Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovės R. P. atstovei advokato padėjėjai Ramutei Klinkovienei, atsakovui D. G., atsakovo atstovei advokatei Galinai Korabliovai, išvadą teikiančių institucijų Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Stirbienei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Astai Samoškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. P. patikslintą ieškinį atsakovui D. G., tretysis asmuo A. V., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir pagal atsakovo D. G. patikslintą priešieškinį ieškovei R. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir vaiko pavardės pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko ieškovė R. P., tretysis asmuo A. V.. Apie posėdį jos informuotos tinkamai. A. V. atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, ieškovę atstovauja advokatė, todėl byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su ieškove nebegyvena nuo 2005 m. liepos mėnesio. Iki tų pačių metų gruodžio mėnesio dar dukrą pasiimdavo pas save, su ja bendraudavo. Jis geranoriškai būtų sutikęs mokėti vaikui išlaikymą, tačiau ieškovė vengė bendrauti, jo šalinosi. Šiuo metu yra bedarbis, niekur nedirba pusantrų metų, turto neturi. Turi verslo vadybininko išsilavinimą, taip pat yra įgijęs staliaus specialybę. Nors ieško darbo, jo rasti nepavyksta. Išlaikymo neteikia ir kitam savo vaikui. Sutinka su 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma bei sutinka mokėti vaikui po 200 Lt išlaikymo kas mėnesį. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštarauja. Prašo nustatyti bendravimo tvarką, nes nori su dukra bendrauti, taip pat pageidauja, kad dukra turėtų jo pavardę.

Liudytoja P. G., atsakovo motina, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su anūke S. B. bendravo iki jau suėjo treji metai. Vėliau, nors ir ji, ir atsakovas norėjo, ieškovė jiems su anūke bendrauti nebeleido.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laima Stirbienė paaiškino, kad lankėsi pas ieškovę du kartus. Ieškovė minėjo, kad dukrai bendrauti su tėvu neleis. Nustatyta, kad vaiko gyvenimo sąlygos geros, pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovė nesutinka, kad vaikas bendrautų su atsakovu. Paklausti paties vaiko nuomonės nėra galimybės, nes motina nėra pasakiusi mergaitei, kad atsakovas yra jos tėvas. Objektyvios išvados dėl bendravimo tvarkos pateikti negali. Tačiau negalima tokia tvarka, kad tėvas iš karto pasiimtų dukrą pas save visai parai kiekvieną savaitgalį. Jei ieškovė pasakytų vaikui, kas yra tikrasis tėvas, iš pradžių būtų galimas tik vaiko lankymas dalyvaujant psichologui, o tik vėliau galėtų būti sprendžiama ir dėl galimybės vaiką pasiimti pas save. Dėl neterminuoto atsakovo tėvų teisių apribojimo, nurodė, kad tam pagrindo nėra. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Šiuo atveju atsakovas bendrauti su vaiku nori. Taip pat nėra pagrindo keisti vaiko pavardę, nes vaikas yra mokyklinio amžiaus ir save identifikuoja dabar esančia pavarde, juolab, kad gimimo liudijime atsakovas vaiko tėvu yra nurodytas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Asta Samoškienė paaiškino, kad ieškovė tyčia nesudarė sąlygų atsakovui bendrauti su vaiku, o atsakovas savo ruožtu tam nedėjo pakankamai pastangų. Tai negali būti pagrindu apriboti atsakovo tėvo valdžią. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka neatitinka vaiko interesų. Vaikas prie tėvo turėtų įprasti palaipsniui, dalyvaujant motinai, po truputį ilginant bendravimo laiką. Reiktų atsižvelgti į vaiko emocinę, psichinę būklę, į tai, kaip ji jaučiasi bendraudama su tėvu. Mano, kad keisti vaiko pavardę netikslinga. Sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Dėl išlaikymo dydžio palieka spręsti teismui.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog S. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. G. ir R. B. (P.) dukra (1 t., b.l. 6). R. P. turi nepilnametę dukrą S. P., gim. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 71). Ieškovė R. P. yra bedarbė, registruojasi Darbo biržoje (2 t., b.l. 32). Jos pajamas sudaro: Šilutės rajono savivaldybės administracijos skirta 558,40 Lt pašalpa, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012-04-18 sprendimu Nr. V2-4082 iki 2021-12-04 skirta 195 Lt mėnesinė išmoka. Antstolės L.Neniškienės 2011-06-13, 2012-01-20, 2012-03-01, 2012-04-02, 2012-05-02 pažymose apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą nurodyta, kad iš D. G. 2011 m. sausio – gegužės, 2011 m. spalio – gruodžio, 2012 m. sausio – balandžio mėnesiais išlaikymo S. B. išieškota nebuvo (1 t., b.l. 180, 2 t., b.l. 80). R. P. kreditoriniai įsipareigojimai: pagal būsto kredito su Nordea Bank Plc sutartį - mėnesio įmoka 36,87 Lt, vartojimo kredito sutartį su AB „Swedbank“ – mėnesio įmoka 427,63 Lt (2 t., b.l. 31, 73). R. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei automobilis Ford Galaxy, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10, 2 t., b.l. 76). Atsakovas D. G. yra bedarbis, registruojasi Darbo biržoje. Laikotarpiu nuo 2012-04-19 iki 2012-04-30 gavo 180,78 Lt nedarbo draudimo išmoką. 2011-07-28, 2011-08-31, 2011-09-30 ir 2012-05-30 D. G. sumokėjo R. P. po 50 Lt išlaikymo vaikui sumas (2 t., b.l. 3, 15). D. G. nuosavybės teise priklauso automobilis Peugeot 605, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto jis neturi (2010-10-05, 2010-10-12 duomenys) (1 t., b.l. 54, 55). D. G. turi nepilnametį sūnų V. V., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 127-128). 2011-06-09 Šilutės rajono pedagogų švietimo centro rašte Nr. 219 nurodyta, kad darbo su psichologu metu, atsižvelgus į motinos pageidavimą, S. B. nebuvo atskleista tiesa apie biologinio tėvo egzistavimą ir tikrą situaciją, todėl įvertinti vaiko nuomonę tuo klausimu, sužinoti jo požiūrį į aplinkybes, susijusias su motinos ieškinio reikalavimais ir biologinio tėvo priešieškiniu galimybės nėra. Psichologinių konsultacijų metu buvo atlikti emocinės sferos tyrimai, situacijų analizės, pokalbiai su mergaite, kas leidžia netiesiogiai apibūdinti mergaitės pažiūras, įvertinti jos nuomonę apie dabartinę situaciją ir santykius šeimoje. Psichologinių konsultacijų metu nustatyta, kad S. B. neturi emocinės sferos sutrikimo požymių; nesaugumo jausmas - labai žemas; nerimas - labai žemas; bendravimo sunkumų nėra; depresiškumo požymių nenustatyta. Truputį aukštesni nepasitikėjimo savimi, menkavertiškumo rodikliai - tyrimo metu buvo stebėta, kad mergaitei trūksta drąsos, nepakankamai susiformavę gebėjimai aiškiai ir tiksliai išreikšti savo mintis žodžiais, apibūdinti savo bei kitų žmonių jausmus. Socialinės brandos lygis atitinka amžiaus normą. Nupieštame name S. nori gyventi su mama R., tėčiu – A., sese S.. S. jautriai reaguoja į stresines situacijas, ne visada gali adekvačiai jas spręsti, labai pergyvena dėl pokyčių, nelengvai pripranta prie naujų žmonių. Mergaitė tikru savo tėveliu laiko (ir vadina) A., piešia geranorišką tėtį ir pasakoja, jog žaidžia su juo kartais daugiau nei su mama, nes mama dabar daug laiko skiria mažajai sesutei. Pateikiama išvada, jog S. B. mano, kad jų šeima yra „laiminga, daug laimingesnė, nei kai kurios kitos šeimos, nes tėtis ir mama nerūko ir negeria, kaip kitų vaikų tėvai, daug laiko praleidžia kartu - važiuoja prie jūros, į gamtą“. Darbo proceso eigoje, iškiklo abejonių, ar prasminga dabar griauti vaiko pasaulį atskleidžiant tiesą apie biologinį tėvą (1 t., b.l. 181-182). Kompleksinis psichiatrinis-psichologinis vaiko ir šeimos įvertinimas neatliktas, nes R. P. dukros S. B. į Vaiko raidos centrą nepristatė (2 t., b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Rašytine bylos medžiaga, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė gyvena kartu su nepilnamete dukra S. B. nuo pat jos gimimo, tarp jų yra susiformavę tvirti abipusiai ryšiai. Ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas nepilnametės dukters vystymuisi. Tuo tarpu atsakovas nebendrauja su dukra, aktyviai nedalyvauja jos auklėjime, neteikia jai išlaikymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, sutinkant atsakovui bei vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, nepilnametės S. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (jos motina) (LR civilinio kodekso 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

LR civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (LR civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.).

Šiuo atveju nustatyta, jog atsakovas nedirba, pajamų negauna, registruotino turto, išskyrus automobilį, neturi. Atsakovo turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžio nustatymui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą nuo pareigos išlaikyti vaikus ar priteisti tokį išlaikymo dydį, kuris neužtikrintų net minimalių vaiko poreikių. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma LR civilinio kodekso 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr.3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr.22, p. 13–22), kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Kaip atsakovas nurodė teismo posėdžio metu, jis jau pusantrų metų niekur nedirba, todėl neturi galimybių mokėti vaikui išlaikymo. Atsakovo teiginiai apie tai, kad jis darbo ieško, tačiau jo neranda, vertinti kritiškai. D. G. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad išnaudojo visas įmanomas priemones darbui susirasti. Pažymėtina, kad atsakovas turi net dvi specialybes: vadybininko ir staliaus, yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus, todėl turi visas objektyvias galimybes dirbti ir gauti lėšų vaiko išlaikymui. Atsakovo nurodytos aplinkybės nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo. Jis privalo imtis priemonių, kad gautų pajamas, iš kurių galėtų teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nurodo, kad sutinka dukrai teikti 200 Lt dydžio išlaikymą. Vienok, konstatuotina, kad atsižvelgiant į vaiko amžių bei objektyvius jį atitinkančius poreikius, toks išlaikymo dydis neužtikrintų net pačių minimaliausių vaiko poreikių, pažeistų vaiko interesus. Minimalia suma, iš kurios gali būti patenkinti minimalūs tokio amžiaus vaiko poreikiai laikytina ieškovės prašoma 400 Lt išlaikymo suma (ieškovės nurodymu dukrai išlaikyti reikalinga 800 Lt per mėnesį suma). Abiejų tėvų 800 Lt dydžio per mėnesį periodinių išmokų suma, reikalinga S. B. išlaikymui nėra per didelė: mergaitė yra aštuonerių metų amžiaus, lanko mokyklą, jos poreikiai nuolat didėja. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas vaikui nėra per didelis, nei reikalingas minimaliems vaiko poreikiams tenkinti, tokį išlaikymą atsakovas teikti gali, o neišgalint, jis turi pats varžyti savo asmeninius poreikius, o ne perkelti šią naštą savo išlaikytiniui mažamečiui vaikui. Šalių turtinė padėtis teiktino išlaikymo dydžio aspektu yra panaši, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo LR civilinio kodekso 3.156 str. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo. Sistemiškai aiškinant ir taikant LR civilinio kodekso 3.156 ir 3.192 str. nuostatas, teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių dukteriai reikalingas 800 Lt per mėnesį išlaikymas turėtų būti teikiamas abiejų tėvų vienodai. Tokiu būdu, esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo tenkintinas visiškai – iš atsakovo dukters S. B. išlaikymui priteistina po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-05-21, iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR civilinio proceso kodekso 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikui, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaiko tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR civilinio kodekso 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

LR civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo, t.y. iki 2010-05-21, po 400 Lt kas mėnesį, viso 14400 Lt. Atsakovas su šia išlaikymo suma nesutinka, nurodydamas, kad pripažįsta tik 4680 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą (po 130 Lt per mėnesį). Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kilus tarp šalių ginčui, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumos dydžio priteisimo, vertina laikotarpiu, kuriuo prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, egzistavusias reikšmingas faktines aplinkybes: vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovė R. P. aptariamu laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), buvo atostogose vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, gavo motinystės (tėvystės) pašalpą (1 t., b.l. 8-9, 178-179). Nuosavybės teise jai priklausė automobilis Ford Galaxy, nekilnojamojo turto neturėjo (1 t., b.l. 10, 11). Atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), buvo D. G. individualios įmonės savininkas (1 t., b.l. 37, 52-53). Nuo 2010-05-12 registruojasi Darbo biržoje, gavo nedarbo draudimo išmokas (1 t., b.l. 57, 133). D. G. priklausė automobilis Peugeot 605, nekilnojamojo turto neturėjo (1 t., b.l. 54, 55). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad aptariamu laikotarpiu gavo nedideles pajamas, todėl negalėtų mokėti prašomo 400 Lt išlaikymo. Jau minėta, kad išlaikymo vaikui neteikimas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar iš viso jų neturėjimu. Nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu (nuo 2007-05-21 iki 2010-05-21) atsakovas dirbo keliose įmonėse, gavo nedarbo draudimo išmokas, taigi pajamų turėjo. Nepaisant to jis vaikui išlaikymo, išskyrus kelias įmokas po 50 Lt, visą tą laikotarpį visiškai neteikė, vaiko išlaikymo našta teko vienai ieškovei. Manytina, jog ieškovės prašoma įsiskolinimo suma, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, nėra per didelė, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo po 400 Lt per mėnesį tenkintinas. Atitinkamai, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 14400 Lt išlaikymo įsiskolinimo, priteisimo. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, tai, kad jis privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, įvertinant priteistinos skolos dydį, atsakovo prašymas dėl sprendimo šioje dalyje išdėstymo tenkintinas. Priteistinos išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimas išdėstytinas per dvejų metų laikotarpį (LR civilinio proceso kodekso 284 str.).

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Teismas, nagrinėdamas ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (LR civilinio kodekso 3.183 str. 2 d.). Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1 ir 2 d.). Šiuo atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovas su vaiku nuo pat kūdikystės nebendrauja, juo nesirūpina, neteikia išlaikymo. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad atsakovas dukrai daro ypatingą žalą ar tėvo valdžią panaudoja priešingai vaiko interesams, ieškovė nenurodė. Priešingai bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nori bendrauti su dukra S. B., ketina jai teikti išlaikymą. Darytina išvada, jog nėra įstatyme nustatytų pagrindų apriboti atsakovo tėvo valdžią, tai pažeistų vaiko interesus, teisę žinoti savo tėvą ir su juo bendrauti, taip pat pažeistų ir skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime (LR civilinio kodekso 3.161, 3.170 str.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas dėl atsakovo tėvo valdžios apribojimo netenkintinas.

Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

LR civilinio kodekso 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nepriklausomai, ar tėvų santuoka yra nutraukta, ar pripažinta negaliojančia ar tėvai gyvena skyrium. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (LR civilinio kodekso 3.170 str. 1 ir 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR civilinio kodekso 3.175 str. 2 d.).

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra S. B. nežino to, kad atsakovas yra jos tėvas, tėvu laiko motinos sutuoktinį A. P., nuo kūdikystės su atsakovu D. G. nebendravo, todėl jo visiškai neprisimena. Tokiu būdu būtina itin atsakingai nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, kaip galima labiau būtų išvengta neigiamų psichologinių bei emocinių padarinių. Atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, kai vaikas kiekvieną savaitgalį būtų pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos ir jį praleistų tik su tėvu, esant minėtoms aplinkybėms, negali būti nustatoma. Tą nurodė ir Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovės teismo posėdžio metu. Todėl, vadovaujantis išimtinai vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko teises užtikrinančių institucijų išvadas, Šilutės rajono pedagogų švietimo centro išvadas (1 t., b.l. 181-182),ir vadovaujantis LT CPK 265 str. 2 d., 376 str. 3 d., nustatytina tokia S. B. bendravimo su atsakovu D. G. bendravimo tvarka: atsakovas du mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo bendrauja su dukra kas antrą penktadienį po dvi valandas ieškovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant ieškovei R. P. ir psichologui, kurio dalyvavimą įpareigotinas užtikrinti atsakovas. Nuo trečio mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo, iki šešto mėnesio atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį po dvi valandas ieškovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje. Nuo septinto mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje ieškovės ir atsakovo suderintu laiku arba pasiimdamas jį pas save kas antrą mėnesio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas ne vėliau, kaip sekmadienį 18 val.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo.

Byloje pateiktas 2004-04-16 išduotas gimimo liudijimas patvirtina, kad esant skirtingoms ieškovės ir atsakovo pavardėms, jų vaikui buvo suteikta motinos pavardė „B.“ (1 t., b.l. 6). Atsakovas priešieškiniu prašo pakeisti vaiko pavardę į jo – „G.“.

Vaiko pavardės suteikimo principines nuostatas reglamentuoja LR civilinio kodekso 3.167 str., numatantis, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardė skirtinga, vaikui suteikiama vieno iš tėvų pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Ieškovė nurodė, o atsakovas neneigė, kad registruojant dukros gimimą jai pavardė „B.“ buvo suteikta jų abiejų bendru sutarimu. Atsakovas reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo pareiškė tik 2010-11-10 (1 t., b.l. 75-77), t. y. praėjus daugiau nei šešeriems metams po pavardės vaikui suteikimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. bei LR civilinio kodekso 3.161 str. 1 d. įtvirtinta viena iš vaiko teisių – teisė nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, t. y. vaikui po gimimo turi būti suteiktas vardas ir pavardė per kuo trumpesnį laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą. Pažymėtina, kad vaiko pavardės keitimas neatitiktų ir jo interesų, nebent tai yra aiškiai pagrįsta pasikeitusiomis faktinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, jeigu pavardę pakeičia motina (tėvas), kurio pavardė vaikui suteikta (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad S. B. lanko mokyklą, save pristato ir identifikuoja kaip „B.“, todėl siekiant užtikrinti vaiko pavardės pastovumą (nekintamumą), atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, atsakovo reikalavimas dėl jo dukters pavardės pakeitimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė R. P. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 265,20 Lt žyminio mokesčio, 800 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (1 t., b.l. 23, 102, 103).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 133,20 Lt žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus iš dalies (75 proc. visų ieškovės reikalavimų), jai iš atsakovo priteistina 600 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 733,20 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš ieškovės ir atsakovo nepriteistinos (2 t., b.l. 44).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovės R. P. ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove R. P..

Priteisti iš atsakovo D. G. išlaikymą S. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-05-21 iki jos pilnametystės periodinėmis išmokomis po 400 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) per mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Paskirti ieškovę R. P. uzufrukto teise tvarkyti pinigines lėšas, skirtas S. B. išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo D. G. 14400 Lt (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų Lt 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą S. B., gim. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo įsiskolinimo sumos sumokėjimą išdėstyti per dvejus metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokant po 600 Lt per mėnesį.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovo D. G. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią atsakovo D. G. ir jo dukters S. B. bendravimo tvarką: atsakovas du mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo bendrauja su dukra kas antrą penktadienį po dvi valandas ieškovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje dalyvaujant vaiko motinai R. P. ir psichologui, kurio dalyvavimą įpareigoti užtikrinti atsakovą. Nuo trečio mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo iki šešto mėnesio, atsakovas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį po dvi valandas ieškovės ir atsakovo suderintu laiku vaiko gyvenamojoje vietoje. Nuo septinto mėnesio po sprendimo įsiteisėjimo, atsakovas bendrauja su vaiku kas antrą savaitgalį vaiko gyvenamojoje vietoje ieškovės ir atsakovo suderintu laiku arba pasiimdamas jį pas save kas antrą mėnesio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas ne vėliau, kaip sekmadienį 18 val.

Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. G. 733,20 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. P.

Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas atsakovui D. G. 2010-10-15 nutartimi, išieškojus laikino išlaikymo įsiskolinimą, panaikinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.