- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- e2S-683-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01960-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- T. R., L. R.
- Ieškovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- V. Š.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. R. ir L. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6265-1037/2023 pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovams T. R. ir L. R. dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys V. Š., antstolė D. K. ir notaras G. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, jog jo išduoti vekseliai nebegalioja pasibaigus pagrindinei prievolei; pripažinti, kad notaro G. P. išduoti vykdomieji dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantys; nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), užvestas pas antstolę D. K. ir priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
4. Teismas konstatavo, jog ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, kuris yra viena iš sąlygų laikinų apsaugos priemonių taikymui.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas pareikštu ieškiniu siekia išduotus vekselius, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas prašomose sustabdyti vykdomosiose bylose, pripažinti nebegaliojančiais pasibaigus pagrindinei prievolei. Nesustabdžius vykdymo išieškojimo ir leidus antstolei toliau vykdyti skolos išieškojimą pagal ginčijamus vekselius, teismui sprendimu vekselius pripažinus nebegaliojančiais, būtų pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai, patirtos antstolio vykdymo išlaidos, kiltų klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo.
6. Teismas darė išvadą, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo tarp šalių išsprendimo, būtų išsaugoma šalių interesų pusiausvyra.
III. Atskirojo skundo ir atliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atsakovai T. R. ir L. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir atmesti ieškovo A. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ieškovas neįrodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovas savo reikalavimo pagrįstumą grindžia neva atliktais mokėjimais. Jeigu tokie mokėjimai ir būtų buvę atlikti, kaip deklaruoja ieškovas, šie mokėjimai buvo atlikti dar iki vekselių perdavimo, kadangi ieškovo dėstomos aplinkybės pagrindžia tik ieškovo neva atliktus mokėjimus iki vekselių išdavimo 2022 m. balandžio – gegužės mėn. Ieškovas ieškinio reikalavimo pagrįstumą taip pat grindžia VšĮ Krepšinio sporto klubo „Prienai“ atliktais mokėjimais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiais mokėjimais buvo dengiami būtent ieškovo skoliniai įsipareigojimai, kuriuos užtikrino ieškovo pateikti vekseliai.
7.2. Atsižvelgiant į nuoseklią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, šioje byloje siekiant pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomąsias bylas, ieškovas privalo įrodyti, kad atsakovai yra atlikę arba siekia atlikti veiksmus, kurių sekoje būtų išvengiama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nepateikė nei vieno argumento, kad atsakovų elgesys būtų nesąžiningas, atsakovų elgesys rodytų siekį išvengti arba apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
7.3. Nei vienas iš teismo pateiktų motyvų nesuteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ieškovo finansinės padėties pablogėjimu ar vienos šalies naudojimusi kitos šalies lėšomis. Siekiant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo būti įrodomas šalies, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nesąžiningumas ir siekis išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Šių aplinkybių ieškovui neįrodžius ir teismui nekonstatavus nutartimi, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Ieškovas atsakovų skolintomis lėšomis naudojasi jau daugiau kaip 5 metus ir teismo priimta nutartis tik dar labiau atitolina šių lėšų grąžinimą atsakovams, o ne užtikrina ieškovo finansinę būklę ir bylos šalių finansinės padėties stabilumą.
Atsiliepimas
8. Ieškovas A. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atsakovų atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovų atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo nevertinami sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Ar ieškinys yra pagrįstas, bus atsakyta galutiniame teismo procesiniame sprendime, kai teismas visapusiškai įvertins byloje esančius įrodymus ir nustatys jais patvirtinamas aplinkybes.
8.2. Iš ieškinio pagrindo ir jame išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą.
8.3. Nesustabdžius vykdomo išieškojimo bei leidus antstolei toliau vykdyti ieškovo skolos išieškojimą pagal ginčijamus vekselius, pareikštų reikalavimų tenkinimo atveju būtų pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai, taip pat reikėtų taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.
Šalies argumentai
8.4. Ieškovo prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra išspręsti tarp šalių kilę ginčai. Kitoks aiškinimas galėtų neatitikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
10. Atsakovai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: vekselių kopijas; 2022 m. gruodžio 22 d. mokėjimo kopiją; 2022 m. gruodžio 21 d. susirašinėjimą telefonu; 2023 m. kovo 2 d. mokėjimo kopiją; susirašinėjimus.
11. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (CPK 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus. Kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (CPK 306 straipsnio 4 dalis).
12. Nagrinėjamu atveju atsakovai, teikdami naujus įrodymus, nesuformulavo prašymo priimti į bylą šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovų teikiamus įrodymus.
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
13. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.
15. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir/ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
16. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018).
17. Iš ieškovo ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas suformulavo ieškinio atsakovams pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovo atliktų mokėjimų pagrįstumo turės būti tiriamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad ieškovas nepateikė nei vieno argumento, jog atsakovų elgesys būtų nesąžiningas, atsakovų elgesys rodytų siekį išvengti arba apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliantų vertinimu, nei vienas iš pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktų motyvų nesuteikia pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis ieškovo finansinės padėties pablogėjimu ar vienos šalies naudojimusi kitos šalies lėšomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams.
19. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti vekselius negaliojančiais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo. Pagal pareikštus ieškinius dėl teisinių santykių modifikavimo (sukūrimo, pakeitimo, panaikinimo) paprastai nereikalingas teismo sprendimo priverstinis vykdymas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog ieškovo reikalavimo patenkinimo atveju kiltų atitinkamos teisinės pasekmės – išnyktų išieškojimo pagrindas šiuo metu vykstančiuose priverstinio vykdymo procesuose, tačiau šio teisminio ginčo pobūdis pats savaime nesąlygoja ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio.
20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, jog CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, yra itin riboto taikymo procesinė priemonė, kuri taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 361 straipsnio 1 dalis), ar kai prašoma atnaujinti procesą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019, 17 punktas ir jame išdėstyta praktika).
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo veiksmai gali būti stabdomi, kai prasidėjus vykdymo procesui skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas (pavyzdžiui, notarų vykdomieji įrašai užprotestuotuose ar neprotestuotinuose vekseliuose, ginčijami patys vekseliai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013), tačiau tokių priemonių taikymas galimas tik išimtiniais atvejais, t. y. tik tada, kai jo taikymo prašanti šalis pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie kitos šalies nesąžiningumą, jos elgesį, apie atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo ir atlikti jos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).
22. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė atsakovų nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, ketinimus ar bandymą paslėpti, perleisti, apsunkinti jų turimą turtą, mažinti jo masę ar vertę ar kitaip sąmoningai pabloginti turtinę padėtį. Ieškovas nepateikė konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų) apie tai, kad atsakovai nesąžiningai elgdamiesi perleido, perleidžia ar ketina perleisti turtą tretiesiems asmenims, apsunkina jį bet kokia forma ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad tikslas išvengti būsimo tikėtinai nepalankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymo turi būti aiškiai nustatomas iš prašančios tokių priemonių taikymo kitos šalies pateiktų įrodymų, nes tai šaliai ir kyla pareiga įrodyti sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvimą (CPK 178 straipsnis).
23. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu motyvu, kad nesustabdžius vykdymo išieškojimo ir leidus antstolei toliau vykdyti skolos išieškojimą pagal ginčijamus vekselius, teismui sprendimu vekselius pripažinus nebegaliojančiais, būtų pažeistos ieškovo teisės bei teisėti interesai, patirtos antstolio vykdymo išlaidos, kiltų klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto taikymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog vykdymo proceso sustabdymas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019, 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022).
24. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovas šiame proceso etape neįrodė grėsmės būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra pagrindo taikyti jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas išieškojimą vykdymo procese, neatsižvelgė į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką ir nukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu, todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo A. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.