Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2020 m. liepos 31 d. apie 18 val. 27 min. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. G. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog kaltu prisipažįsta pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 31 d. jis su savo draugu gėrė degtinę (duomenys neskelbtini), kurios jie išgėrė 1 litrą, ir dar jie išgėrė po skardinę alkoholinio alaus. Apie 18 val. 27 min. jis sėdo ir vairavo savo automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Jis važiavo tuo automobiliu (duomenys neskelbtini) esančia (duomenys neskelbtini) gatve ir ten jį sustabdė policijos pareigūnai. Dėl padaryto teisės pažeidimo jis labai gailisi ir pažada, kad daugiau tai nepasikartos (bylos lapai (toliau – b. l.) 45 – 47).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. G. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytoja J. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji turėjo automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį 2020 metų birželio mėnesio viduryje pardavė savo pažįstamam R. G. Šį automobilį ji pardavė už 100 Eur ir jie pasirašė to automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Iki šio laiko ji minėto automobilio neišregistravo ir jis yra registruotas jos vardu, tačiau faktiškai tas automobilis priklauso R. G. (b. l. 27 – 29).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2020 m. liepos 31 d. apie 18 val. 27 min. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausieji patruliai A. B. ir D. N. sustabdė automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus ir teisės vairuoti transporto priemones neturintis R. G., kuriam 18 val. 31 min. alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0143, buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. 18 val. 50 min. R. G. buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. R. G. buvo sulaikytas ir uždarytas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (b. l. 1 – 4).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. liepos 31 d. nuo 18 val. 55 min. iki 19 val. 15 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo paimtas minėtas automobilis bei jo užvedimo raktelis su pakabuku. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 8 – 17).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. liepos 31 d. ji dirbo policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu D. N. Apie 18 val. 5 min. iš policijos komisariato budėtojų jie gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi pranešėjas pranešė, kad link Simno važiuoja žalios spalvos automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Susisiekus su pranešėju, šis paaiškino, kad minėtas automobilis šiuo metu važiuoja pagrindiniu keliu Alytus – Simnas (Nr. 131) nuo (duomenys neskelbtini) kaimo link Alytaus miesto. Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatvėje jie pastebėjo priešais atvažiuojantį pranešėjo nurodytą automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Šis automobilis buvo sustabdytas panaudojus mėlynos bei raudonos spalvų šviesos ir garso signalą, bei per garsiakalbį duodant nurodymą sustoti. Paaiškėjo, jog šį automobilį vairavo R. G., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Pats R. G. neneigė, jog yra vartojęs alkoholio bei nurodė, kad jis tai darė prieš 30 minučių, kuomet gėrė alų ir degtinę. Pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0143, R. G. buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. Praėjus 19 minučių, antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu R. G. buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Be to, R. G. nepateikė ir savo vairuotojo pažymėjimo, nes jis nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. R. G. teigimu, minėtas automobilis priklauso jam pačiam ir jis turi tai patvirtinančią šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau jis dar nėra įregistravęs šio automobilio savo vardu. Tame automobilyje kartu su R. G. dar važiavo ir keleivis Ž. A. Automobilis „Nissan Almera“ buvo priverstinai nuvežtas į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ir ten užplombuotas. Šis įvykis buvo filmuotas mobiliomis vaizdo stebėjimo priemonėmis B0F1EC5F37D2 ir B0F1EC6089BC (b. l. 18 – 19).

Iš Neblaivumo nustatymo akto matyti, jog 2020 m. liepos 31 d. 18 val. 31 min., R. G. nurodžius, kad alkoholį jis vartojo prieš 30 minučių, pirmojo tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0143, jam buvo nustatytas 1,77 promilių neblaivumas. 18 val. 50 min. antrojo tikrinimo metu tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu R. G. buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti ir kiti R. G. neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba bei nekoordinuoti judesiai. R. G. sutiko su jo neblaivumo nustatymo rezultatais ir patvirtino juos pasirašytinai (b. l. 20).

Iš Sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo matyti, jog 2020 m. liepos 31 d. 18 val. 50 min. R. G. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, kadangi jam buvo nustatytas 1,76 promilių neblaivumas (b. l. 21).

Iš Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog 2020 m. liepos 31 d. 19 val. 30 min. automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas iš (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

Iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazėje esančios informacijos matyti, jog automobilis „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra registruotas J. V. vardu (b. l. 23).

Iš Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, jog 2020 m. birželio 10 d. J. V. pardavė R. G. automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 30).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. G. vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis R. G., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. G. sutiko ir su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (b. l. 65 – 66).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. G. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą šios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). R. G. iki šiol nėra teistas, tačiau jis yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (b. l. 51 – 52, 54, 55 – 57, 58). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini) ir neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 51 – 52, 53, 60). R. G. psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (b. l. 61, 62). Byloje nėra jokių kitų neigiamai R. G. charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 45 – 47). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teismas, įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo R. G. asmenybę, o ypač tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis jau buvo baustas administracine tvarka už su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį administracinį nusižengimą, sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis šiuo atveju pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo R. G. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 31 d. 18 val. 31 min. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 11 val. 10 min. (b. l. 36 – 38, 39 – 40). Šis laikas įskaitomas į R. G. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Įvertinęs visas aukščiau paminėtas aktualias šios bylos aplinkybes, nedrausmingą R. G. asmenybę (linkęs daryti su Kelių eismo taisyklėmis susijusius teisės pažeidimus), teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas R. G. negali būti taikomas (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės panaikinimo

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam R. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 salis). Kaltinamasis R. G. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, todėl jam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pažymėtina, jog teismas asmeniui gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, vertinant visas aktualias šios bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo R. G. asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį bei kilusias pasekmes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šios priemonės terminą nustatant būtent prokuroro pasiūlytam laikui – 2 metams.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis R. G. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus, vairuodamas faktiškai jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 23, 27 – 29, 30, 45 – 47). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, R. G. vairuotas automobilis „Nissan Almera“ baudžiamojo įstatymo prasme yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Visa tai reiškia, jog R. G. vairuotas automobilis „Nissan Almera“, kuriuo ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, turi būti privalomai konfiskuojamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Taigi, atsižvelgiant į visas šios bylos aplinkybes, esant imperatyviam įstatyminiam pagrindui, R. G. skiriama ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant jam pačiam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48 – 50). Ši kardomoji priemonė R. G. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. G. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 31 d. 18 val. 31 min. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. 11 val. 10 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 19 (devyniolikos) parų areštą.

Bausmę R. G. paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo R. G. sulaikymo dienos, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Išaiškinti nuteistajam R. G., jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos darbo dienomis, įstaigos darbo metu privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

Išaiškinti nuteistajam R. G., jog jeigu jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku nuvykti į arešto bausmės atlikimo vietą – Alytaus pataisos namus, tai jis privalo iki pirmiau nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Alytaus pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti faktiškai jam priklausančią, J. V. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) esančioje transporto priemonių saugojimo aikštelėje.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti R. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti nuteistajam R. G. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. G.