Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Olegas Zaicevas NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-213-209-2013Teisminio proceso numeris: 1-10-1-10050-2007-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.2.23.1.; (S).

2013 m. vasario 19 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 1 mėnesiui, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2012-10-11, bausmę atliekant pataisos namuose, į paskirtos bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-09-11 iki 2012-10-11.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis 2007-04-17 apie 18 val. Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens nusipirkdamas už 100 litų įgijo 0,111 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė prie savęs iki tos pačios dienos 18.30 val., kol Vilniuje, šalia (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie paviršutinės apžiūros metu rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2007-04-20 specialisto išvados Nr. 140-(4252)-IS 1-2761 (b.l. 7-8) matyti, kad tyrimui buvo pateikta 4 vnt. languoto popieriaus lankstinukų, užklijuotų baltos spalvos, popierinėmis, lipniomis juostelėmis ir 1 vnt. languoto popieriaus lankstinukas, supakuotas į dar vieną languoto popieriaus lankstinuką užklijuotą žalios spalvos, plastikine, lipnia juostele. Visuose 5 vnt. lankstinukų yra supakuoti pilkos spalvos milteliai. Tirti pateiktų miltelių iš 5 vnt. lankstinukų masės yra 0,032 g, 0,050 g, 0,034 g, 0,046 g ir 0,135 g. Bendroji miltelių masė yra 0,297 g. Tyrimo metu nustatyta, kad pilkos spalvos miltelių sudėtyje yra heroinas, kurio masė milteliuose yra 0,111 g.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (Valstybės Žinios, 2003, Nr. 41-1899), heroino kiekis laikomas nedideliu, kai jis yra ne daugiau kaip 0,02 g, o šiuo atveju, pas nuteistąjį A. J. buvo rasta miltelių (0,297 g.), kuriuose heroino masė buvo 0,111 g., t.y. daugiau kaip 5,55 karto viršijo nedidelį heroino kiekį. Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad A. J. nusikalstamus veiksmus nėra pagrindo kvalifikuoti pagal BK 259 str. 2 d.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, juo buvo nustatyta A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi ir į ją teismas atsižvelgė skirdamas bausmę, kadangi apie tai nurodoma skundžiamame nuosprendyje.

Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. J. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

A. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 259 str. 1 d.). A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi. Anksčiau A. J. ne kartą teistas (b.l. 40-43, 56, 57, 59-60, 62-69, 70-72, 75-76), teistumas neišnykęs, nedirba (b.l. 26), į narkologinę Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 47), tačiau byloje yra duomenų, kad jis vartojo narkotines medžiagas.

Pagal BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis A. J. nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.) ir jam pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau A. J. jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis buvo baustas arešto bausme, tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei BK 259 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, nuteistajam A. J. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Kolegija atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas daugiau kaip prieš 5 metus, už tyčinį nesunkų nusikaltimą numatytas senaties terminas 5 metai (BK 95 straipsnio 1 d. 1 p. „a“ p.p. 2000 09 26 įstatymo redakcija), tačiau senaties terminas nutrūko, nes jis po to buvo padaręs nusikaltimą ir teistas Anglijoje, paskirtą bausmę atlikęs. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir jo pasekmes, nuteistojo asmenybę dėl jo sveikatos būklės, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama iki 6 mėnesių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 10 11 nuosprendį pakeisti. A. J. (A. J.) pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.