Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-755/2012 pagal pareiškėjų N. Ž. ir R. Ž. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. N. Ž. pateikė priešieškinį. Bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Prašė ją patvirtinti ir nutraukti santuoką bendru sutikimu, paaiškino, jog sutarė dėl visų reikalingų suderinti klausimų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu prašymą patenkino. Santuoką tarp N. Ž. ir R. Ž., įregistruotą 1998-10-24 Panevėžio miesto CM skyriuje, įrašo eilės Nr. 609, nutraukė šalių bendru sutikimu. Nustatė, jog po santuokos nutraukimo pareiškėjų pavardės nekeičiamos. Patvirtino tokią sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

“Mes, N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini) . ir R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. Vietą (duomenys neskelbtini), ryšium santuokos nutraukimu sudarome šią sutartį:

Nepilnametės dukters G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jos tėvu R. Ž..

Nepilnamečių dukrų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina N. Ž..

N. Ž. įsipareigoja dalyvauti dukters Gabrielės auklėjime, rūpintis jos sveikata, remti materialiai – mokėti išlaikymą nuo 2012 m. sausio 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, iki Gabrielės pilnametystės.

R. Ž. įsipareigoja dalyvauti dukrų Kornelijos ir Samantos auklėjime, rūpintis jų sveikata, remti materialiai – mokėti išlaikymą nuo 2012 m. sausio 01 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvienai dukrai, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iki Kornelijos ir Samantos pilnametystės.

Gyvendami skyrium N. Ž. ir R. Ž. turi visas lygias teises ir pareigas bendrauti su nepilnametėmis dukromis, dalyvauti jas auklėjant. Visus klausimus, susijusius su dukterų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio sutarimu. Jeigu jie nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Būdami su dukromis, dalyvaudami jų auklėjime, mokyme bei visais kitais atvejais, jie įsipareigoja nenuteikinėti vaikų kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingais vaiko interesais, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukras, rūpintis jų sveikata, išlaikyti jas, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti dukroms palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Santuokoje įsigytas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr: (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)., Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., žemės sklypas su statiniais, (duomenys neskelbtini)., Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu-gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: pastatu-viraline, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatu - pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais statiniais - kiemo statiniais šuliniai k1, k2, unikalus Nr: (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka R. Ž. asmeninėje nuosavybėje.

Dėl kilnojamojo turto ginčų nėra, padalintas gražiuoju.

Pavardės po santuokos nutraukimo paliekamos dabartinės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Sutuoktiniai pareiškia ir garantuoja, kad yra skolingi 4 721,91 Lt UAB Ūkio banko lizingui, K. Donelaičio 60, Kaunas; 5651.99 Lt AB bankas “Snoras”, A. Vivulskio g. Nr. 7, Vilnius; 14 923,84 Euro - 51 487,20 Lt ir 2 000 Lt AB “Swedbank” Savanorių prospektas Nr. 19, Vilnius; 9 838,53 Lt UAB “Swedbank lizingas”, Geležinio vilko g. Nr. 18 a, Vilnius.

Prievolė grąžinti 4 721,91 Lt UAB Ūkio banko lizingui, K. Donelaičio 60, Kaunas, 5 651,99 Lt AB bankas “Snoras”, A. Vivulskio g. Nr. 7, Vilnius, 9 838,53 Lt UAB “Swedbank lizingas”, Geležinio vilko g. Nr. 18 a, Vilnius po santuokos nutraukimo lieka abiems sutuoktiniams lygiomis dalimis.

Prievolė grąžinti 14 923,84 Euro - 51 487,20 Lt ir 2 000 Lt AB “Swedbank” Savanorių prospektas Nr. 19, Vilnius, po santuokos nutraukimo lieka R. Ž..

Nepaisant šalių susitarimo dėl prievolių grąžinimo pasidalijimo, prieš kreditorius abu sutuoktiniai ir toliau lieka solidarūs skolininkai.

Jeigu po šios sutarties patvirtinimo paaiškėja Sutuoktinių prievolės kreditoriams, išskyrus paminėtas, atsiradusios santuokos metu ir susijusios su bendro namų ūkio ar išlaikymu, šios prievolės kreditoriams Sutuoktinių vykdomos lygiomis dalimis.

Jeigu po šios sutarties patvirtinimo paaiškėja Sutuoktinių asmeninės prievolės kreditoriams, nesusijusios su aukščiau paminėtomis priežastimis, jos yra vykdomos to sutuoktinio, kuris šių aplinkybių neatskleidė, iš pastarojo asmeninio turto.

Sutuoktiniai pareiškia, kad vienas kito išlaikymui reikalavimų nereiškia, todėl pareiga išlaikyti kitą sutuoktinį nei vienam iš sutuoktinių nenustatoma.

Šia Sutartimi sutuoktiniai išreiškė valią nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tai reiškia, kad kiekvienas iš sutuoktinių įsipareigoja veikti sąžiningai viso santuokos nutraukimo proceso metu, netrukdyti kitam sutuoktiniui įgyvendinti iš šios Sutarties ar įstatymų kylančių teisių, vykdyti pareigų.

Teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys įsipareigoja padengti lygiomis dalimis.

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, pretenzijų dėl jų atlyginimo šalys viena kitai nereiškia.

Sutarties Šalys (sutuoktiniai), pasirašydamos šią Sutartį, patvirtina, kad ji yra sudaryta laisva abiejų šalių valia.

Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo teismas patvirtina šią sutartį ir nutraukia santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, įsiteisėjimo dienos. Jeigu viena iš sutarties šalių nevykdo visų ar dalies šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kita sutarties šalis įgyja teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka šią sutartį įvykdyti priverstinai.“

Teismas sprendė, jog pareiškėjų santuoka faktiškai iširo, kadangi sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena jau keletą metų ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu santuokinį gyvenimą bei tvarkyti bendrą ūkį. Nurodė, kad abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs. Teismo nuomone, sutuoktinių pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka įstatymų reikalavimus bei neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 str. 3, 4 d.).

Apeliaciniu skundu pareiškėja N. Ž. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia jos, kaip sutuoktinės, teises ir teisėtus interesus, teismo sprendimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešėjai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžia vieno sutuoktinio, t. y. apeliantės, teises ir teisėtus interesus. Dėl šių priežasčių nebuvo atskleista bylos esmė. O būtent: santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų ji nesuprato, kadangi yra gilioje depresijoje, prieš teismo posėdį buvo nualpusi. Sutartį pasirašė į ją neįsigilinusi, kadangi žodžiu pasekmės buvo aptartos vienaip, o sutartis surašyta kitaip. Iš patvirtintos sutarties turinio matyti, kad visas vertingas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas atitenka vienam sutuoktiniui R. Ž., nepaisant šalių susitarimo dėl prievolių grąžinimo pasidalijimo, prieš kreditorius abu sutuoktiniai ir toliau lieka solidarūs skolininkai. Be to, nenurodyta santuokoje įgyto turto reali rinkos vertė, dėl ko negalima nustatyti, kokio dydžio kompensacija jai (apeliantei) galėtų priklausyti. Sutartyje nebuvo įrašytos jos pageidaujamos sąlygos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2011-08-01, dėl ko buvo pažeistas viešasis interesas. Parduoto automobilio klausimas bei 30 000 Lt grąžinimo klausimas taip pat neaptartas visiškai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas R. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad jis ir jo advokatė nieko neapgavo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje buvo aptarti visi klausimai, be to, prieš pasirašant N. Ž. sutartį perskaitė. Mano, jog apeliantė dėl savo sveikatos būklės elgiasi neadekvačiai, negali atsakyti už savo žodžius ir veiksmus, dėl ko ji negalės tinkamai pasirūpinti dukromis. Dėl 30 000 Lt, kuriuos abiems dovanojo D. S. (anyta) namui įsigyti, jis sutiktų D. S. gražinti 15 000 Lt, jei pati anyta pareikštų ieškinį ir priteistų teismas, bet ne N. Ž., nes ji tiesiogiai nėra susijusi su šia suma. Teigia, jog jam atiteko nekilnojamo turto dalis, nes yra mokus, už paskolas visada mokėjo ir moka vienas. Priešingai nei teigia apeliantė, teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškintos teisės ir pareigos, šalys jas suprato, apeliantė pati laisva valia teismo prašė patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Apeliantė šioje byloje buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokatės, kuri kartu su jo atstove paruošė procesinius dokumentus, suderinusios abiejų šalių valią. Šį dokumentą pasirašė pati apeliantė, kuri išsamiai susipažino su dokumentų turiniu. Ji nepareiškė jokių pastabų ar pretenzijų.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių naikintinas ir byla perduotina Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p.).

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad iš esmės neginčijama sprendimo dalis nutraukti santuoką, tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurias patvirtindamas pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikydamas materialiosios ir proceso teisės normas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, nes tarp šalių iš esmės ginčas liko (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d. ir 330 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2012-01-12 teismo posėdžio metu pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su pareiškimu teismui pateikė tarp šalių sudarytą 2012-01-12 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 200-205). Teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu šalių pareiškimą patenkino, nutraukė santuoką tarp šalių bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Iš apeliantės teismui pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog ji apeliaciniu skundu ginčija teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kaip neatitinkančią jos valios, pažeidžiančią jos teises ir teisėtus interesus, o būtent – dėl savo sveikatos būklės – gilios depresijos nesuprato santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, to, kad visas vertingas santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas atiteko tik vienam sutuoktiniui R. Ž., nepriteista galima kompensacija, nebuvo įrašytos sąlygos dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neaptartas parduoto automobilio klausimas bei 30 000 Lt grąžinimo klausimas.

CK 3.53 str. 4 d. nustato, kad teismas netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei nustato, kad sudaryta sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesus ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju pareiškėja apeliaciniame skunde būtent ir nurodo, kad sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka jos interesų ir tikrosios valios. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, privalo įsitikinti, kad šios sutarties sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimus ir, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, tokios sutarties netvirtinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių procesinių dokumentų apeliacinei instancijai turinį, sutinka su apeliantės argumentais, jog patvirtinta sutartis realiai neatitinka tikrosios apeliantės valios. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ir pats pareiškėjas R. Ž. iš esmės pripažįsta tą aplinkybę, jog apeliantė serga depresija, elgiasi neadekvačiai, kad tarp šalių kilo ginčas dėl apeliantės motinos pagalbos įgyjant bendrą turtą. Esant tokioms aplinkybėms, tikėtina apeliantės paaiškinimu dėl turtinių ginčų neišsprendimo bendru sutarimu.

Pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kuriuo būdu sprendžiamas santuokos nutraukimo klausimas – abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės – įstatyme visais atvejais teismas įpareigojamas išspręsti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimą (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str. ir 3.62 str. 3 d.). Galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliausiu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes. Tai atitinka ir teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principą, pagal kurį asmuo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyminė prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 ir 3.126 str. nustatytais atvejais. Ginčo byloje santuokoje įgytas turtas padalintas akivaizdžiai nesilaikant sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tuo labiau, kad su apeliante lieka gyventi dvi nepilnametės dukterys. R. Ž. paaiškinimas, jog jam pagrįstai atiteko nekilnojamojo turto dalis, nes jis dengia paskolas, šiuo atveju neturi esminės teisinės reikšmės.

Įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija smulkiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes sprendžia, jog skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-01-12 sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių panaikinti ir perduoti santuokos nutraukimo pasekmių klausimą Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.