Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. (A. T.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 17 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną ((duomenys neskelbtini)) – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. T. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga, mažinant šią riziką, yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, Komisijai priėmus nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, tai savaime neįpareigoja teismo tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, taip pat įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepatvirtindamas Komisijos 2023 m. lapkričio 10 d. nutarimo, pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Skundžiama nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą A. T., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Vien tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėto ar nepagrįsto.

10. Formalusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinama, kad būtų galima padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nuteistasis A. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja.

11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, netaikydamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam, apylinkės teismas nurodė, jog nors nuteistojo A. T. daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatyta žema, tačiau vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Todėl šiuo atveju nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, t. y. teismas padarė išvadą, jog nuteistojo lygtinis paleidimas šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra galimas. Teismas atkreipė dėmesį į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, likusią neatliktą bausmės dalį, į tai, kad nuteistasis neigia įvykdytą nusikaltimą, neprisiima atsakomybės, nenuoseklų elgesį įkalinimo įstaigoje, kas sudarė pagrindą griežčiau vertinti jo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Skunde nuteistasis nurodo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę daug ko išmoko ir siekė nekartoti praeityje padarytų klaidų, sąžiningai ir nuoširdžiai laikėsi nustatytų taisyklių, mokėsi bei dirbo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad A. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo laisvės atėmimo vietoje, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, laikosi taisyklių, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. T. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau šiame kontekste pažymi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmės atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, ką pažymi ir nuteistasis, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam A. T. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Be to, kaip jau minėta, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. T. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai pozityvus, bausmės atlikimo metu nuteistasis du kartus nevykdė įstaigos administracijos reikalavimų ir, nors drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo, apsiribojant svarstymu patariamosios komisijos posėdyje, tačiau neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis neigia įvykdytą nusikaltimą, neprisiima atsakomybės. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi profesinės kvalifikacijos, turi lėšų valdymo sunkumų, buvo arba yra veikiamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų. Kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo nuteistojo elgesio pataisos įstaigoje, t. y. A. T. elgesio reali korekcija teigiama linkme galima, tačiau nuteistasis nededa pakankamai pastangų sumažinti dinaminių veiksnių kiekį, kurie būtent ir sudaro didelę riziką, jog asmuo, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos taikant lygtinį paleidimą, toliau gali nusikalsti. Tik padaręs realią, o ne formalią pažangą mažindamas šiame punkte nurodytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, nuteistasis A. T. gali tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad A. T. pirmą kartą su teisėsaugos pareigūnais susidūrė būdamas socialiai brandaus amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas veikiant bendrininkų grupe. Atsižvelgus į minėtus faktus, galima daryti prielaidą, kad nuteistasis buvo paveiktas už save psichologiškai stipresnių asmenų dėl dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Ši aplinkybė taip pat rodo, jog nusikalstamos veikos buvo daromos ne dėl brandos stokos, o buvo nulemtos susiformavusios neigiamos vertybių sistemos. Nors nuteistojo gyvenimo būdas išskirtinai nepasižymėjo asocialumu, tačiau jis negebėjo susikurti struktūros gyvenime ir atsidūrė tokioje situacijoje, kuri suponavo sąlygas nusikalsti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys sietinas su finansine motyvacija, siekiu geresnės finansinės / materialiosios padėties, o tai gali apsunkinti tolesnius jo resocializacijos bei integracijos procesus, juolab kad duomenų apie įdarbinimą laisvėje A. T. nėra pateikęs. Visos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip reali rizika, kad asmuo laisvėje gali nesilaikyti įstatymų ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

15. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

16. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Be to, apygardos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybe, jog darydamas nusikalstamas veikas nuteistasis sunkumų dėl gyvenamosios vietos taip pat nepatyrė, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Nuteistasis skunde nurodo, kad turi žmoną ir vaiką, kuriais nori rūpintis. Šiame skundo kontekste pažymėtina, kad šeiminės aplinkybės (socialinių ryšių palaikymas su artimaisiais) egzistavo ir prieš nuteistajam padarant nusikalstamas veikas, taigi tiesiogiai su nuteistojo pozityviais pokyčiais, jo elgesio, mąstymo, požiūrio korekcija nėra susijusios ir nedarė jokio apsauginio poveikio nuteistajam susilaikyti nuo sunkių nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistojo neatliktos bausmės dalis, įvertinus aptartas aplinkybes, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos panaikinti apygardos teismui pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. T. (A. T.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.