Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2015 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų teiktas procesinis dokumentas, įvardintas kaip „skundas (papildymas)“ (toliau – ir naujasis skundas) (II t., b. l. 43–46), kuriuo pareiškėjai prašė: 1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti prie šio skundo pridėtoje ginčo teritorijos schemoje nurodytą(-us) sklypą(-us) Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 2) įpareigoti NŽT, Administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą(-us) ginčo teritorijos schemoje pažymėtus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į juos L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (E. P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra; 3) pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 31 d. Susiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį tarp Administracijos ir K. G. kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

II.

Panevėžio apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi (II t., b. l. 70–72) atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismo vertinimu, pareiškėjai teikdami pirminį skundą kėlė ginčą dėl formavimo ir grąžinimo konkrečių jų prie skundo pridėtoje schemoje pažymėtų žemės sklypų (t. y. žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3), esančių Panevėžyje, ir skundo pagrindu nurodė po priimtų teismų sprendimų naujai atsiradusias aplinkybes, susijusias su konkretaus visuomenės poreikio į ginčo sklypus išnykimu, tuo tarpu naujajame skunde (pirminio skundo papildyme) be jau pareikštų reikalavimų, suformuluoti reikalavimai ir dėl kitų žemės sklypų, naujai pažymėtų prie naujojo skundo pridėtoje schemoje, formavimo ir jų grąžinimo (t. y. žemės sklypų Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6), o šio reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, nesusijusias su minėtomis pirminiame skunde nurodytomis aplinkybėmis, todėl toks pareiškėjų procesinis dokumentas ABTĮ 52 straipsnio nuostatų prasme negali būti pripažintas skundo tikslinimu. Priešingu atveju nagrinėjamos administracinės bylos ribos taptų neapibrėžtos ir neaiškios, besiplečiančios kiekviename teismo posėdyje, o tai prieštarautų proceso operatyvumo principui. Atkreipė dėmesį, jog naujai pareikšti reikalavimai gali būti reiškiami atskiroje byloje bendra skundams paduoti nustatyta tvarka, todėl šis pareiškėjų skundas nelaikytinas skundo patikslinimu.

Dėl pareiškėjų reikalavimo pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 31 d. Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį tarp Administracijos ir K. G., nurodė, jog šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėjai nurodė visiškai naujas aplinkybes, t. y. suformulavo naują skundo reikalavimą ir naują jo pagrindą, todėl toks reikalavimas pagal ABTĮ 52 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką taip pat negali būti laikomas skundo patikslinimu. Taip pat pažymėjo, kad toks pareiškėjų reikalavimas yra išnagrinėtas 2009 m. spalio 2 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-144-425/2009, šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl sprendė, kad pareiškėjų šiuo reikalavimu inicijuojamas ginčas yra tapatus jau teismų išnagrinėtam ginčui, dėl kurio yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai, todėl šis reikalavimas atmestinas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Papildomai teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo reikalavimu inicijuojamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl, be kita ko, dar ir yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III.

Pareiškėjų nuomone, ABTĮ 52 straipsniu jie naudojosi tinkamai, neperžengdami jo ribų. Procesinis dokumentas turi būti vertinamas ne pagal jo pavadinimą, o pagal jo turinį. Teigia, kad reikalavimo Nr. 1 ir reikalavimo Nr. 2 patikslinimas nėra naujas reikalavimas ir jis nereiškiamas naujais pagrindais, nes ginčo teritorijos žemės sklypai Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 yra valstybinėje žemėje, to paties detaliojo plano sprendiniais numatyti automobilių parkavimui, neužstatyti statiniais ir nesuvaržyti sandoriais. Taigi teismo motyvas atsisakyti priimti patikslintą skundą kaip neatsiejamai nesusijusį su pirminiu nėra pagrįstas, kaip ir teismo motyvas jog žemės sklypai Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 yra kitoje vietoj ir kitais adresais, nes visos prašomos atkurti teritorijos adresų neturi ir yra detaliojo plano galiojimo zonoje.

Patikslinto skundo reikalavimą pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 31 d. Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį tarp Administracijos ir K. G. pareiškėjai laiko susijusiu su Panevėžio miesto savivaldybės administracijos veikla nustatant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar jo veika neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įdiegta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.), jis nėra civilinio pobūdžio.

Dėl pareiškėjų reikalavimo pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 31 d. Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį tarp Administracijos ir K. G., nurodė, jog šiam reikalavimui pagrįsti pareiškėjai nurodė visiškai naujas aplinkybes, t. y. suformulavo naują skundo reikalavimą ir naują jo pagrindą, todėl toks reikalavimas pagal ABTĮ 52 straipsnio nuostatas negali būti laikomas skundo patikslinimu. Be to, ginčijama sutartis sudaryta tarp Administracijos, veikiančios civilinių teisinių santykių srityje, ir privataus asmens ir nėra susijusi su jokiu šioje byloje ginčijamu administraciniu aktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjų patikslintą skundą, padaręs išvadą, kad pareiškėjai pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, todėl nauji jų reikalavimai turėtų būti reiškiami pateikiant skundą naujoje, o ne jau pradėtoje administracinėje byloje.

Pareiškėjai su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Teigia, kad naujajame skunde (pirminio skundo patikslinime) tik detalizuoja pirminio skundo reikalavimą, naujų reikalavimų nereiškia.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadinasi, pareiškėjas turi teisę keisti tik vieną iš skundo elementų – pagrindą arba dalyką. Pareiškėjui iš esmės pateikus naują reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai gali nelaikyti jo skundo patikslinimu ir atitinkamai pagrįstai ir teisėtai atsisakyti priimti tokio pobūdžio skundo reikalavimus, kurie iš esmės yra naujas skundas, neatsiejamai nesusijęs su jau pateiktu skundu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-280/2011).

Spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012).

Visų pirma pažymėtina, jog iš naujojo pareiškėjų skundo turinio matyti, jog pirmieji du jame keliami reikalavimai atitinka pateiktuosius pirminiame skunde, išskyrus tai, kad juose prašoma suformuoti ir patvirtinti bei atkurti nuosavybės teises į didesnį kiekį žemės sklypų (pirminiame skunde nurodyti žemės sklypai atitinkantys naujojo skundo žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, o naujajame skunde be šių trijų žemės sklypų, taip pat nurodyti ir žemės sklypai Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6). Tuo tarpu trečiasis naujojo pareiškėjų skundo reikalavimas pirminiame skunde nurodytas nebuvo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl pirmųjų dviejų naujojo skundo reikalavimų ir dėl trečiojo naujojo skundo reikalavimo pasisako atskirai.

Kalbant apie pirmuosius du naujojo skundo reikalavimus pažymėtina, jog kaip matyti iš šio skundo turinio, jame nėra pateikta jokių naujų aplinkybių, kurios būtų išimtinai susiję su ir pagrįstų sklypų Nr. 4, Nr. 5 ir Nr. 6 suformavimą ir patvirtinimą bei nuosavybės teisės į juos atkūrimą. Kitaip tariant, teisėjų kolegijos vertinimu, naujajame skunde pareiškėjai nepateikia atskiro ir su pirmininku skundu nesusijusio skundo pagrindo dėl šių reikalavimų, todėl laikytina, jog ABTĮ 52 straipsnio prasme pirmaisiais dviem naujojo skundo reikalavimais pareiškėjai pakeitė (išplėtė) tik pirminio skundo dalyką – padidino reikalaujamų suformuoti ir patvirtinti bei atkurti nuosavybės teises į juos sklypų skaičių, tačiau skundo pagrindo nekeitė, todėl šie reikalavimai negali būti laikomi naujais ir neatsiejamai nesusijusiais su jau pateiktu skundu. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pareiškėjas pakeitė savo pirminio skundo reikalavimą – skundo dalyką, tačiau skundo pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, iš esmės išliko tas pats. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tai – iš esmės naujas skundas, kadangi priėmus šiuos reikalavimus nagrinėti ginčo esmė išliktų ta pati.

Pasisakydama dėl trečiojo naujojo pareiškėjų skundo reikalavimo – pripažinti negaliojančia 2006 m. liepos 31 d. Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį tarp Administracijos ir K. G., teisėjų kolegija, susipažinusi su pirminio ir naujojo pareiškėjų skundų turiniu, pažymi, kad šio reikalavimo pirminiame skunde pareiškėjai nereiškė, t. y. tai yra naujas jų skundo dalykas. Be to, iš esmės visi pareiškėjų naujajame skunde nurodyti argumentai yra susiję su šiuo reikalavimu, t. y. naujajame skunde nurodomas naujas šio reikalavimo pagrindas, todėl vadovaujantis ABTĮ 52 straipsniu ir minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pripažintina, kad šis reikalavimas yra naujas, jo negalima laikyti pirminio pareiškėjų skundo patikslinimu, todėl jis nagrinėtinas atskiroje administracinėje byloje.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nurodė nė vieną pastarojo naujojo pareiškėjų skundo reikalavimo nepriėmimo pagrindą, tačiau konstatavus, jog šį reikalavimą atsisakyta priimti pagrįstai, teisėjų kolegija dėl kitų jo nepriėmimo nagrinėti pagrindų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, taip pat atsižvelgdama į teisminio proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naująjį pareiškėjų skundą (pirminio skundo patikslinimą) laikyti visiškai nauju skundu ir tuo pagrindu atsisakyti priimti, todėl iš dalies tenkintinas pareiškėjų atskirasis skundas ir naikintina pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis, pirmųjų dviejų naujojo skundo reikalavimų priėmimo klausimą grąžinant Panevėžio apygardos administraciniam teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. skundo (papildymo) dalį dėl reikalavimų įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti prie skundo pridėtoje ginčo teritorijos schemoje nurodytą(-us) sklypą(-us) Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6 nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą(-us) ginčo teritorijos schemoje pažymėtus Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į juos L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (E. P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra, panaikinti ir perduoti šios pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.