Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (įkeistų daiktų savininko) R. P. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 1006V/2009 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB „Swedbank“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei BUAB „Dormeka“ ir įkeistų daiktų savininkui R. P. B. dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas: 1) areštuoti įkeistų daiktų savininkui R. P. B. nuosavybės teise priklausantį ir pareiškėjui 2005-04-21 Hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01120050007005, įkeistą turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,1000 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), turintį 367,44m² ploto, esantį (duomenys neskelbtini); 2) išieškoti iš bankui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01120050007005, įkeisto turto pareiškėjo naudai 1 073 232,99 Lt skolos, 132 Lt žyminio mokesčio, kitas su hipotekos vykdymu susijusias išlaidas. Prašymą grindė tuo, kad skolininkas neįvykdė kredito sutartimi Nr. 05-021469-IN, kuria UAB „Dormeka“ suteiktas 1 140 509,14 Lt kreditas, numatytų prievolių. Kredito sutartis nutraukta 2007-10-11, UAB „Dormeka“ 2007-12-20 iškelta bankroto byla. R. P. B. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01120050007005, užtikrino tinkamą UAB „Dormeka“ prievolių pagal 2005-04-19 kredito sutartį Nr.05-021469-IN įvykdymą.

Išaiškino įkeistų daiktų savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininkę BUAB „Dormeka“, administruojamą bankroto administratoriaus UAB „Mikola“ ir įkeistų daiktų savininką R. P. B., kad negrąžinus skolos, t.y. 189 189,35 EUR negrąžinto kredito, 420 000,00 Lt negrąžinto kredito, iš viso 1 073 232,99 Lt bei 132,00 žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Nurodė, kad to paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01120050021354, kuriuo buvo įkeisti BUAB „Dormeka“ nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai. Kadangi BUAB „Dormeka“ yra bankrutavusi, išieškojimas vykdomas tik iš hipotekos lakštu Nr. 01120050007005 įkeisto nekilnojamojo turto. Iš skolininkei BUAB „Dormeka“ nuosavybės teise priklausančio aukščiau minėto įkeisto turto kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, todėl jai priklausantis turtas neareštuotas. Skolą sudaro 189 189,35 EUR negrąžinto kredito, 120 000,00 Lt negrąžinto kredito, iš viso 1 073 232,99 Lt bei 132 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Kadangi visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kreditoriui, vadovaujantis LR CK 4.196 str. 1 d. 3 p., atsirado pagrindas reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą pagal 2005-04-19 kredito sutartį Nr. 05-021469-IN su esamais ir būsimais jos pakeitimais prieš terminą. Todėl įkeisti daiktai areštuoti.

Kreditorius AB „Swedbank“ pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, prašydamas išieškoti iš bankui hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 01120050007005, įkeisto turto pareiškėjo AB „Swedbank“ naudai 1 073 232,99 Lt skolos grąžinimui, 132,00 žyminio mokesčio, kitas su hipotekos vykdymu susijusias išlaidas. Nurodė, kad skolininkas per teismo nustatytą terminą pareiškėjui skolos negrąžino, todėl yra pagrindas priverstiniam skolos išieškojimui.

2009 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius nutarė išieškoti skolą: 189 189,35 EUR negrąžinto kredito, 420 000,00 Lt negrąžinto kredito, iš viso: 1 073 232,99 Lt bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus; priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamuosius daiktus – 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), su priklausiniu – 367,44 kv.m. ploto gyvenamuoju namu, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius R. P. B. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartis skolininko BUAB „Dormeka“ bankroto administratoriui UAB „Mikola“ pasirašytinai įteikta 2009-09-09, o įkeistų daiktų savininkui R. P. B. įteikta 2009-09-01. Pareiškėjo pakartotiniame prašyme dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodoma, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šio neįvykdyta, skolą sudaro 1 073 323,99 Lt, 132 Lt žyminio mokesčio, todėl kreditoriaus reikalavimai tenkintini.

Motyvuojamoji dalis

Suinteresuoto asmens R. P. B. atskirasis skundas netenkintinas.

LR CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią tvarką, hipotekos teisėjas, gavęs pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui.

Kreditorius AB „Swedbank“ nurodė, jog hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2005 m. balandžio 19 d. kredito sutartį Nr. 05-021469-IN buvo nevykdoma, todėl kreditorius 2007-10-11 nutraukė minėtą sutartį. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Darytina išvada, kad AB „Swedbank“ turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ir kreditoriaus lūkesčiai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto yra teisėti.

Apeliantas R. P. B. atskirajame skunde teigė, kad neaiški tiksli negrąžintos skolos suma, nes 2009-07-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 2009/07/09/01 AB Swedbank įkeistas UAB „Dormeka“ priklausantis nekilnojamasis turtas (2 sandėliai Metalo g. 2, Vilniuje) UAB „Dormeka“ bankroto administratoriaus buvo parduotas G. B. ir į bylą nėra pateikta duomenų, už kokią kainą buvo parduoti to paties reikalavimo įvykdymo užtikrinimui įkeisti nekilnojamieji daiktai, ar iš įkeisto turto pardavimo gautos lėšos pervestos kreditoriui skolai padengti. Apeliantas, pagrįsdamas savo argumentus, kad hipotekos reikalavimas jo atžvilgiu gali būti mažesnis, pateikė AB „Swedbank“ ieškinio bankrutuojančiai UAB „Dormeka“, trečiasis asmuo UAB „Dormeka“ administratorius UAB „Mikola“, nuorašą (b.l. 108-112). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-5434-258/10 Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimu netenkintas, o minėtas sprendimas šiuo metu apskųstas. Taigi šie duomenys rodo, kad tarp šalių nėra sutarimo dėl skolos dydžio, tačiau CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Hipotekos tikslas yra apsaugoti skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o jos esmė – turto įkeitimas bei hipotekinių procedūrų atlikimas. CPK 544 straipsnyje nustatyta, kad nurodytame skyriuje bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir sprendžiamos hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB bankas „Snoras“ prašymą dėl įkeisto turto areštavimo ir priverstinio skolos išieškojimo, bylos Nr. 3K-3-536/2009). Taigi įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti kilusių įkeitimo sutarties šalių ginčų, o tokių ginčų buvimo faktas pats savaime nėra pagrindas atsisakyti tenkinti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo priverstinio vykdymo nagrinėjimo. Teisėjų kolegija remiasi byloje esančiais duomenimis apie skolą kreditoriui: kreditoriaus pareiškimu, jo pateiktu skolos paskaičiavimu (b.l. 51,75), kredito sutartimi Nr. 05-021469-IN (b.l. 5-50), hipotekos lakštu Nr. 01120050007005 (b.l. 77-81) ir preziumuoja, kad šie duomenys teisingi. Byloje nėra duomenų, kad apelianto įsipareigojimas AB „Swedbank“ būtų įvykdytas. Įstatymo reikalavimai dėl įspėjimo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkų įvykdyti. Pastarojo argumentai, kad jis, nors ir gavęs įspėjimą, nežinojo skolos sumos dėl UAB „Dormeka“ priklausančių sandėlių pardavimo, skundžiamos nutarties teisėtumui reikšmės neturi. Skolos suma buvo nurodyta įkeistų daiktų savininkui įteiktoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartyje. Pastarasis ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, skolos sumą galėjo ir šiuo metu gali ginčyti CK išvardintais pagrindais pagal ieškinio teisenos taisykles, o tokią bylą nagrinėjančio teismo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios būtų prielaida sustabdyti priverstinį vykdymą ne ginčo tvarka.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu per įkeitimo sutartyje nustatytą terminą skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Kolegija daro išvadą, jog hipotekos skyriaus teisėja, priimdama nutartį pradėti skolos išieškojimą iš įkeisto turto CPK 558 str. 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš įkeistų daiktų savininko priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. P. B. 8,40 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.