Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2016-02-22 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2016-03-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 3 d. galutine bausme - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, LR BK 92 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą 1 metams; 3) 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d., pakeistu 2017-03-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutine 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, LR BK 92 str. pagrindu atidedant bausmės vykdymą 2 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį – tėvą V. T., o būtent: 2017 m. lapkričio 29 d. apie 11 val. 30 min. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia metaliniu pelenų žarstekliu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam V. T. į kairės rankos alkūnę ir vieną kartą į dešinės rankos petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą-nubrozdinimą kairės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje.

Kaltinamasis V. T. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad lapkričio 29 d. ryte atsikėlus, tėvas pasakė „eik grėbti lapus“. Atsakė jam „leisk pamiegoti“. Nuėjus į virtuvę valgyti sriubos, tėvas paėmė jį už pakarpos. Tada jis paėmė metalinį žarsteklį ir sudavė juo tėvui į petį ir į rankos alkūnę. Kad sužalojo tėvą, matė, jam parodė pats tėvas. Ant alkūnės buvo nubrozdinimas, kraujas. Tai vyko apie pietus, pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Sutinka, kad tėvui sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu buvo blaivus. V. buvo pas draugus. Gailisi dėl savo elgesio. Yra registruotas darbo biržoje, ateityje žada dirbti, moka dirbti staliaus darbus. Turi problemų su sveikata, yra neįgalus. Gydosi nuo alkoholizmo, lankosi pas psichologus. Ankščiau su tėvu konfliktų nebuvo, sutarė gerai. Tėvo atsiprašė.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes V. T. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. T. visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2017-11-29 protokolas-pareiškimas, kuriame V. T. nurodė, jog 2017-11-29 apie 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini). jis pasakė savo sūnui V. T., dar šis eitų dirbti, po ko jis su sūnumi sukonfliktavo, o jo sūnus vieną kartą trenkė pelenų žarstekliu į kairę alkūnę ir vieną kartą į dešinį petį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Konfliktą matė ir girdėjo jo sūnus V. T., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8);

- 2017-11-29 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti virtuvėje prie lovos, netoli apvalaus stalo. Prie krosnies uždegimo angos yra metalinis pelenų žarsteklis, kuris yra 67 cm ilgio ir apie 1 cm pločio. Žarsteklis yra nežymiai palankstytas. Apžiūros metu fotografuota (b. l. 11-18);

- policijos pareigūnės K. K. 2017-11-30 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, jog 2017-11-29 apie 11 val. 57 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), pranešėjas namuose konfliktuoja su sūnumi, kuris kelia triukšmą, grasina jam. Namuose yra mažametis vaikas. Greitosios medicinos pagalbos pranešėjas atsisako. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė V. T.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-11-29 apie 11 val. 30 min. adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, kuris vyko virtuvėje, sūnus V. T. trenkė pranešėjui pelenų žarstekliu vieną kartą į kairės rankos alkūnę ir vieną kartą į dešinį petį, taip sukeldamas tėvui fizinį skausmą. Konfliktą matė ir girdėjo sūnus V. T., gim. (duomenys neskelbtini). 12 val. 09 min. V. T. alkoholio matuokliu buvo nustatyta 0,00 promilių etilo alkoholio. V. T. kraujavo kairės rankos alkūnė. Iki atvykstant policijos pareigūnams, V. T. buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nepilnametis, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudytoju (b. l. 19-21);

- 2017-11-30 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. T. padarytas nubrozdinimas kairės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje. Rastas sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Kūne rastam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu. V. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Rastas kūno sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai (b. l. 41);

- nukentėjusiojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2017-11-29 apie 11.00 val. jis pradėjo žadinti savo sūnų V. T., kuris tuo metu miegojo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Jis pažadino savo sūnų ir liepė jam eiti dirbti, nes šis namuose tik valgo ir miega, tačiau nieko nedirba bei jam nepadeda. Dėl to sūnus buvo nepatenkintas, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Apie 11.30 val. namų virtuvėje konflikto metu jo sūnus V. T. paėmė metalinį pelenų žarsteklį, kuris buvo padėtas prie krosnies, ir juo vieną kartą jam sudavė į kairės rankos alkūnę bei vieną kartą trenkė į dešinį petį. Dėl tokių sūnaus veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Po smūgių jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Iki atvykstant policijos pareigūnams prieš jį smurtavęs sūnus pasišalino. Konflikto metu namuose buvo ir įvykį matė jo nepilnametis sūnus V. T., gim. (duomenys neskelbtini). Po sūnaus smūgių jam kraujavo kairės rankos alkūnė, tačiau į medikus jis nesikreipė. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jam išaiškinta, jį jis pateiks vėliau. Apklausiamas papildomai V. T. parodė, kad jis su sūnumi V. gyvena dviese nuosavame name, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis namas priklauso jo dukrai, kuri gyvena ir dirba užsienyje. V. yra deklaravęs gyvenamąją vietą kitu adresu, tačiau ten negyvena. Tarpusavio santykiai jo ir V. yra normalūs, jie sutaria gerai. Jo sūnus niekur nedirba, grįžta į namus tik pavalgyti, permiegoti, dėl to jis pyksta, nes nepadeda atlikti ūkio darbų, neprisideda prie maisto, buitinių išlaidų. Ankščiau V. niekada nėra smurtavęs jo atžvilgiu. Šią savaitę atvyko pasisvečiuoti jo jauniausias sūnus V. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuris po skyrybų liko gyventi su savo motina. 2017 m. lapkričio 29 d. apie 10 val. jis pradėjo žadinti Vytautą, prašė keltis ir padėti atlikti ūkio darbus, tačiau V. jo neklausė, o toliau miegojo. Namuose tuo metu buvo jis ir jauniausias sūnus V.. Apie 11 val. V. atsikėlė, atėjo į virtuvę, bet buvo nepatenkintas, kad jis šį žadina. Jis papriekaištavo V., kad šis niekur nedirba, vėlai grįžta į namus, o po to ryte ilgai miega, jam nepadeda. V. jam atsakė, kad tai ne jo reikalais, kada norės išeis iš namų, kada norės sugrįš. Sūnus liepė jam nesikišti į šio gyvenimą. Taip žodis po žodžio jie susipyko. Jis toliau nenustojo V. priekaištauti, liepė jam eiti dirbti. V. jam vis liepė nesikišti ir neaiškinti, kaip jam gyventi. Tada jis pasakė, kad jeigu V. nenori dirbti, neklauso jo, tegul išeina iš šių namų ir gyvena kaip nori. Po šių jo žodžių, apie 11 val. 30 min., V. paėmė metalinį pelenų žarsteklį, kuris buvo padėtas prie pečiaus, ir juo užsimojo į jį. Jis pakėlė kairę ranką, norėjo apsisaugoti, ir tada V. tyčia be jokios priežasties vieną kartą sudavė jam į kairę ranką. Metaliniu žarstekliu jam kliuvo į kairės rankos alkūnę, atsirado žaizda, pradėjo bėgti kraujas, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuoj po šio smūgio V. tuo pačiu metaliniu žarstekliu tyčia sudavė vieną kartą į dešinę ranką. Smūgis kliuvo į dešinės rankos petį, atsirado mėlynė, buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis pradėjo šaukti ant V., ką jis daro, kaip elgiasi. V. numetė ant grindų metalinį pelenų žarsteklį ir išėjo iš namų. Jis tuo metu paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kas atsitiko. Kai centro darbuotoja jo paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad sūnus triukšmauja, konfliktuoja ir grasina. Sakydamas žodį „grasina“, jis turėjo omenyje, kad V. su metaliniu pelenų žarstekliu jam sudavė. Jokių grasinančių žodžių V. jo atžvilgiu neišsakė, tiesiog grasinimą jis suprato smūgį metaliniu pelenų žarstekliu. Visą šį įvykį matė jauniausias sūnus V., kuris tuo metu taip pat buvo virtuvėje, tačiau jis nenori, kad V. būtų apklausinėjamas šioje byloje, kadangi tiek jis, tiek V., jam yra artimi žmonės. Kai atvyko policijos pareigūnas ir jį apklausinėjo, į namus grįžo V., kuris buvo sulaikytas. Į medikus dėl suduotų smūgių jis nesikreipė, pas teismo medicinos ekspertus nuvyks. Turtinė žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio jis nereiškia. Jis savo sūnui V. atleidžia, pretenzijų jam neturi, o nori tik vieno, kad šis susitvarkytų savo gyvenimą, pradėtų dirbti ir normaliai gyventi (b. l. 47-49, 58-61).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo V. T. prisipažinimas, nukentėjusiojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie V. T. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, V. T. protokolas - pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūnės K. K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog V. T. 2017 m. lapkričio 29 d. apie 11 val. 30 min. namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia metaliniu pelenų žarstekliu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam – savo tėvui V. T. į kairės rankos alkūnę ir vieną kartą į dešinės rankos petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. T. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą-nubrozdinimą kairės alkūnės ištiesiamajame paviršiuje. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus tėvo atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. T. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas V. T. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). Nusikalto būdamas 3 kartus teistu, teistumui neišnykus (b. l. 91-95, 97-151). Prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir davė išsamius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 158-162), nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 157). Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.) už nusikalstamos veikos padarymą V. T., kaip nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, skirtina griežčiausia - laisvės atėmimo - bausmė. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-03-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d. paskirta galutine 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Bausmės vykdymo atidėjimo institutas (LR BK 75 str.) yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai konkrečiam nuteistam asmeniui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

Pastebėtina, kad V. T. teismo posėdžio metu neigiamai įvertino savo elgesį, yra dar labai jauno amžiaus – jam neseniai suėjo 18 metų. Nukentėjusysis kaltinamajam pretenzijų neturi, nori, kad jis susitvarkytų savo gyvenimą, pradėtų dirbti ir normaliai gyventi. V. T. atžvilgiu nėra iškelta kitų baudžiamųjų bylų. Jis yra registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo, gydosi nuo alkoholizmo, kas rodo, jog bando keisti gyvenimo būdą. Turi negalią dėl nežymaus intelekto sutrikimo. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir dar kartą atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams 3 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d., iki tol kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos LR BK 92 str. nuostatos, jam nusikaltus būnant nepilnamečiui). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p.). Taip pat, teismo nuomone, atidedant V. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72² str.).

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką V. T. įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2017-11-29 14.40 val. iki 2017-12-01, 12.40 val., t. y. dvi paros (b. l. 77).

V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę V. T. nustatyti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2016-12-23 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017-03-23 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (6 veikos), 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d. paskirta galutine 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. T. atidėti 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams ir paskirti jam šiuos įpareigojimus:

- mokytis, dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;

- būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką V. T. įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2017-11-29, 14.40 val. iki 2017-12-01, 12.40 val., dvi paras.

V. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.