- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- eI2-3457-426/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01570-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. 44U-2378 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Skunde nurodo, kad Sprendime konstatuota, jog pareiškėjas iš esmės nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Pažymi, kad jam buvo išduota nacionalinė viza, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. spalio 18 d., tačiau iš Sprendimo neaišku, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais remiantis buvo prieita prie išvados, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, kadangi vizai gauti jis buvo pateikęs visus reikalingus dokumentus ir tuo pagrindu viza buvo išduota.
Be to, nurodo, kad Departamentas neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų ar informacijos buvimo tikslui Lietuvoje pagrįsti, o tai, kad Sprendimas grindžiamas vien nurodant teisinį pagrindą, nereiškia, kad sprendimą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti.
Pareiškėjas pažymi, kad Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, neatskleidė jam gautos informacijos, neiškvietė į apklausą ir nesudarė galimybių apsiginti bei pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius numatomą buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą.
Kadangi Sprendimas yra neišsamus, neobjektyvus ir nemotyvuotas, pareiškėjo nuomone, jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl yra neteisėtas ir privalo būti panaikintas.
Šalies argumentai
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad Departamentas Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 (toliau – ir Vizos išdavimo tvarkos aprašas), 70.6 papunktyje nustatytu pagrindu, t. y. užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, 2020 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą Nr. 004404171, galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. spalio 18 d.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 21¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad ne vėliau kaip per 7 dienas darbdavys privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą. Šiuo atveju pareiškėjo darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. balandžio 19 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pranešė apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nurodydama, jog 2021 m. balandžio 19 d. su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.
Departamentas pažymi, kad prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo metu pareiškėjas atitiko teisės aktuose nustatytas būtinąsias nacionalinės vizos išdavimo sąlygas, todėl jam buvo išduota nacionalinė viza. Atkreipia dėmesį, jog tai nesuteikė pagrindo jam tikėtis, kad, pasikeitus aplinkybėms, išduota viza nebus panaikinta Įstatyme įtvirtintais pagrindais, kadangi sąlygos, kurios yra būtinos nacionalinei vizai išduoti, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam pastaroji išduodama.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad nors Sprendime ir nedetalizuota, kodėl pareiškėjas nebepagrindžia buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo, tačiau jam neabejotinai žinomas faktas, jog tarp jo ir darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta darbo sutartis, todėl pagal Įstatymo ir Vizos išdavimo tvarkos aprašo nuostatas Departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą.
Pažymi, kad darbdavio pranešime nurodoma, jog darbo sutartis nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad pareiškėjas pats savo noru nutraukė darbo santykius, o pagal Valstybinio socialinio draudimo valdybos fondo (toliau – ir Sodra) informacinę sistemą – pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nebedirba.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas visiškai neatskleidžia, koks šiuo metu yra jo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslas ir jokių papildomų įrodymų neteikia, todėl galima konstatuoti, jog teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo neturi, tik dėl tam tikrų priežasčių siekia pasilikti valstybės teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su skundo teiginiais, jog pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė apsiginti, kadangi ginčijamu Sprendimu niekuo nėra kaltinamas, baudžiamas ir jokios sankcijos jam nėra taikomos, taip pat neuždrausta ateityje atvykti į Lietuvos Respubliką bei teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Atsakovas nesutinka su tuo, jog nebendradarbiavo su pareiškėju, kadangi jam pakako reikšmingų aplinkybių, siekiant priimti Sprendimą. Be to, pareiškėjas ir pats nesikreipė į Departamentą dėl papildomos informacijos suteikimo, o tai rodo, kad jis nesidomi savo teisinės padėties klausimais ir nelinkęs bendradarbiauti.
Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas yra trečiosios šalies pilietis ir neteikė duomenų apie tai, jog jis yra Europos Sąjungos valstybių narių pilietybę turinčių asmenų, pasinaudojusių laisvo judėjimo teise, šeimos narys, todėl laisvo judėjimo bei gyvenimo valstybių narių teritorijoje teise pareiškėjas nesinaudoja.
Atsakovas mano, kad ginčijamas Sprendimas visiškai atitinka Vizos išdavimo tvarkos aprašo 10 priede patvirtintą standartinę sprendimo dėl nacionalinės vizos panaikinimo formą, o aplinkybės, dėl kurių pareiškėjo atžvilgiu toks Sprendimas buvo priimtas, jam buvo ir yra žinomos bei suprantamos, todėl ginčijamas Sprendimas nepažeidžia VAĮ nustatytų administraciniam sprendimui taikytinų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 44U-2378 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenys pavirtina, kad Migracijos departamentas 2020 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjui, Ukrainos piliečiui R. K., išdavė nacionalinę vizą Nr. 004404171, galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. spalio 18 d., tuo pagrindu, jog pareiškėjas – užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką dirbti ir turintis Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pareiškėjas dirbo, 2021 m. balandžio 19 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą Departamentui pranešė apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nurodydama, jog 2021 m. balandžio 19 d. su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.
Departamentas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 44U-2378 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo, remdamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą.
Pareiškėjas su tokiu Departamento sprendimu nesutinka, todėl prašo teismo jį panaikinti.
Vizų (taip pat ir nacionalinių vizų) išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas) (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014; 2014 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1/2014 ir kt.).
Vizų kodekso 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viza panaikinama, kai paaiškėja, kad tos vizos išdavimo metu nebuvo patenkintos vizos išdavimo sąlygos, visų pirma, jei yra rimtų priežasčių manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu. Paprastai vizą panaikina valstybės narės, kuri išdavė vizą, kompetentingos institucijos. Vizą gali panaikinti kitos valstybės narės kompetentingos institucijos; tokiu atveju vizą išdavusios valstybės narės valdžios institucijos informuojamos apie tokį panaikinimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viza atšaukiama, kai paaiškėja, kad nebetenkinamos vizos išdavimo sąlygos. Iš esmės vizą paprastai atšaukia valstybės narės, kuri ją išdavė, kompetentingos institucijos. Sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą (Vizų kodekso 34 straipsnio 6 dalis).
Be kita ko, vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Minėto įstatymo 19 straipsnio (nagrinėjamam ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 1 d.) 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.
Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 „Dėl Vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 94 straipsnyje nustatyta, kad Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos valstybės tarnautojas, turėdamas informacijos, gavęs užsieniečio ar priimančio asmens prašymą arba teikimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo, arba gavęs Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 21¹ straipsnyje nurodytą pranešimą ir nustatęs, kad turima informacija ar minėtame prašyme, pranešime ar teikime nurodytos aplinkybės yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti ar atšaukti nacionalinę vizą, priima nustatytais faktais ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti ar atšaukti nacionalinę vizą (10 priedas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, Ukrainos pilietis, kreipėsi į Departamentą dėl nacionalinės vizos išdavimo, remdamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6 papunkčiu, numatančiu, jog nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti ir turinčiam Užimtumo tarnybos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo kelionės tikslas – darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Departamentas, įvertinęs pateiktus duomenis, remdamasis Vizos išdavimo tvarkos aprašo 70.6 papunkčiu, 2020 m. spalio 25 d. sprendimu išdavė pareiškėjui nacionalinę vizą Nr. 004404171, galiojančią nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. spalio 18 d.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu informavo Departamentą, kad nuo 2021 m. balandžio 19 d. darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta DK 55.1 straipsnio pagrindu. Minėtas straipsnis numato, kad neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų. Taigi, matyti, kad pareiškėjas pats savo noru nutraukė darbo santykius.
Departamentas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 44U-2378 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Toks sprendimas buvo priimtas, padarius išvadą, kad pareiškėjas nebepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Pažymėtina, jog kompetentingos institucijos, nagrinėjančios dokumentus dėl vizų išdavimo, turi teisę, nustačiusios teisėtą pagrindą, panaikinti išduotą vizą, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Taigi, nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, gavęs duomenų apie pareiškėjo nutrauktus darbo santykius, turėjo teisę vertinti gautą informaciją, surinktus duomenis ir atitinkamai savo nuožiūra spręsti dėl pagrindų panaikinti vizą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Vizų kodekso nuostata, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą, nereiškia, kad patį sprendimą atšaukti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti, nes šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-421/2014, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-35/2012 ir kt.).
Sprendžiant, ar priimtas sprendimas yra objektyviai pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados. Kompetentinga institucija sprendimus turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis. Šiuo atveju Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą vizą surašytas tik nurodant, jog buvo nustatyta Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė: užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, tačiau jokių konkrečių duomenų (faktinių aplinkybių) Sprendime nėra nurodyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 išaiškino, jog Viešojo administravimo įstatymo (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijamas Sprendimas nėra pakankamai informatyvus, t. y. jame nenurodytos faktinės aplinkybės, kurių visuma sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Tačiau kritiškai vertintini pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad jis nesuprato, kodėl panaikinta viza, kadangi, anot jo, buvo pateikęs visus reikalingus dokumentus ir jų pagrindu nacionalinė viza buvo išduota. Pažymėtina, kad pareiškėjas, atitikęs Įstatyme numatytus reikalavimus, nacionalinę vizą gavo, tačiau negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad pasikeitus aplinkybėms, ji nebus panaikinta. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas negalėjo nesuprasti Sprendimo panaikinti vizą pagrindo, kadangi jam buvo žinoma aplinkybė, kad jis nutraukė darbo santykius savo iniciatyva, o būtent jų pagrindu pareiškėjui ir buvo išduota nacionalinė viza.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių nacionalinė viza jam turėtų būti palikta galioti, t. y. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, pavyzdžiui, nėra duomenų, paneigiančių jo darbo santykių nutraukimą. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu teismui taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis vis dar dirba Lietuvos Respublikoje, mėgina įsidarbinti ar pan., o Sodros informacinėje bazėje nėra informacijos apie pareiškėjo darbovietę.
Taip pat atmestini pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas turėjo su juo bendradarbiauti arba paprašyti pateikti papildomų duomenų, kadangi Įstatyme ar kituose teisės aktuose tokia pareiga, naikinant nacionalinę vizą, atsakovui nenumatyta.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendime nurodytos vizos panaikinimo aplinkybės pareiškėjui buvo žinomos, o tariamas minėtų vizos panaikinimo faktinių aplinkybių nežinojimas ar nesupratimas nesutrukdė jam įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje skundžiamas Sprendimas nelaikytinas turinčiu esminių trūkumų, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu. Tad pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į kompetentingą instituciją dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.