris priklauso uošvienei. Prieš tai jie gyveno Tauragėje, kur irgi prieš 5 metus darytos kratos metu rastas tas pats šautuvas, jis buvo paimtas ir grąžintas. Gyveno Tauragėje, uošvienės bute, kol butas buvo parduotas, tada su daiktais persikraustė į Vilnių. Uošvienės butą paveldėjo sesuo, jie ir gyveno jame, kol butas nebuvo parduotas, jie paveldėjo namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad uošvienė mirė gal prieš 7-8 metus, kokiu tikslu uošvienė įsigijo ginklą, nežino, galbūt gynybai, ji nematė, kad uošvienė būtų naudojusis ginklu. Kai gyveno Tauragėje, jos sutuoktinis žinojo apie ginklą, bet jis nežinojo, kad ji atsivežė ginklą į Vilnių, kai jie kraustėsi, nes daiktus pakavo ji, sutuoktinis tik nešė dėžes, o ji pamiršo jam pasakyti. Parodė, kad ginklą supakavo tarp papuošalų gabenant į Vilnių, Vilniuje įdėjo į spintą, į galinę lentyną, prie papuošalų, kad vaikai nepasiektų. Paaiškino, kad ginklu nesidomėjo, net nežinojo, kad jam reikalingas leidimas, jei būtų žinojusi, būtų ėmusis veiksmų gauti leidimą. Liudytoja parodė, kad apie rastą kastetą nieko nežino.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad buvo gautas teisinės pagalbos prašymas, kurį pavedė vykdyti jų skyriui, buvo pavesta atlikti kratas T. B. gyvenamojoje vietoje. Jie su T. B. atvažiavo į Vilnių iš Tauragės, važiavo dar du kolegos, prie kotedžo laukė advokatas. Įėjo į butą, paskelbė nutartį ir atliko kratą, buvo surašytas kratos protokolas. Buvo rasti daiktai, kažkoks daiktas buvo spintoje, kuris daiktas – neatsimena, kratos protokolą rašė ji, bet detaliau nei parašyta kratos protokole aplinkybių papasakoti ji negali. Parodė, kad daiktai buvo surasti, kaltinamasis pats jų nepateikė, jis nieko nekomentavo, nieko neaiškino.

2016 m. birželio 28 d. kratos protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvaujant T. B., jo gynėjui Stasiui Zabitai, taip pat dalyvaujant protokole nurodytiems policijos pareigūnams buvo atlikta krata pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartį, kurios metu, be kita ko, iš miegamojo kambario spintos paimtas dujinis pistoletas Ekol Tuna“, Nr. T750659, kurio dėtuvėje buvo venas šovinys 8 mm; šovinio kapsulė pažeista; be to, koridoriaus spintoje randamas peilis dėkle (b. l. 20-24).

Motyvuojamoji dalis

Pažyma iš Licencijuojamos veiklos posistemio patvirtina, kad duomenų pagal pateiktą užklausą - T. B. asmens kodą (duomenys neskelbtini) nerasta (b. l. 30).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4063)-IS1-4561 konstatuota, kad tirti pateiktas pistoletas yra šaunamasis ginklas, o būtent – pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas Ekol Tuna Nr. T750659, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais. Šis dujinis pistoletas priskiriamas C kategorijos ginklams; tirti pateiktas pistoletas yra tinkamas šaudyti; tirti pateiktas šovinys yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, o būtent – pramoniniu būdu pagamintas 8 mm kalibro dujinis šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, taip pat ir iš tirti pateikto pistoleto EKOL Tuna Nr. T750659; tirti pateiktas šovinys yra netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo (b. l. 48-49).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 13 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(4065)-IS1-5468, ištyrus į peilį-kastetą panašų objektą (užduotyje pavadintą peiliu) su dėklu, konstatuota, kad: tirti pateiktas objektas yra pramoniniu būdu pagamintas durklas-kastetas; kadangi objektas savyje apjungia ir durklo, ir kasteto savybes, o kastetai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų smogiamojo pobūdžio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, todėl ir tirti pateiktas durklas-kastetas, vadovaujantis minėtu įstatymu, yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems nešaunamiesiems ginklams (b. l. 56-57).

2012 m. kovo 28 d. Kratos protokole užfiksuota, kad padarius kratą pas T. B. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose Tauragėje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta, be kita ko, dujinis pistoletas Ekol Tuna cal 8 mm P. A. Nr. T750659 (b. l. 70-74). T. B. pasirašytame 2012 m. rugpjūčio 1 d. pakvitavime nurodyta, kad jis iš Tauragės AVPK ONTS vyresniosios tyrėjos V. B. pasiima kratos metu iš namų paimtus daiktus, tarp jų – dujinį pistoletą „Ekol Tuna“ (b. l. 75).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį

Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ir realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. T. B. suformuluotas kaltinimas dėl to, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo laikė C kategorijos šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki kol minėtame bute 2016 m. birželio 28 d. nuo 12.20 val. iki 13.25 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai minėtą ginklą bei šaudmenis rado ir paėmė.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktas nustato, kad C kategorijos ginklams priskiriami, be kita ko, dujiniai pistoletai (revolveriai). C kategorijos ginklų laikymui reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Pažymėtina, kad dujiniai pistoletai (revolveriai) priskirti C kategorijos ginklams, kuriems reikalingas leidimas, pagal nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusios redakcijos Įstatymą. Taip pat pažymėtina, kad 2010 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 2 dalimi (su atitinkamais pakeitimais) buvo nurodyta, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo minėto 5 straipsnio 6 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus.

Byloje iš esmės nėra keliamas ginčas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių – o būtent, kad 2016 m. birželio 28 d. nuo 12.20 val. iki 13.25 val. T. B. (jo sutuoktinės A. B.) nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame gyveno T. B. su šeima, atliekant kratą, buvo rastas šaunamasis ginklas ir šovinys. Tai patvirtina tiek 2016 m. birželio 28 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, tiek kaltinamojo T. B. ir liudytojos A. K. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvados Nr. 140-(4063)-IS1-4561 matyti, kad šis rastas ir pateiktas tirti pistoletas – tai šaunamasis ginklas, pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinis pistoletas Ekol Tuna Nr. T750659, skirtas šaudyti 8 mm kalibro dujiniais ir garsiniais šoviniais, priskiriamas C kategorijos ginklams ir yra tinkamas šaudyti; be to, nustatyta, kad rastas ir tirti pateiktas šovinys yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šaudmuo, pramoniniu būdu pagamintas 8 mm kalibro dujinis šovinys, skirtas šaudyti iš 8 mm kalibro dujinių pistoletų, taip pat ir iš tirti pateikto pistoleto EKOL Tuna Nr. T750659; taip pat nurodyta, kad pateiktas šovinys yra netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo (b. l. 48-49). Taigi neginčijamai nustatyta, kad 2016 m. birželio 28 d. kratos metu bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį nuomoja T. B. ir gyvena su šeima, rastas C kategorijos tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, taip pat rastas netinkamas šaudyti C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirtas šovinys. Taip pat nėra keliamas ginčas dėl to, jog T. B. neturi leidimo laikyti nurodytos kategorijos šaunamojo ginklo (tokio leidimo neturi ir jo sutuoktinė A. B., taip pat gyvenanti nurodytu adresu, b. l. 29).

Savo ruožtu iš nurodyto teisinio reguliavimo bei nurodytų argumentų, darytina išvada, jog dujinis pistoletas, kuris rastas minėtame bute ir kuris buvo laikomas be leidimo (duomenų, susietų su minėtu ginklu dėl leidimų ir pan., duomenų bazėje nėra, b. l. 28), prie C kategorijos ginklų, kuriems reikalingas leidimas, priskirtas nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Įstatymo pakeitimo, be to, įstatymu taip pat nustatytas laikotarpis, t. y. iki 2014 m. liepos 1 d., per kurį asmenys, turėję nurodytus ginklus iki minėtų įstatymo pakeitimų, turi gauti leidimą tokių ginklų laikymui. Iš to darytina išvada, jog iki 2014 m. liepos 1 d. tokios rūšies ginklo, koks buvo rastas nurodytame bute, laikymas be leidimo negali būti traktuojamas kaip neteisėtas, atitinkamai neteisėtu tokio ginklo laikymas neturint leidimo tapo nuo 2014 m. liepos 1 d.

Kaip parodė T. B., nurodytas ginklas priklausė jo motinai, kuri mirė 2009 metais, ji ginklą buvo įsigijusi savigynai, be to, šis ginklas buvo rastas ir 2012 metais bute, kuriame jie gyveno Tauragėje, darytos kratos metu, o vėliau jam grąžintas; kai parsivežė ginklą namo, atidavė žmonai, nuo tada jis šio ginklo nematė. Tokius jo parodymus iš esmės patvirtino jo sutuoktinė A. B., kuri parodė, kad jos uošvienė, sutuoktinio motina turėjo ginklą, kurį įsigijo gynybai, taip pat kad po to, kai šis ginklas buvo paimtas 2012 metais atliktos kratos metu ir po to grąžintas jos sutuoktiniui, vėliau jiems kraustantis į Vilnių, ji minėtą ginklą supakavo į dėžę tarp savo papuošalų, ir atvežus daiktus į Vilnių, padėjo spintoje, į galinę lentyną, kad vaikai nepasiektų; apie tai, kad ginklą supakavo ir jis buvo atvežtas į Vilnių, užmiršo pasakyti sutuoktiniui, jis apie tai nežinojo. Duomenų, leidžiančių abejoti aplinkybėmis, kad minėtas ginklas priklausė T. B. motinai, byloje nėra, todėl tokiais parodymais teismas tiki. Kita vertus, kaip minėta, T. B. yra inkriminuojamas minėto ginklo su šoviniu neteisėtas laikymas, o ne įgijimas, todėl minėtos aplinkybės apie ginklo priklausomybę yra reikšmingos tik kiek tai susiję su kaltinimu dėl neteisėto ginklo laikymo.

2012 m. kovo 28 d. Kratos protokolas taip pat patvirtina aplinkybę, kad kratos pas T. B. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose Tauragėje, (duomenys neskelbtini), metu 2012 m. kovo 28 d. buvo rastas ir paimtas tas pats ginklas – dujinis pistoletas Ekol Tuna cal 8 mm P. A. Nr. T750659 bei kad šis pistoletas T. B. buvo grąžintas 2012 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 70-74, 75).

Taigi nors, kaip minėta, tam tikros faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, t. y. kad minėtame bute buvo laikomas šaunamasis C kategorijos ginklas ir šovinys, skirtas tokiems ginklams, neturint leidimo, tačiau T. B. savo kaltę neigia iš esmės nurodydamas, kad jo veikoje nėra tyčios – o būtent, kad po 2012 m. atliktos kratos, kai minėtas ginklas buvo paimtas ir vėliau jam grąžintas, vėliau jis apie šį ginklą visai užmiršo ir nežinojo, kad jis yra pervežtas į Vilnių, jų šeimai kraustantis į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tokias aplinkybes iš esmės patvirtino ir T. B. sutuoktinė A. B., nurodydama, jog kai po anksčiau atliktos kratos ginklas buvo grąžintas, jiems kraustantis į Vilnių, būtent ji pakavo daiktus, taip pat ir minėtą ginklą, kurį įdėjo į dėžę su savo papuošalais, taip pat kad T. B. daiktų nepakavo, o tik nešė dėžes, o vėliau, pervežus daiktus į Vilnių, ji minėtą ginklą padėjo į spintą ir apie tai užmiršo pasakyti savo sutuoktiniui. Vis dėlto, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas tokią kaltinamojo iškeltą versiją vertina kritiškai ir sprendžia, jog ji nepaneigia kaltinamojo kaltės (tiesioginės tyčios) buvimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaip minėta, neabejotinai nustatyta, kad aktualus ginklas buvo rastas atlikus kratą T. B. gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose Tauragėje, (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 28 d., t. y. tuo metu, kai kaltinamojo motina, kuri, kaip jis nurodė, ir įsigijo minėtą ginklą savigynai, jau buvo mirusi, taigi minėtą ginklą turėjo būtent T. B., ir, atitinkamai, būtent jam šis ginklas buvo grąžintas 2012 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 75). Pažymėtina, jog nors šio ginklo grąžinimo T. B. momentu tokio ginklo laikymas neturint leidimo nebuvo laikomas neteisėtu, kadangi ginklas buvo grąžintas pereinamuoju laikotarpiu (nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.), per kurį pagal jau minėtus įstatymų pakeitimus asmenys, iki to laiko įsigiję atitinkamus ginklus, turėjo pateikti nustatyta tvarka prašymus ir gauti leidimą laikyti ginklus, vis dėlto reikšminga laikytina aplinkybė, jog pats Įstatymo reguliavimas, pagal kurį dujiniai pistoletai (revolveriai) aiškiai ir konkrečiai buvo priskirti prie C kategorijos ginklų, kurių laikymui nustatytas reikalavimas turėti leidimą, jau buvo įsigaliojęs (Įstatymo 5 straipsnio 6 punktas), ir asmeniui, kuris turėjo savo žinioje tokį ginklą (jis jam buvo grąžintas) turėjo būti žinomas. Todėl, kaip jau minėta, asmens iškelta versija, jog grąžinus jam ginklą 2012 m. rugpjūčio 1 d., t. y. tuo metu, kai dujiniai pistoletai jau buvo Įstatymu priskirti prie C kategorijos ginklų, kurių laikymui būtinas leidimas, tačiau Įstatymu nustačius pereinamąjį laikotarpį tokių ginklų turėtojams pateikti prašymą ir gauti leidimą ginklo laikymui, jis jį parsinešė namo, atidavė sutuoktinei ir užmiršo apie jį, vertinama kritiškai ir neįtikinamai. Juolab pažymėtina ir aplinkybė, kad, kaip parodė pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, jis apskritai nėra prašęs leidimo ginklo laikymui, kadangi, jo nuomone, jam jo ir neišduotų, be to, pažymėtina ir aplinkybė, jog ginklas buvo laikomas iš esmės paslėptas (liudytojos A. B. teigimu – kad nerastų vaikai), kas taip pat patvirtina, jog šio ginklo laikymo neteisėtumas ir pavojingumas buvo suvokiamas.

Taigi įvertinus nurodytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju T. B. tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad jis suprato, jog neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo, laiko C kategorijos šaunamąjį ginklą, ir norėjo taip veikti.

Pažymėtina ir tai, jog teismui nekyla abejonių, jog būtent T. B. laikytinas tinkamu subjektu, kuris laikė, neturėdamas leidimo, minėtą ginklą (t. y. ne kitas nurodytu adresu gyvenęs asmuo – A. B. ir pan.), atsižvelgus į aplinkybę, jog pagal jo bei A. B. parodymus, šį ginklą buvo įsigijusi T. B. motina ir vėliau, jai mirus, šis ginklas buvo rastas T. B. gyvenamosiose patalpose bei būtent jam grąžintas.

Teismas taip pat pažymi, kad T. B. kaltinamas ir tuo, kad nurodytomis aplinkybėmis, vietoje bei laiku taip pat laikė šaudmenis, skirtus C kategorijos šaunamiesiems ginklams – 1 (vieną) pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinį šovinį, skirtą šaudyti to paties kalibro dujiniais pistoletais. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į jau nurodytą aplinkybę, kad pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadą Nr. 140-(4063)-IS1-4561, šis rastas 8 mm kalibro dujinis šovinys yra netinkamas šaudyti dėl kapsulės gedimo (b. l. 48-49), šalina šią aplinkybę iš kaltinimo. Pastebėtina, kad šios aplinkybės šalinimas iš kaltinimo nekeičia T. B. veikos kvalifikavimo, konstatavus, kad jau minėtomis aplinkybėmis jis laikė, neturėdamas leidimo, C kategorijos šaunamąjį ginklą, tinkamą naudoti.

Taigi įvertinus nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, pripažintina, jog T. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalis nustato, kad tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Baudžiamojoje byloje iš esmės neginčijama faktinė aplinkybė, jog 2016 m. birželio 28 d. atliktos kratos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu buvo rastas peilis dėkle, kuris pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2016 m. spalio 13 d. specialisto išvadą Nr. 140-(4065)-IS1-5468 (b. l. 56-57), apjungia savyje ir durklo, ir kasteto savybes, todėl kadangi kastetai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriami prie civilinėje apyvartoje draudžiamų smogiamojo pobūdžio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, ir minėtas durklas-kastetas priskirtas prie civilinėje apyvartoje draudžiamųjų nešaunamųjų ginklų. Kaltinamajame akte T. B. suformuluotas kaltinimas tuo, kad jis minėtą durklą-kastetą, kaip smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2016 m. birželio 28 d., kai kratos metu šį ginklą policijos pareigūnai rado ir jį paėmė. Taigi T. B. inkriminuojamas minėto nešaunamojo ginklo neteisėtas laikymas. Tačiau, kaip jau minėta, pagal T. B. inkriminuojamą Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė yra nustatyta tik už nešaunamojo ginklo ir kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto įgijimą ir nešiojimą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, ginklo ir šaudmenų nešiojimasis – tai ginklo, šaudmenų turėjimas sus savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą galima panaudoti nedelsiant, taigi nešiojimas iš esmės tai atitinkamo ginklo turėjimas su savimi. Savo ruožtu ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas – tai jų valdymas (faktinis turėjimas savo žinioje) fizinio asmens būste ar juridinio asmens patalpose arba kitose vietose, turinčiose aiškiai apibrėžtas ribas (Įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Taigi tiek laikymas, tiek nešiojimas – tai skirtingą teisinę prasmę turinčios veikos nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu ginklais, prasme.

Nagrinėjamu atveju T. B. pagal Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį yra kaltinamas tuo, jog jis nurodytomis aplinkybėmis bei laiku laikė nešaunamąjį ginklą, nors Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę tik už tokio ginklo įgijimą ir nešiojimą. Pažymėtina, jog Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nurodyto pobūdžio ginklo neteisėtą gaminimą, turint tikslą realizuoti, arba realizavimą. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog T. B. yra kaltinamas dėl veikos, kuri pagal Baudžiamąjį kodeksą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, todėl konstatuotina, kad dėl kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, T. B. išteisintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika – tyčinis (tiesioginė tyčia) apysunkis nusikaltimas, susijęs su disponavimu ginklais ir šaudmenimis, žala nepadaryta. Be to, atsižvelgtina ir į T. B. asmenybę – išsilavinimas vidurinis, dirbantis, vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus, baustas administracine tvarka (b. l. 84), nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – 15 MGL dydžio bauda (b. l. 81-82), bauda sumokėta (b. l. 78), teistumas išnykęs, duomenų apie psichiatrinį gydymą, gydymą nuo priklausomybės ligų, nėra.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nenustatyta nei T. B. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, numatyta sankcija – areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, atsižvelgdamas į konkrečias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes – o būtent, kad rastas 8 mm kalibro dujinis pistoletas Ekol Tuna Nr. T750659, priskiriamas C kategorijos ginklams ir yra tinkamas šaudyti, tačiau rastas nurodytos kategorijos ginklams skirtas šaudmuo yra netinkamas šaudyti, į tai, jog nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis minėtą ginklą faktiškai naudojo, be to, į tai, jog nurodytas ginklas priklauso C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurie pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nurodytą ginklų klasifikaciją priskiriami mažiausio pavojingumo ginklams, kuriems reikalingas leidimas; be to, į tai, kad realių pavojingų padarinių nekilo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti T. B. švelnesnę bausmę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. baudą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju teismas nemato galimybės taikant Baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatas atleisti T. B. nuo atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga asmenį už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad vis dėlto padaryta nusikalstama veika yra pavojinga – ginklas, kaip minėta, yra tinkamas naudoti, pasibaigus terminui, iki kurio tokio ginklo laikymas neturint leidimo nebuvo traktuojamas kaip neteisėtas (t. y. 2014 m. liepos 1 d.), ginklas buvo laikomas pakankamai ilgą laiko tarpą, t. y. laikomas iki 2016 m. birželio 28 d., kai kratos metu jis buvo rastas, spręstina, kad padarytos veikos pavojingumas siekia laipsnį, būtiną baudžiamajai atsakomybei taikyti.

T. B. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.

T. B. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pistoletą Ekol Tuna Nr. T750659, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje (2016 m. spalio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS002081), ir durklą-kastetą, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Ginklų saugykloje (2016 m. gruodžio 7 d. kvitas B, serija BBB Nr. OVS002194), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.