Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo atstovei Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Danutei Borovskienei,

M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Baltarusijoje, turintis leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, nesusituokęs – gyvena neįregistravęs santuokos, nedirbantis, iki 2017-01-19 buvo vaiko priežiūros atostogose, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas: 1) 1999-10-13 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. (iki 2003-05-01 galiojusi įstatymo redakcija) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 2) 2001-09-25 nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 271 str. 2 d. (iki 2003-05-01 galiojusi įstatymo redakcija), bausmę subendrinus su 1999-10-13 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 3 m. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, paleistas 2002-06-19, 2003-04-18 teismo nutartimi nukreiptas atlikti bausmę, 2003-12-09 teismo nutartimi veika perkvalifikuota pagal nuo 2003-05-01 galiojančią įstatymo redakciją pagal į 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 4 mėn., paleistas 2004-08-06, 3) 2005-08-04 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 m., bauda 1250 Lt, paleistas 2006-04-12 atlikęs bausmę, 2007-02-08 bauda pakeista areštu 5 paroms, 4) 2009-05-06 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1m. 6 mėn., 5) 2009-11-23 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., bausmę subendrinus su 2009-11-23 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 m. 8 mėn., paleistas 2011-08-17 atlikęs bausmę, 6) 2012-05-04 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., paleistas 2012-11-30, 7) 2012-12-28 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., paleistas 2014-03-27 atlikęs bausmę, 8) 2015-06-12 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 mėn., vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 4 mėn., 2016-02-18 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmė atlikta, 9) 2016-10-27 nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 m. – teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. K. mušdamas nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą – laikotarpiu nuo 2016-01-18 12.45 val. iki 2016-01-19 11.50 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , tyrimo metu nenustatytu kietu buku nedidelio riboto paviršiaus daiktu ar daiktais sudavė mažiausiai šešis smūgius mažamečiam sūnui D. K. (D. K.), gim.2012 m., į veido ir nugaros sritis, padarydamas nukentėjusiajam nedideles poodines kraujosruvas akių aplinkoje, nosies nugarėlėje, smakro kairėje pusėje, sprando kairės pusės ir dešinės mentės srityse, kurios kiekviena atskirai ir sužalojimų visuma kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad datos neprisimena, tačiau tai buvo 2015 m. sausio mėn., kita diena po išeiginių. Greičiausiai buvo pirmadienis, 19 d., bet galėjo būti ir 21 d., įsitikinęs, kad tai buvo darbo diena. Ryte jis ilgiau miegojo, kai atsikėlė, D. miegojo, J. L. nebuvo namuose, o vėliau atvyko socialinė darbuotoja. Jai atvykus jis ir pamatė, kas D. atsitikę. Skambino J. L., kad ji nueitų į seniūniją pasikalbėti, kad darbuotoja nepraneštų policijai. Jam J. L. sakė, kad ji mušė D. ir ant jo nugaros šluotą sulaužė. Tą patį sakė ir sūnus E.. Tą dieną buvo atėjęs D. J., kuris kirpo vaikams plaukus. Kai pasodino kirpti D., pamatė ant D. veido kraujosruvas po akimi ir ant skruosto. D. J. pasakė, kad yra kraujosruva. Jis (kaltinamasis) paklausė vaiko, kas jį mušė, ir vaikas atsakė, kad mušė mama. Kraujosruvas pamatė iki socialinės darbuotojos atvykimo. Vaikas pasakė, kad jį mušė mama, po to pasakė, kad brolis E. mušė, dar sakė, kad pats susimušė. Socialinės darbuotojos klausė, iš kur pas D. ant veido kraujosruva. Jis nepasakė, kad D. mušė vaiko motina. Vakare į namus sugrįžusiai sugyventinei J. L. pasakė, kad ji eitų į seniūniją ir pasakytų, kad čia ne jis mušė sūnų, tačiau J. L. pasakė, kad jis nepergyventų, kad viskas bus gerai. Jis prie D. auklėjimo neprisideda, jį prižiūri sugyventinė, nes jis jau buvo nuteistas už smurtą prieš D. ir nenorėjo, kad kas ir vėl sakytų, jog jis smurtauja prieš sūnų. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad D. mušė J. L., nes galvojo, kad ji pati prisipažins, bet perskaitęs kaltinamąjį aktą suprato, kad J. L. neprisipažino.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 75-76) 2016-01-22 apklausiamas įtariamuoju M. K. taip pat teigė, kad sūnaus D. nemušė. Tą dieną, kai atėjo socialinė darbuotoja, namuose buvo jis, trys vaikai – D., E. ir N., taip pat buvo atėjęs jo (kaltinamojo) draugas D. J.. Apie pietus atėjusi socialinė darbuotoja, kurios vardas, jei neklysta, Irena, jam pasakė, kad ant D. veido yra kraujosruva. Jis iki tol kraujosruvos nebuvo matęs. Socialinei darbuotojai pasakė, kad nežino kaip atsirado kraujosruva. Apie 16 val. sugrįžo sugyventinė ir jis jai pasakė apie kraujosruvą, sugyventinė irgi tik tada ją pastebėjo. Jie D. klausė, iš kur kraujosruva, bet nieko nesužinojo, nes sūnus tai sakė, kad sumušė jis (kaltinamasis), tai kad mama. Praėjusią dieną jis sūnų buvo matęs apie 15 val., jokios kraujosruvos po akimi nebuvo. Kitą dieną kartu su socialinėmis darbuotojomis vežė sūnų pas gydytojus. Apklausiamas 2016-02-04 (t. I, b.l. 79-80) M. K. papildomai paaiškino, kad ant sūnaus veido, be kraujosruvos po akimi, matėsi dar dvi nedidelės kraujosruvos netoli smakro. Dar būnant socialinei darbuotojai D. iš pradžių sakė, kad kraujosruva atsirado dėl to, kad jį mušė mama, po to – E., po to – kad įkando šuo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. K. kaltė įrodyta nukentėjusiojo D. K., jo atstovės pagal įgaliojimą D. Borovskienės paaiškinimais, liudytojų I. U., T. Š., Marytės Bojarūnienės, N. B., D. J. parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais J. L. parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

Mažametis nukentėjusysis D. K. teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. II, b.l. 69-70) mažametis nukentėjusysis D. K. iš karto pasakė, kad jį „mušė tėtis į veidą“, nurodė, kad skaudėjo, jis verkė, pasakė mamai, kad tėtis mušė ir parodė savo kaktą. Siekiant įsitikinti mažamečio parodymų patikimumu, byloje buvo paskirta teismo psichologijos ekspertizė. Atlikus ekspertizę (ekspertizės akto Nr. 103MS-133/2016, t. II, b.l. 11-117) pateikta išvada, kad nukentėjusysis D. K. galėjo suprasti byloje nagrinėjamo įvykio pobūdį (dalinis esmės suvokimas), jį įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. Tokia išvada pateikta atsižvelgiant į D. K. turimas žinias, gyvenimo patirtį, protinio išsivystymo lygį. Mažamečio nukentėjusiojo D. K. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, taip pat paaiškinimais liudytojams D. J., M. B., N. B. bei ekspertizės metu duotais paaiškinimais psichologei patvirtinama, kad smurto faktas buvo, įvardijamas prieš jį smurtavęs asmuo – tėvas M. K.. Mažametis nukentėjusysis nenurodė kitų su smurto faktu susijusių aplinkybių, tačiau, vertinant jo paaiškinimų patikimumą, atsižvelgiama į psichologijos ekspertizės išvadas, kad D. K. gebėjimas nuosekliai, sklandžiai pasakoti apie konkretų įvykį neišvystytas, žodynas siauras, įvykius iš atminties atgamina fragmentiškai, negali suteikti reikšmingų bylai aplinkybių kiekybinių vertinimų, taip pat į tai, kad ekspertizės metu D. K. nenustatytas polinkis fantazuoti, taip pat nenustatyta, kad jo 2016-04- 07 duoti parodymai galėjo būti įtakojami kitų asmenų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad D. K. paaiškinimai patvirtinami kitais byloje gautais įrodymais, jie vertinami kaip patikimi. Mažametis nukentėjusysis informaciją apie tėvo M. K. smurtą, nuo kurio atsirado kraujosruvos, pateikė tiek apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ekspertei, atliekančiai teismo psichiatrijos ekspertizę, o 2016-01-19 buvo pasakęs savo motinai J. L. ir liudytojui D. J., kitą dieną – liudytojoms M. B. ir N. B.. Iš D. J. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-02 duotų parodymų (t. I, b.l. 63-64, t. II, b.l. 76-81) nustatyta, kad 2016 m. sausio mėn. pas kaltinamąjį bute kirpdamas jo sūnui D. plaukus, vaiko veide pamatė kraujosruvas, liudytojo vertinimu, maždaug poros dienų senumo, ir vaiko paklausė „kas čia jam atsitiko“. Į klausimą D. atsakė „tėvas davė“. Ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 48-49, 51-52) duodama parodymus nukentėjusiojo D. K. motina J. L. paaiškino, kad 2016-01-19 apie 15.30 val. sugrįžusi į namus pamatė ant sūnaus D. K. veido po akimi kraujosruvą. Paklausus kaltinamojo, kas nutiko, pastarasis atsakė, kad kitas sūnus E. žaislu užgavo D. ir liko kraujosruva. Paklausus D., kas jam atsitiko, jis atsakė, kad jį sumušė tėvas. Tą girdėjo ir M. K., kuris vėliau jai pasakė, kad ji D. netikėtų, nes vaikas užsigavo žaisdamas.

Iš liudytojos M. B. ikiteisminio tyrimo metu 2016-02-02 (t. I, b.l. 42-43) ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų (t. II, b.l. 47) nustatyta, kad 2016-01-20, jai dirbant Švenčionėlių socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų padalinyje socialine pedagoge, centre buvo apgyvendintas D. K.. Ji matė, kad jo veide po kairiąja akimi didelę kraujosruvą, nežymios kraujosruvos buvo ir ant žanduko. Jai paklausus nukentėjusiojo, kas jam atsitiko, pastarasis atsakė, kad tėvas trenkė jam kumščiu į veidą. Nukentėjusysis tą patį pasakė ir Švenčionėlių socialinių paslaugų centro Grupinio gyvenimo namų padalinyje tą dieną socialinio darbuotojo padėjėja dirbusiai N. B. (t. I, b.l. 54-55, t. II, b.l. 47). Pastarajai pamačius D. K. veide kraujosruvas ir paklausus, kas nutiko, ir pats D. K., ir jo brolis E. K. pasakė, kad tą padarė jų tėvas.

Iš mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įgaliojimą D. Borovskienės paaiškinimų nustatyta, kad 2016-01-19, besibaigiant darbo laikui, jai socialinė darbuotoja pranešė, jog, besilankydama M. K. ir J. L. šeimoje, jų sūnaus D. veide pastebėjo smurto žymes. Kitos dienos ryte vaikas buvo apžiūrėtas Švenčionių ligoninėje, nustatytos sumušimo žymės. Bevažiuojant iš gydytojo kartu važiuojančios vaiko motinos J. L. paklausus dėl vaiko sumušimo, pastaroji atsakė, kad tą galėjo padaryti tik M. K.. Vaikai tą pačią dieną po gydytojo apžiūros buvo apgyvendinti Švenčionėlių socialinių paslaugų centre.

Iš liudytojomis apklaustų socialinių darbuotojų I. U. ir T. Š. parodymų (t. II, b.l. 45-47) nustatyta, kad jos 2016-01-19, besilankydamos kaltinamojo ir J. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , pastebėjo jų sūnaus D. veide po kairiąja akimi kraujosruvas. Viena buvo didelė, o kitos mažesnės. Paklausus kaltinamojo, nuo ko atsirado šios kraujosruvos, jis teigė, kad D. judrus ir pats galėjo susimušti. Liudytoja I. U. nurodė, kad prieš tai kaltinamojo šeimoje ji lankėsi prieš penkias dienas, D.buvo sveikas. Apie padėtį ji informavo vyriausią socialinę darbuotoją, o kitą dieną atvyko į kaltinamojo šeimą ir nuvežė D. K. pas gydytoją. Po to vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti Švenčionėlių socialinių paslaugų centre. Kartu su vaikų motina J. L. važiuojant į socialinių paslaugų centrą, VTAS darbuotoja D. Borovskienė jos paklausė, kas atsitiko iš tikrųjų, ir J. L. pasakė, kad vaiką sumušė M. K..

Liudytojų I. U. ir T. Š. parodymai patvirtinami 2016-01-19 atvejo aprašyme (t. I, b.l. 8) esančiais duomenimis apie tai, kad I. U. ir T. Š. kaltinamojo šeimoje lankėsi 2016-01-19 apie 11.50 val., kaltinamojo sūnaus D., gim. 2012 m., veide matė smurto žymes.

Smurto faktas patvirtinamas ir objektyviais įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 25-28) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis iš VšĮ Švenčionių rajono ligoninės pateikto išrašo nustatė, kad D. K. 2016-01-20 buvo konstatuotos nedidelės poodinės kraujosruvos akių aplinkoje, nosies nugarėlėje, smakro kairėje pusėje, sprando kairės pusės ir dešinės mentės srityse. Specialistas pateikė išvadą, kad kraujosruvos padarytos paveikus vaiko kūną ne mažiau kaip šešis kartus buku nedidelio riboto paviršiaus daiktu ar daiktais prieš kreipiantis medicinos pagalbos (galimai iki dviejų parų laikotarpyje). Kraujosruvos tiek visos kartu, tiek ir pavieniui atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Visumoje kraujosruvos pagal savo formą ir lokalizaciją būdingos poveikiui iš šalies ir mažai tikėtina, kad būtų padarytos nurodytomis kūno dalimis atsimušant į kietus bukus daiktus.

Mažametis nukentėjusysis nenurodė laiko, kada prieš jį buvo panaudotas smurtas, ir tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, tačiau laikotarpis, per kurį buvo padaryta nusikalstama veika, nustatytas iš kitų patikimų byloje gautų įrodymų – minėtų liudytojų parodymų, specialisto išvadoje esančių duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 34-35) D. Borovskienė paaiškino, kad apie kraujosruvas D. K. veide jai buvo pranešta 2016-01-19, gydytojas vaiką apžiūrėjo 2016-01-20. Tą pačią dieną D. K. kartu su broliais laikinai apgyvendintas Švenčionėlių socialinių paslaugų centre. Liudytojos I. U. ir T. Š. patvirtino, kad kraujosruvas D. K. veide pamatė atvykusios į šeimą 2016-01-19 apie 11.50 val. Liudytojas D. J. neprisiminė tikslios datos, kada kaltinamojo sūnaus D. K. veide matė kraujosruvas ir jo apie jas klausė, tačiau iš liudytojo parodymų nustatyta, kad tą dieną pas kaltinamąjį buvo atėjusi socialinė darbuotoja, o iš liudytojų I. U. ir T. Š. parodymų nustatyta, kad 2016-01-19 joms apsilankius kaltinamojo šeimoje, bute buvo ir nepažįstamas asmuo, kuris, kaip paaiškino kaltinamasis, kerpa vaikams plaukus. Liudytoja I. U. nurodė, kad ji prieš 2016-01-19 D. K. matė prieš penkias dienas, kraujosruvų nebuvo. Specialisto išvadoje nurodoma, kad sumušimai galėjo būti padaryti dviejų dienų laikotarpyje iki gydytojo apžiūros. D. K. gydytojo apžiūrėtas 2016-01-20 12.45 val. (t. I, b.l. 11). Iš šių duomenų nustatyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti laikotarpiu nuo 2016-01-18 12.45 val. iki 2016-01-19 11.50 val.

Ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 12-17) nustatyta, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini) .

LR BK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje pakankamai gauta vienas kitą papildančių objektyvių duomenų, kurie vertinami kaip patikimi įrodymai, ir iš šių įrodymų visumos nustatyta, kad kaltinamasis D. K., tyčia suduodamas mažamečiam sūnui D. K. kietu buku nedidelio riboto paviršiaus daiktu ar daiktais mažiausiai šešis smūgius į veido ir nugaros sritis, nežymiai jį sužalojo. Kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., sudėtis. Byloje iš specialisto išvados nustatyta, kad D. K. sumušimai galėjo būti padaryti dviejų dienų laikotarpyje iki gydytojo apžiūros, pagal medicinos dokumentų išrašą D. K. gydytojo apžiūrėtas 2016-01-20 12.45 val., todėl nusikalstamos veikos padarymo laikas patikslinamas.

Kaltinamasis M. K. neneigė, kad 2016-01-19 sūnaus D. K. veide buvo kraujosruvos, tačiau nepripažino, kad smurtavo jis. Teisiamajame posėdyje nurodė, kad vaiką šluota mušė jo sugyventinė J. L., kuri jam pati pasakė, kad mušė D., tą patį jam pasakė ir sūnus E.. Byloje negauta duomenų, patvirtinančių šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes. J. L., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tokių aplinkybių nenurodė, paaiškino, kad Dima jai pasakė, jog jį mušė tėvas, liudytoja M. Bojarūnienė, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b.l. 42-43) nurodė, kad D. K., atvykęs į socialinių paslaugų centrą, nesakė, kad jį būtų mušusi mama, tik pasakė, kad jam sudavė tėvas. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje teigė, kad sūnus E. K. jam pasakė, kad D. mušė motina šluota, tačiau E. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. II, b.l. 67-68), paaiškino, kad mama nemuša, tik pastato į kampą, nenurodė, kad motina būtų mušusi brolį D., priešingai, paaiškino, kad matė, kaip tėvas D. muša kumščiu, kad mušė daug kartų, ir kad kai D. tėvas muša, D. verkia. Atliekant teismo psichologijos ekspertizę (t. II, b.l. 107-110), E. K. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio nematė, apie jį sužinojo iš motinos. Ekspertė pateikė išvadas, kad D. K. gebėjimas nuosekliai, sklandžiai pasakoti apie konkretų įvykį neišvystytas, jis negali nusakyti kiekybinių aplinkybių vertinimų, tačiau „galėjo ir gali duoti parodymus apie konkrečias faktines reikšmingas bylai aplinkybes, nurodant įvykio dalyvių veiksmus“. Ekspertizės išvadose nurodoma, kad galima manyti, jog tiriamasis ekspertizės metu nesugeba atskirti, kuris epizodas nagrinėjamas, nes, pagal jo žodžius, jų buvo daug, tačiau konstatuojama, kad tiriamasis, remdamasis asmenine patirtimi, galėjo ir gali suprasti fizinio smurto pobūdį, t. y. kas tai yra, kokias betarpiškas pasekmes sukelia tokie veiksmai (skausmą), iš dalies supranta ir tokių veiksmų juridines pasekmes (nurodo, kad tėvas kalėjime, nes mušė kitus). Ekspertizės metu negauta duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį E. K. parodymams, nustatyta, kad mažametis liudytojas galėjo ir gali suprasti, įsiminti, vėliau atgaminti nagrinėjamą įvykį ir duoti apie tai parodymus. E. K. padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertinama, kad E. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ekspertei duotais paaiškinimais paneigiama kaltinamojo iškelta versija, kad apie vaikų motinos smurtą prieš D. K. jam papasakojo sūnus E. K.. Vertinant tokius kaltinamojo paaiškinimus atsižvelgiama ir į tai, kad, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nenurodė, kad prieš D. K. būtų smurtavusi vaiko motina J. L.. Kaltinamasis teigė, kad D. K. arba pats pargriuvo ir užsigavo, arba jį užgavo sūnus E. K., arba įkando namuose buvęs šuniukas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo paaiškinimas, kad nepasakė aplinkybės, jog vaiką mušė J. L., nes tikėjosi, kad ji pati prisipažins, neįtikinamas, todėl kaltinamojo paaiškinimai, kad vaiką mušė J. L., vertinami kaip jo gynybinė pozicija.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – buvo nuteistas, tame tarpe ir už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka, nusikalstamas veikas daro sistemingai, taip pat į tai, kad, kaip nustatyta iš VTAS atstovės, socialinių darbuotojų paaiškinimų, kaltinamasis netinkamai prižiūri vaikus, su vaikais, šiuo metu apgyvendintais socialinių paslaugų centre, nebendrauja, jų nelanko, ir manoma, kad yra pagrindas paskirti laisvės atėmimo bausmę sankcijos ribose. Kaltinamasis nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė iki Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendžio priėmimo, todėl paskirta bausmė subendrinama su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant.

Byloje gauta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Nustatyta, kad gynėjas byloje dalyvavo BPK 51 str. numatytu pagrindu, teisę į gynybą užtikrina valstybė, todėl priteisti išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 3 d. ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 9 d., bausmę subendrinus su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2016-01-21, kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2016-01-22 iki 2016-03-22 ir pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-10-27 nuosprendį atliktą bausmę.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.