- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 2-811-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10137-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- AB „LESTO“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nemuno Būstas“, A. M.
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovės AB „LESTO“ atstovei M. N., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovui D. B., nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Nemuno Būstas“ atstovui, trečiajam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „LESTO“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims UAB „Nemuno Būstas“ ir A. M. dėl skolos už elektros energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „LESTO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 2712,89 Lt skolos už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškinį palaiko ir paaiškino, kad ieškovė AB „LESTO“ tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei Kauno miesto savivaldybei. Ieškovės atstovės teigimu, atsakovė pagal kiekvieną mėnesį pateiktus duomenis apie suvartotos elektros energijos kiekį privalėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė šios savo prievolės tinkamai nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. susidarė 2712,89 Lt dydžio įsiskolinimas. Ieškovės atstovė nurodė, kad rašytinė elektros energijos tiekimo sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, tačiau atsakovė, kaip buto savininkė, privalo atsiskaityti už tiektą elektros energiją. Ieškovės atstovė nesutiko su atsakovės argumentu, kad už elektros energiją šiuo atveju privalo mokėti buto nuomininkas trečiasis asmuo A. M., nes ir su šiuo asmeniu ieškovė AB „LESTO“ nebuvo sudariusi rašytinės elektros energijos tiekimo sutarties.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, nes už suvartotą elektros energiją privalo sumokėti ne buto savininkė Kauno miesto savivaldybė, bet realiai elektros energiją naudojęs vartotojas – trečiasis asmuo A. M., kuris bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno nuomos sutarties pagrindu. Aiškindamas pastarąsias aplinkybes, atsakovės atstovas nurodė, kad 2001 m. liepos 2 d. atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir trečiasis asmuo A. M. sudarė nuomos sutartį (b. l. 46), trečiasis asmuo A. M. šiuo adresu nuo 2001 m. rugsėjo 13 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (b. l. 45), todėl būtent šiam asmeniui kyla pareiga mokėti komunalinius mokesčius, tame tarpe ir už faktiškai suvartotą elektros energiją. Atsakovės atstovas pažymėjo, jog konkliudentiniais veiksmais elektros energijos tiekimo ir naudojimo sutartis buvo sudaryta tarp elektros energijos tiekėjo ir realaus vartotojo, t. y. nuomininko A. M., bet ne patalpų savininkės Kauno miesto savivaldybės. Remdamasis nurodytais argumentais, atsakovės atstovas prašė teismo ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Nemuno būstas“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant bendrovės atstovams. Trečiasis asmuo nurodė, kad UAB „Nemuno būstas“ nuo 2006 m. yra paskirtas daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. UAB „Nemuno būstas“ 2004 m. kovo 3 d. sutarties pagrindu vykdė prievolę fiksuoti namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinio elektros skaitiklio duomenis ir juos pateikti ieškovei, paskirstyti mokesčius už suvartotą elektros energiją vartotojams ir pateikti jiems sąskaitas. Trečiasis asmuo nurodė, kad savo pareigą vykdė tinkamai, taip pat pažymėjo, jog mokesčiai už suvartotą elektros energiją buvo skaičiuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 „Dėl įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodikos patvirtinimo“ (b. l. 33, 34).
Trečiajam asmeniui A. M. procesiniai dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu 2014 m. sausio 6 d., tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiajam asmeniui buvo pranešta viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis) (b. l. 98, 99).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama elektros energija. Atsakovė taip pat neginčija ir turtinio reikalavimo dydžio – 2712,89 Lt. Tačiau atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, nurodė, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes minėta skola už elektros energiją turėtų būti priteista iš trečiojo asmens A. M.. Ieškovė teismui teiktame procesiniame dokumente – dublike nurodė, kad nesutinka, jog atsakovu byloje būtų pakeistas buto nuomininkas A. M. (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnis, b. l. 58).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovė AB „LESTO“ laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. tiekė elektros energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad butas nuosavybės teise nurodytu laikotarpiu priklausė atsakovei Kauno miesto savivaldybei (b. l. 11, 12). Nustatyta, kad 2001 m. liepos 2 d. Kauno miesto savivaldybė su A. M. (trečiasis asmuo byloje) sudarė Kauno miesto savivaldybės bendrabučio nuomos sutartį (b. l. 46). Minėtos sutarties pagrindu (2.2 sutarties punktas) A. M. įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti ne tik gyvenamosios patalpos nuomos mokestį, bet ir komunalinių paslaugų mokesčius (b. l. 46). Remdamasi minėta sutartimi, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010, 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013), atsakovė prašė teismo atmesti ieškinį, kaip teisiškai nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, konstatuoja, kad šioje byloje negalima remtis atsakovės nurodytomis kasacinio teismo nutartimis, nes cituotų bylų ir šios nagrinėjamos civilinės bylos ratio decidendi nesutampa. Atsakovės atstovės cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo analizuotas reikalavimų priteisti daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir eksploatavimo išlaidas, o tai nėra tapatu reikalavimams vykdyti prievolę atsiskaityti už butui teikiamas kitokias paslaugas, šiuo atveju - elektros energijos paslaugas AB „LESTO“.
Pažymėtina, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra reglamentuota Civilinio kodekso šeštosios knygos septintojo skirsnio normose, kuriose energijos vartotojas įvardijamas kaip abonentas (t. y. pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas), tačiau ši sąvoka nėra detalizuota. Sąvokos išaiškinimas nepateiktas ir Elektros energetikos įstatyme. Todėl, sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį klausimą dėl to, kuriam subjektui – buto savininkui ar nuomininkui – tenka pareiga atsiskaityti už bute suvartotą elektros energiją, taikytinos specialiosios elektros energijos tiekimo santykius reglamentuojančios normos. Šiuo atveju pabrėžtina, kad laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., kuomet susidarė įsiskolinimas, galiojo tiek Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos teikimo ir naudojimo taisyklės, tiek šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Teismas nagrinėjamoje byloje remiasi nuo 2010 m. vasario 19 d. galiojančiomis taisyklėmis (patvirtintos 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38), tačiau taip pat pabrėžia, kad analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir Ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintose taisyklėse.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – taisyklės) 96 punkte numatyta, jog tuo atveju, kai su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, reaktyviąją energiją ir (ar) elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taigi, savininko pareiga atsiskaityti už elektros energiją kyla, jeigu egzistuoja bent viena iš šių sąlygų:
sutartis su visuomeniniu tiekėju nėra sudaryta;faktinio vartotojo neįmanoma nustatyti.
Minėtų taisyklių 97 punkte numatyta, kad tuo atveju, jei sutartis dėl elektros energijos vartojimo yra sudaręs patalpų nuomininkas, objekto savininkas yra subsidiariai atsakingas tiekėjui ir (ar) operatoriui už nuomininko prievolių pagal sutartį tinkamą įvykdymą. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė AB „LESTO“ su buto nuomininku rašytinės sutarties dėl elektros energijos vartojimo nebuvo sudariusi, todėl nekyla klausimas dėl Kauno miesto savivaldybės, kaip buto savininkės, subsidiarios atsakomybės. Atsakovės atstovo argumentas, kad tarp ieškovės ir buto nuomininko buvo sudaryta sutartis konkliudentiniais veiksmais yra atmestinas, nes byloje nėra raštiško buto savininkės sutikimo dėl tokios sutarties sudarymo, kaip yra numatyta taisyklių 18 punkte. Dar daugiau, pirkimo – pardavimo santykiai, kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013), tarp nuomininko ir elektros energijos tiekėjo gali atsirasti tik iš rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties, bet ne iš faktinio elektros energijos vartojimo.
Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamos bylos atveju, savivaldybei priklausančio buto nuomininkui A. M. nesudarius elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, prievolė sumokėti tiekėjui (ieškovei AB „LESTO“) skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Kauno miesto savivaldybei (atsakovei). Konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės, kaip buto savininkės, skolą už elektros energiją yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra visiškai tenkintinas.
Atsakovė, praleidusi terminą įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl tenkintinas ir šis ieškinio reikalavimas.
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 81,00 Lt žyminio mokesčio, priteistinos iš atsakovės ieškovei (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis) (b. l. 6).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
priteisti ieškovei AB „LESTO“, kodas 302577612, buveinė - Žvejų g. 14, Vilnius, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas,
2712,89 Lt (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvylikos litų 89 ct) skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gegužės 1 d.,
5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą (2712,89 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
81,00 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.