Kauno apygardos teismo nutartis

2020-03-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-124-317/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-19
Bylos Nr.
AN2-124-317/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00372-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
Advokatai
Dainius Gudas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-124-317/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00372-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.1; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) patarėjo, vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimo S. F. A. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. F. A. N. 2019 m. spalio 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, esant darbo santykių požymiams ir atlygintinumui, leido D. B. dirbti apsaugos darbuotojo darbą 2018 m. liepos 20 - 21 dienomis, nesudaręs su juo darbo sutarties raštu ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki šio darbuotojo darbo pradžios ir vėliau 2018 m. rugpjūčio 24 - 25 dienomis, nesudaręs su D. B. rašytinės darbo sutarties (2019 m. rugpjūčio 30 d. darbo sutartyje Nr. 18 darbo pradžia numatyta nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o VSDFV teritoriniam skyriui pranešta 2018 m. rugpjūčio 23 d.), taip pat leido E. Z. nelegaliai dirbti padavėjos-barmenės darbą nuo 2018 m. liepos 18 d., nesudaręs su šia darbuotoja darbo sutarties raštu, taip pat, po šios darbuotojos atleidimo iš darbo 2019 m. sausio 29 d. nesudarė su šia darbuotoja naujos darbo sutarties ir leido jai nelegaliai dirbti nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. vasario 9 d., nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui per vieną darbo dieną iki darbuotojos darbo pradžios, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2020 m. sausio 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį S. F. A. N. atžvilgiu nutraukė.

3. Institucijos patarėjas, vyriausiasis darbo inspektorius V. G. skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, pripažįstant S. F. A. N. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti sankcijoje numatytą baudos vidurkį.

3.1. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas| bylos aplinkybes ir faktų prieštaras, vadovavosi išimtinai tik S. F. A. N. ir jo liudytojo R. G. parodymais, neįžvelgė svarbių netikslumų ir atsainaus dokumentų įforminimo, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Anot skundo autoriaus, liudytojų D. B., R. S., E. Z. ir I. B. parodymai, duoti tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teisme, neabejotinai patvirtina S. F. A. N. padarytą pažeidimą.

Šalies argumentai

3.2. Apeliantas nurodo, jog teisminio proceso metu S. F. A. N. teigė, kad D. B. iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsauginio pareigų buvo atleistas dėl netinkamo elgesio su lankytojais, tačiau tai prieštarauja faktiniam šio darbuotojo darbo sutarties nutraukimo pagrindui. Tai akivaizdžiai parodo, kad S. F. A. N. teisme melavo. Dėl to manoma, kad ir kiti S. F. A. N. teiginiai, versijos taip pat gali būti neteisingi. Darbo sutarties nutraukimą su D. B. inicijavo S. F. A. N., 2019 m. liepos 26 d. parengęs pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą. Šiuo pranešimu D. B. buvo pranešta, kad dėl darbo organizavimo pakeitimų įmonėje, panaikinta apsauginio pareigybė ir iš darbo jis bus atleistas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnį. Tačiau, darbo sutartį su D. B. S. F. A. N. nutraukė 2019 m. liepos 30 d. ir VSDFV nurodė atleidimo pagrindą, numatytą DK 55 straipsnio 1 dalyje - darbuotojo iniciatyva, be svarbių priežasčių. D. B., pateikęs prašymą (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai nurodė, kad darbo sutartį S. F. A. N. su juo nutraukė pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, nesant jo rašytinio prašymo. Vėliau S. F. A. N. ištaisė ir pakeitė darbo sutarties nutraukimo pagrindą ir atleidimo datą - darbo sutartis su D. B. buvo nutraukta nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės, pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą. D. B. buvo paskutinis įmonės darbuotojas, su kuriuo buvo nutraukta darbo sutartis, ir lig šiol įmonėje samdomų darbuotojų, išskyrus įmonės direktorių S. F. A. N., nėra.

3.3. D. B. ir įmonės direktorius S. F. A. N. darbo sutartį pasirašė 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir numatė, kad D. B. įmonėje dirbti pradės nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o VSDFV darbdavys pateikė pranešimą, kad D. B. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d., tačiau pakeitimų, kada darbuotojas pradeda dirbti įmonėje, rašytinėje darbo sutartyje neatliko. Akcentuotina ir tai, kad, pažeisdamas DK 65 straipsnio 7 dalį, pasibaigus darbo sutarčiai, nei D. B., nei E. Z. darbo sutartyse S. F. A. N. neatliko įrašų apie darbo sutarties pasibaigimą, pasirašytinai nesupažindino darbuotojų apie darbo sutarties nutraukimo datą ir pagrindą. Anot apelianto, šis S. F. A. N. neveikimas teisės aktų nustatyta tvarka yra labai svarbus įrodinėjant E. Z. darbo santykių įmonėje pabaigos datą, kadangi ji teigė, jog, nežinodama, kad yra atleista iš darbo, toliau dirbo įmonėje nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. vasario 9 d., nors S. F. A. N. VSDFV buvo pateikęs pranešimą, kad šios darbuotojos darbo santykiai įmonėje pasibaigė 2019 m. sausio 29 d. Visa tai patvirtina, kad S. F. A. N. akivaizdžiai aplaidžiai rengė ir tvarkė darbuotojų D. B. ir E. Z. priėmimo ir atleidimo iš darbo dokumentus. Tai galimai sudarė prielaidą teismo proceso metu jam palankiai, savo naudai interpretuoti darbuotojų priėmimo ar atleidimo iš darbo datas. Todėl teismas neturėjo užtikrintai vadovautis S. F. A. N. pateiktuose su darbo sutarties sudarymu susijusiuose dokumentuose atliktais datų įrašais dėl darbuotojų D. B. ir E. Z. darbo pradžios ar/ir pabaigos. Jis turėjo labiau įsigilinti ir atsižvelgti į liudytojų pirminius administracinio tyrimo metu duotus rašytinius parodymus.

3.4. Kritikuodamas skundžiamo nutarimo motyvus, apeliantas pažymi ir tai, kad apylinkės teismas atkreipė dėmesį, jog D. B. skundą dėl nelegalaus darbo Valstybinei darbo inspekcijai pateikė po tarp jo ir S. F. A. N. įvykusio konflikto, bei nurodo manantis, jog šį konfliktą ir sukėlė būtent S. F. A. N. aplaidumas ir neveikimas darbo teisinių santykių veikloje. Todėl įvykęs konfliktas negali būti priežastinis ryšys, nustatant ir įrodinėjant D. B. nelegalaus darbo atvejį, ir neturi būti laikomas labai svarbiu faktu teismo sprendimo priėmimui. Tuo tarpu liudytojų E. Z. ir R. S. paaiškinimai, nors ir buvo pateikti Darbo ginčų komisijai D. B. iniciatyva, tačiau abi šios liudytojos buvo apklaustos joms pačioms atvykus į Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinį skyrių raštu ir pasirašius dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Be to, jos parodymus davė ne vienu metu, skirtingomis dienomis, abi nurodė, kad D. B. 2018 m. liepos 20 - 21 dienomis dirbo apsaugos darbuotoju kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, šių liudytojų paaiškinimų atsiradimo byloje aplinkybės neturi būti priežastimi laikyti jų parodymus nesvariais.

3.5. Anot apelianto, aplinkybes, susijusias su E. Z. darbo pradžia kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino liudytoja R. S.. Apylinkės teismas, vertino R. S. galimybę teikti parodymus dėl E. Z. darbo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m vasario 9 d., akcentuodamas tai, jog ji nurodytu laikotarpiu kavinėje jau nebedirbo, visiškai nenagrinėdamas jos parodymų, duotų dėl D. B. ir E. Z. darbo pradžios 2018 m. liepos mėn. laikotarpyje. Apelianto įsitikinimu, R. S. parodymų pilnai pakanka įrodyti, jog D. B. nelegaliai dirbo 2018 m. liepos 20 - 21 dienomis, o E. Z. - 2018 m. liepos 18 - rugpjūčio 2 dienomis. Be to, E. Z. tiek Darbo ginčų komisijos, tiek Valstybinės darbo inspekcijos atliekamo informacijos tyrimo metu, raštu ir pasirašytinai patvirtino, kad ji pradėjo įmonėje dirbti barmene nelegaliai nuo 2018 m. liepos 18 d. ir už nelegaliai dirbtą laikotarpį S. F. A. N. jai sumokėjo 100 eurų, o D. B. dirbo kavinėje apsauginiu tą patį savaitgalį, t. y. 2018 m. liepos 20 - 21 dienomis, vėliau dirbo nuo rugpjūčio mėnesio. Nors E. Z. teisme teigė gerai neprisimenanti tikslios jos darbo pradžios kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ datos, tačiau taip ir liko nepaneigtas jos išsakytas faktas, kad su D. B. ji pradėjo dirbti įmonėje tą pačią savaitę - ji keletą dienų anksčiau, o D. B. tą patį savaitgalį. Kadangi nagrinėjama darbo santykių pradžia įvykusi gana seniai (2018 m.), E. Z. tikslią darbo pradžios dieną galėjo pamiršti. Be to, teismas nepaneigė E. Z. teiginių dėl už nelegalų darbą sumokėtų 100 eurų. E. Z. teisme duoti parodymai iš esmės neprieštarauja administracinio nusižengimo tyrimo metu jos duotiems parodymams, todėl teismas netinkamai įvertino jos duotus parodymus ir nepasisakė dėl E. Z. galimo nelegalaus darbo 2018 m. liepos 18 - rugpjūčio 2 dienomis ir 2019 m. sausio 30 - vasario 9 dienomis. Teismas taip pat neatsižvelgė į liudytojo I. B. duotus parodymus, jog 2018 m. liepos 20 ir 21 dienomis jis (I. B.) lankėsi kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apsaugos darbuotoju jau dirbo D. B..

3.6. Skunde teigiama ir tai, kad R. G. teisme liudijo S. F. A. N. prašymu, todėl jo duoti parodymai taip gali būti šališki. R. G. nurodė, kad jis su D. B. kelis kartus kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apsauginiais darbuotojais iki 2018 m. liepos 6-7 d., kol jis dar dirbo kavinėje, bet kada - nesukonkretino. Kadangi R. G. įmonėje liepos 20-21 dienomis faktiškai jau nedirbo, jo parodymai neturėtų būti pagrindinis argumentas, įrodinėjant galimą D. B. nelegalų darbą liepos 20-21 dienomis, nes dėl D. B. darbo šiomis dienomis jis ir nepasisakė. Atkreiptinas dėmesys, jog R. G. 2018 m. liepos 17 d., žinute pranešus, o 2018 m. liepos 18 d. įteikus darbdaviui rašytinį pranešimą, kad išeina iš darbo, tą savaitgalį, t. y. liepos 20-21 dienomis, apsauginiu darbuotoju kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ galimai dirbo D. B., nes kitų apsaugos darbuotojų tuo metu įmonėje nebuvo. R. G. teisme taip pat nurodė, kad, nutraukus darbo sutartį, S. F. A. N. darbo sutartyje įrašų apie faktinę darbo sutarties pabaigą taip pat neatliko. Todėl, neįvertinus visų įrodymų, teismo padaryta išvada, kad tai, jog D. B. nurodė netikslius savo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpių duomenis, patvirtina ir teisme liudytoju apklausto R. G. parodymai, negali būti teisinga. Remdamasis išimtinai R. G. paaiškinimu, teismas neatliko chronologiško ir išsamaus jo parodymų vertinimo.

4. Atsipiepime į apeliacinį skundą S. F. A. N. atstovas advokatas Dainius Gudas prašo Institucijos atstovo skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo, vyriausiojo darbo inspektoriaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta galutinė išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka S. F. A. N. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti. Skunde iš esmės teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, ignoruodamas S. F. A. N. kaltę pagrindžiančius įrodymus – visų pirma, liudytojų D. B., E. Z., R. S. ir I. B. parodymus.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

9. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

10. Susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, taip pat įvertinęs skundžiamo nutarimo bei Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentus ir motyvus, apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad šioje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog D. B. bei E. Z. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu (D. B. atveju – 2018 m. liepos 20-21 dienomis, E. Z. atveju – 2018 m. liepos 18 d. - rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. sausio 30 d. -vasario 9 d.), nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, atlygintinai dirbo (D. B. atveju – apsauginio darbuotojo, E. Z. atveju – padavėjos-barmenės darbą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti jo priimtą procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos atstovo apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais bei prielaidomis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai išdėstė motyvus, kuriais remiantis grindžiamos teismo išvados, nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nesivadovaujama tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek teisme liudytojų D. B., E. Z., R. S. ir I. B. duotais paaiškinimais. Taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

11. Iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo atveju tyrimas dėl galimai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo iš esmės buvo pradėtas po to, kai buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas D. B. 2019 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisiją dėl jo atleidimo iš darbo teisėtumo bei neišmokėto darbo užmokesčio, kuriai be kita ko, nurodė, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju dirbo nuo 2018 m. liepos 20 d., ir pateikė E. Z. bei R. S. rašytinius paaiškinimus, kuriuose jos nurodė patvirtinančios, jog D. B. apsaugos darbuotojo pareigoms atlikti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas 2018 m. liepos 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

12. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus atlikto administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo apklaustas D. B., rašytinius paaiškinimus pateikusios E. Z. ir R. S. bei I. B.. Administracinio nusižengimo tyrimo metu D. B. tvirtino, jog su darbdaviu, t. y. S. F. A. N., kurį pažinojo iš anksčiau, susitarė dirbti ir faktiškai dirbo jau 2018 m. liepos 20 d. ir 21 d., tačiau rašytinės darbo sutarties, prieš pradedant realiai eiti apsaugos darbuotojo funkcijas, nepasirašė, tai padarė tik 2018 m. rugpjūčio 31 d, už šias dvi dienas darbdavys sumokėjo jam 50 eurų. E. Z. bei R. S. iš esmės patvirtino D. B. nurodytas su jo darbo pradžia kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ susijusias aplinkybes. E. Z. raštu paaiškino, jog ji pati nuo 2018 m. liepos 18 d. pradėjo dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nors darbo sutartis su ja buvo sudaryta tik 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. liepos 20 d. ir 21 d. kartu su ja dirbo ir D. B., kavinėje atlikęs apsaugos darbuotojo funkcijas. Be to, ši liudytoja taip pat nurodė, jog darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2019 m. sausio 29 d., tačiau ji minėtoje kavinėje dirbo dar iki 2019 m. vasario 9 d., t. y. jau po darbo sutarties nutraukimo, už 2019 m. vasario mėnesį atlyginimo ji negavo. Apklausiama R. S. paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 24 d., 2018 m. liepos mėnesį šioje kavinėje pradėjo dirbti ir E. Z. bei D. B. – E. Z. 2018 m. liepos 18 d., o D. B. 2018 m. liepos 20 d. Tuo tarpu I. B. parodė, jog 2018 m. liepos mėnesio pradžioje pas jį garaže automobilį remontavo S. F. A. N.. Tuo pačiu metu į garažą atvyko ir D. B., kuriam S. F. A. N. pasiūlė nuo liepos mėnesio dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, su kuo, kiek pamena, D. B. sutiko. Be to, jis pats lankėsi nurodytoje kavinėje 2018 m. liepos 20 d. ir 21 d., kurioje apsaugos darbuotoju jau dirbo D. B..

13. Administracinio nusižengimo tyrimo metu prie bylos medžiagos taip pat buvo prijungtos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. Z. 2018 m. rugpjūčio 2 d. bei D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarytų darbo sutarčių kopijos, iš kurių matyti, jog pagal šias sutartis faktiškai įmonėje E. Z. turėjo pradėti dirbti 2018 m. rugpjūčio 3 d., o D. B. 2018 m. rugpjūčio 31 d., bei duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos, iš kurių matyti, jog E. Z. darbo pradžia registruota 2018 m. rugpjūčio 3 d., pabaiga - 2019 m. sausio 29 d., o D. B. darbo pradžia registruota 2018 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga - 2019 m. rugpjūčio 9 d.

14. Bylos nagrinėjimo metu S. F. A. N. nesutiko su pažeidimu, dėl kurio jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kategoriškai tvirtino, jog D. B. jo vadovaujamoje bendrovėje iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. nedirbo, bei nurodė priežastį, kuri, jo manymu, galėjo įtakoti tai, kad D. B. melagingai apkalba jį, tvirtindamas, jog jis, kaip darbdavys, neužtikrino, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. B. atsiradę darbo teisiniai santykiai būtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. S. F. A. N. nurodė, jog D. B. buvo atleistas iš darbo dėl netinkamo elgesio su kavinės lankytojais, po ko jis itin supyko ir pradėjo grasinti darbdaviui, reikalauti sumokėti daugiau pinigų, nei jis privalėjo, atsižvelgiant į sulygtą darbo užmokestį ir faktiškai D. B. išdirbtą laiką. S. F. A. N. taip pat nurodė, jog konfliktas tarp jo ir buvusio darbuotojo tęsėsi ir po darbo sutarties nutraukimo ir netgi baigėsi smurtinių veiksmų, kuomet D. B. griebė jį už kaklo, už ką jis buvo nubaustas pinigine bauda, panaudojimu. S. F. A. N. taip pat kategoriškai paneigė ir jam pareikštus kaltinimus dalyje dėl E. Z. nelegalaus darbo, tvirtindamas, jog ji faktiškai dirbo tik nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. sausio 20 d.

15. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu D. B. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kurias raštu išdėstė ir Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui, bei patvirtino S. F. A. N. teiginius dėl tarp jų įvykusio konflikto, dėl kurio jis buvo nubaustas 15 eurų bauda.

16. Teisme apklausas I. B. parodė, jog į jo darbo vietą S. F. A. N. atvažiavo pasiimti pataisyto automobilio (tai galėjo būti laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 10 d. iki liepos 13 d.), tuo pačiu metu atvyko ir D. B., kuriam S. F. A. N. pasiūlė dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo atleistas tuo metu kavinėje apsaugos darbuotoju dirbęs R. (R. G.), su kuo D. B. sutiko. Liudytojas taip pat nurodė, jog kada D. B. buvo pasiūlyta pradėti dirbti ir už kokį atlygį jis negirdėjo.

17. Liudytoja apklausta E. Z. teisme nurodė, kad dirbo S. F. A. N. kavinėje barmene, įsidarbino 2018 m. liepos mėn. 20 d., tačiau nurodyti kada buvo paskutinė jos darbo diena kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, netgi, ar tai buvo sausio mėnesio pabaigoje, ar vasario mėnesio pradžioje, negalėjo. E. Z. taip pat parodė nesanti visiškai tikra, ar 2018 m. liepos 20 d. D. B. dirbo kavinėje, tai, kad neatsimena, ar jis šią dieną dirbo, buvo sakiusi ir D. B., kurio iniciatyva ir liudija. Nors liudytoja teisme visiškai nepaneigė savo Institucijai pateiktų paaiškinimų turinio, tačiau vis tik suabejojo dėl D. B. tikslios darbo datos, t. y. ar D. B. darbą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų pradėjo 2018 m. liepos 20 d.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teisme apklaustas R. G. nurodė, jog 2018 m. dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju, iš darbo išėjo 2018 m. liepos 7 d., iki to laiko kelis kartus dirbo su D. B.. Tuo tarpu liudytoja R. S. parodė, kad bendrovėje ,,(duomenys neskelbtini)“ barmene dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. D. B. kavinėje pradėjo dirbti vietoj apsaugos darbuotojo R. G.. Liudytoja taip pat tvirtino atsimenanti, jog D. B. susipažino su E. Z. darbe 2018 m. liepos mėn. 20 d. Tačiau pažymėtina, jog kaip ir E. Z., R. S. nurodė raštą, jog D. B. dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ Valstybei darbo inspekcijai parašiusi D. B. prašymu.

19. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintų įrodymų visumą, atsižvelgęs į tai, kad procesas dėl galimai nelegalaus darbo šiuo atveju prasidėjo D. B. iniciatyva, po tarp jo ir buvusio darbdavio įvykusio konflikto, dėl kurio D. B. netgi buvo nubaustas administracine tvarka, nusprendė atmesti D. B. pateiktą versiją, taip pat nesivadovauti ir liudytojų E. Z. bei R. S. Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui pateiktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie buvo parašyti D. B. prašymu. Be to, apylinkės teismas įvertino ir tai, kad E. Z. teisme negalėjo prisiminti tikslios D. B. darbo pradžios datos, nurodė, jog nėra tikra ar jos paaiškinime, pateiktame Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui, nurodyta data yra teisinga. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tam įtakos galėjo turėti ilgas laiko tarpas, praėjęs nuo 2018 m. liepos mėnesio, kuomet neva tai nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tiek E. Z., tiek D. B., iki apylinkės teisme vykusių teismo posėdžių, tačiau pažymėtina, jog pakankamai ilgas laiko tarpas - daugiau nei vieneri metai, buvo praėjęs ir nuo galimo nelegalaus darbo fakto, t. y. 2018 m. liepos mėn., iki 2019 m. rugsėjo 27 d., kai E. Z. pateikė rašytinį paaiškinimą Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriaus inspektoriui. Be to, teisme E. Z. nurodė tiksliai neprisimenanti ne tik D. B. darbo pradžios datos, bet ir kada ji pati faktiškai dirbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, nors administracinio nusižengimo tyrimo metu šias aplinkybes nurodė visiškai tiksliai. Tai, kad E. Z. apklausta teisme staiga jau negalėjo prisiminti aplinkybių, susijusių su D. B. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradžia bei jos pačios darbo šioje įmonėje pabaiga, nors teikiant rašytinius paaiškinimus Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai ir Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) skyriui tokių problemų jai nekilo, leidžia daryti prielaidą, jog jos administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje pateikti paaiškinimai galėjo būti įtakoti D. B., kuris galėjo siekti sau palankių tikslų, kuomet buvo kreiptasi į teisėsaugos institucijas dėl fizinio smurto panaudojimu pasibaigusio konflikto. Tokį manymą dar labiau sustiprina ir tas faktas, kad pati E. Z. dėl galimų darbdavio neteisėtų veiksmų į jokius darbuotojų teises ginančius subjektus asmeniškai nesikreipė, nors rašytiniame paaiškinime buvo nurodžiusi ir tai, jog už 2019 m. vasario mėnesį kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pradirbtą laiką darbdavys su ja neatsiskaitė. Beje pastarąjį teiginį E. Z. visiškai paneigė bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodžiusi, jog, jai išėjus iš darbo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo jai visą darbo užmokestį, kas rodo jos parodymų nenuoseklumą.

20. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, apygardos teismas daro išvadą, jog nevisiškai objektyvią tiesą atitinkančius parodymus dalyje dėl D. B. bei E. Z. darbo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ pradžios, tiek administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje, tiek jau bylos nagrinėjimo teisme metu, galėjo duoti ir R. S., kuri bent jau pirminį rašytinį paaiškinimą Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijai pateikė būtent D. B. prašymu. Tas pats pasisakytina ir dėl I. B. parodymų. Abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu verčia dar ir tas faktas, kad, teikdamas paaiškinimą Lietuvos Valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriui, 2019 m. rugsėjo 30 d., jis labai puikiai prisiminė, kokiomis konkrečiai dienomis lankėsi kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ prieš daugiau nei metus laiko ir įsiminė, jog jomis apsaugos darbuotoju dirbo būtent D. B., nors teisme tokių aplinkybių jau nenurodė. Šis liudytojas teisme taip pat teigė negirdėjęs, kurią konkrečiai dieną D. B. turėjo pradėti dirbti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kai D. B. įdarbinimo klausimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo aptariamas jo garaže.

21. Nagrinėjamo klausimo kontekste apygardos teismas pažymi, jog D. B. galimai turi ir dar vieną motyvą apkalbėti buvusį darbdavį, nes šiuo metu jis neturi teisės gauti nedarbo išmoką, kadangi ją pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnį gauna tik tie asmenys, kurie, be kita ko, per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboj dienos, turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių (1 metų) nedarbo draudimo stažą, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ VSDFV pateiktus duomenis, D. B. šioje bendrovėje dirbo nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. mažiau nei 12 mėnesių. Pripažinus nelegalaus darbo faktą, o būtent tai, kad D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai dirbo nuo 2018 m. liepos 20 d., tačiau darbdavys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai pateikė blogą jo įdarbinimo pradžios datą, teisė pretenduoti į nedarbo išmoką, bent jau dėl šio aspekto, D. B. užkirsta nebūtų.

22. Apeliaciniame skunde teigiama, jog melagingus parodymus byloje davė būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kadangi jis tvirtino, jog D. B. iš apsaugos darbuotojo pareigų buvo atleistas dėl netinkamo elgesio su lankytojais, nors tai prieštarauja faktiniam darbo sutarties atlikimo pagrindui – darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva, be darbuotojo kaltės. Atsakydamas į šį skundo argumentą apygardos teismas pažymi, jog vien ši aplinkybė savaime neleidžia kvestionuoti administracinėn atsakomybė patraukto asmens teisme duotų parodymų (juo labiau visų jų) teisingumo, kadangi praktikoje dėl įvairių priežasčių vis tik neretai pasitaiko atvejų, kai nurodomas darbo sutarties nutraukimo motyvas neatitinka realios jos nutraukimo priežasties. Be to, šiuo atveju sprendimą nutraukti S. F. A. N. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apylinkės teismas priėmė remdamasis ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais, tokiu būdu ignoruodamas visus kitus byloje surinktus įrodymus, o konstatavęs, jog būtent jokie kiti byloje surinkti objektyvūs įrodymai nepatvirtino, jog D. B. bei E. Z. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laikotarpiu atlygintinai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“.

23. Institucijos atstovo nuomone, S. F. A. N. kaltę šiuo atveju netiesiogiai patvirtina ir tai, kad D. B. ir įmonės direktorius S. F. A. N. darbo sutartį pasirašė 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir numatė, kad D. B. įmonėje dirbti pradės nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d., o VSDFV darbdavys pateikė pranešimą, kad D. B. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d., tačiau pakeitimų, kada darbuotojas pradeda dirbti įmonėje, rašytinėje darbo sutartyje neatliko, bei tai, kad, pasibaigus darbo sutarčiai tiek D. B., tiek E. Z. darbo sutartyse S. F. A. N. neatliko įrašų apie darbo sutarties pasibaigimą, pasirašytinai nesupažindino šių darbuotojų apie sutarties nutraukimo datą ir pagrindą, kadangi tai patvirtina, jog S. F. A. N. aplaidžiai rengė ir tvarkė darbuotojų D. B. ir E. Z. priėmimo ir atleidimo iš darbo dokumentus. Apygardos teismas šių apeliaciniame skunde akcentuojamų dokumentacijos tvarkymo trūkumus patvirtinančių aplinkybių neginčija, tačiau pažymi, jog net jei tokie trūkumai iš tiesų egzistuoja, jie nepatvirtina jokių aplinkybių, reikšmingų sprendžiant S. F. A. N. kaltės klausimą dėl šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, bei nepaneigia aukščiau išdėstytų argumentų ir motyvų. Jokių kitų įtikinančių argumentų ar naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai, Institucijos atstovo apeliaciniame skunde nepateikta.

24. Kadangi, be jau aptartų rašytinių liudytojų paaiškinimų bei jų teisme duotų parodymų, jokių kitų nelegalaus darbo faktą patvirtinančių duomenų šioje byloje nebuvo surinkta (pavyzdžiui, nelegalaus darbo faktas nebuvo užfiksuotas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams administracinio nusižengimo protokole nurodytomis dienomis atliekant patikrinimą kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jo taip pat nepatvirtina jokie kavinės lankytojų, niekaip nesusijusių su S. F. A. N. ir/ar D. B., parodymai, darbo apskaitos žiniaraščiai ar kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedami dokumentai), o surinkti įrodymai vis tik kelia pagrįstų abejonių jų objektyvumu, S. F. A. N. atžvilgiu priimtas priešingas, nei apylinkės teismo sprendimas, pripažįstant jį kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaip to pageidaujama Institucijos atstovo apeliaciniame skunde, akivaizdžiai pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus patarėjo, vyriausiojo darbo inspektoriaus apeliacinio skundo netenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. sausio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas