- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-29
- Bylos Nr.
- 1-1843-1057/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20097-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- L. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. 2019 m. gegužės 14 d., apie 21.00 val., Vilniuje, Laisvės pr. ties pastatu Nr. 64, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. S. parodė, kad įteikto pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Parodymus duoti sutinka. Jo psichikos sveikatos būklė yra gera, jokiomis psichikos ligomis nesirgęs, jokių psichikos sutrikimų ar priklausomybių neturi. Galvos traumų neturėjęs. Neregistruotas psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje. 2019 m. gegužės 14 d., turėdamas laisvą dieną, būdamas susijaudinęs dėl atidėto teismo posėdžio, nes jam neleidžia matytis su dukra, apie 13.30 val. atvažiavo blaivus automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam yra išnuomotas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pas draugą į svečius, adresu S. Nėries g., namo numerio neprisimena. Būdamas pas draugą, vakare nusprendė išgerti alaus, tą vakarą išgėrė 0,5 litro talpos alaus, kokio stiprumo nežino, ant stalo stovėjo vynas, ar jis jį vartojo, tiksliai nurodyti negali, neprisimena, nes nesureikšmino to. Pabaigus vartoti alų, jam paskambino kitas draugas, kuris paprašė atvažiuoti į Vilniaus rajoną, Sudervės k. Tada jis iškarto išėjo į lauką, atsisėdo už automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pajudėjo Vilniaus rajono link. Važiuodamas Laisvės pr. iš galo pamatė policijos pareigūnų švyturėlius. Juos pamatęs, jis iškarto sustojo. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei automobilio dokumentus, jis jiems viską pateikė. Po kurio laiko pareigūnai nusprendė jam patikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, jis pasakė pareigūnams, jog ką tik vartojo alų ir paprašė palaukti porą minučių. Pareigūnai sutiko ir palaukė apie 15-20 minučių. Tada patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 2,04 promilių girtumą, jis buvo nustebęs, po maždaug 15-20 minučių jam pakartotinai patikrino blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 1,90 promilių girtumą. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į 1 policijos komisariatą, o iš ten areštinę. Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 45-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Maždaug prieš pusę metų, t. y. 2018 m. pabaigoje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Toyota Prius“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) išsinuomavo L. S., kuris iki šiol ir važinėjo automobiliu „Toyota Prius“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad L. S. 2019 m. gegužės 14 d. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis sužinojo tik šiandien, kai paskambinę policijos pareigūnai pranešė, kad jų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra uždarytas į saugomą aikštelę. Apie įvykio aplinkybes jis nieko nežino ir parodyti negali. Prašo gražinti jų įmonės automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes L. S. šį automobilį tik nuomojasi iš jų įmonės. Daugiau nieko apie įvykio aplinkybes parodyti negali (b. l. 25-26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. S. (E. S.) parodė, kad 2019 m. gegužės 15 d. dirbant pagal nustatytą grafiką ir patruliuojant su vyriausiuoju patruliu A. Š. (A. Š.), apie 21.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) iš namo kiemo išvažiuoja automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos, kurio vairuotojas įtariamas neblaivus. Pranešė namo gyventojas, matė kaip vairuotojas visą dieną „baliavojo“. Reaguojant į šį pranešimą ir važiuojant Laisvės pr. pastebėjo minėtą automobilį važiuojantį link Viršuliškių mikrorajono. Automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė Laisvės pr. priešais pastatą, pažymėtą numeriu 64. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo L. S., gim. (duomenys neskelbtini). Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis nerišliai šnekėjo, judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus, prieš kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholį, šis atsakė, kad prieš 10 minučių gėrė alų. Praėjus 22 minutėms nuo sustabdymo laiko vairuotojui L. S. alkotesteriu buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas. Antrąkart girtumas buvo patikrintas praėjus 24 minutėms, kurio metu vairuotojui L. S. nustatytas 1,90 promilių girtumas. Asmens vairuotas automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nugabentas į automobilių stovėjimo aikštelę adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Asmuo su nustatytu girtumu nesutiko, vykti į sveiktos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta nustatyta medicininė apžiūra, atsisakė. Nustatyta tvarka buvo užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas. Iš asmens buvo paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio nuotraukos įkeltos į PPV. Vairuotojas L. S. buvo pristatytas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, spec. priemonės nepanaudotos (b. l. 28-30).
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad įvykio metu buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Iš neblaivumo nustatymo akto, taip pat alkotesterio kvito duomenų matyti, kad L. S. 2019 m. gegužės 14 d. 21.41 val. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas, o 22.01 val. nustatytas 1,90 promilių girtumas (b. l. 31-33).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 14).
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Prius 1,8 HSD“ vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. gegužės mėnesį be PVM yra 4 901 euras (b. l. 15).
Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį
Šioje byloje L. S. yra pareikštas kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Teismo vertinimu, šioje byloje surinkti duomenys patvirtina, kad minėta nusikalstama veika L. S. inkriminuota pagrįstai.
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. S. vairavo automobilį. Tai nustatyta ne tik remiantis jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 45-47), bet ir liudytojo E. S. parodymais (b. l. 28-30), kadangi šis liudytojas pats matė kaip L. S. vairuoja automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį sustabdė. Teismui taip pat nėra abejonių, kad L. S. automobilį vairavo neblaivus. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į L. S. duotus parodymus, kad būdamas pas draugą išgėrė 0,5 litro alaus, o baigęs vartoti alų išvyko pas kitą draugą į Vilniaus rajoną. Tas faktas, kad L. S. buvo neblaivus, taip pat atsispindi liudytojo E. S. parodymuose (b. l. 28-30) ir asmens neblaivumo nustatymo akte (b. l. 31). Galų gale, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo nustatyta tvarka patikrinus L. S. neblaivumą pakartotinio patikrinimo, atlikto 2019 m. gegužės 14 d. 22.01 val., metu jo iškvėptame ore buvo nustatyta 1,90 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 32-33). Taigi, tarpusavyje sugretinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad L. S. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis tai darė būdamas neblaivus.
Pažymėtina ir tai, jog L. S. įvykio metu buvo išduota teisė vairuoti transporto priemones. Vadinasi, jam, kaip ir kiekvienam teisę vairuoti turinčiam asmeniui, buvo žinomas KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Tačiau net ir žinodamas apie tokį draudimą, L. S. elgėsi priešingai. Jis tai darė suvokdamas savo elgesio neteisėtumą, nesant jokių neatidėliotinų aplinkybių, kurios pateisintų būtinybę vairuoti automobilį esant neblaiviam. Todėl laikytina, kad L. S. veikė tiesiogine tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, jog L. S. pagrįstai inkriminuotas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. S. tam pritarė, su siūloma galutine bausme, teisės vairuoti atėmimu 1 metams ir automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu sutiko. Prašo baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kadangi gauna mažą atlyginimą ir turi finansinių įsipareigojimų (b. l. 64-66).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Šiuo atveju yra padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, jis padarytas tiesiogine tyčia. L. S. asmenybę apibūdina tai, kad jis vykdo individualią veiklą (b. l. 62), anksčiau neteistas (b. l. 57), baustas administracine tvarka (b. l. 58-61). Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-3752-654/2012 L. S. jau yra baustas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus (tuomet jam buvo nustatytas 0,63 promilių neblaivumas). Šioje byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tuo tarpu L. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Nukrypti nuo nustatyto teisinio reguliavimo šiuo atveju nėra pagrindo, nes nei L. S. padaryta veika, nei jo asmenybė nesiekia tokio pavojingumo, jog šį asmenį reikėtų bent trumpam izoliuoti nuo visuomenės. Todėl teismas skiria baudą, artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, skiriamam už nesunkius nusikaltimus.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis L. S. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitomas L. S. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 14 d. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 11.39 val. (b. l. 36, 48) išbūtas laikas (viena para), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžių baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi ir iš dalies atsižvelgiant į L. S. prašymą teismas nustato 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpį paskirtai baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Teismas, įvertinęs įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
Teismas pažymi, jog L. S. automobilį vairavo, kai jam buvo nustatytas 1,90 promilių girtumas. Tokiu savo poelgiu jis grubiai pažeidė KET reikalavimus, kėlė pavojų savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui. Kaip minėta, už analogišką teisės pažeidimą jis jau yra baustas praeityje. Todėl šiuo atveju yra būtina taikyti specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą. Besiformuojančioje teismų praktikoje pripažįstama, kad nustatant BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės terminą būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 9 dalį, kuri numato, jog už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai privaloma skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų ir 6 mėnesių. Atsižvelgus į tokį reguliavimą ir į L. S. nustatytą neblaivumą, į tai, kad netrumpą atstumą (iš vieno mikrorajono į kitą) neblaivus važiavo judria miesto gatve, laikytina, kad šiuo atveju proporcingas teisės vairuoti atėmimo terminas būtų 1 metai ir 6 mėnesiai. Šis terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. gegužės 15 d., t .y. nuo tos dienos, kai buvo paskirta kardomoji priemonė – L. S. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas.
Teismas šioje byloje taip pat mato pagrindą taikyti ir BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo priemonė. Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo (b. l. 14), taip pat liudytojo L. S. parodymų (b. l. 25) matyti, kad minėto automobilio valdytoja – savininke yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas byloje nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų aplinkybių egzistavimo, todėl nėra pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Todėl teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi nusprendžia iš L. S. konfiskuoti automobilio Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką (pvz., kasacinė nutartis 2K-164-222/2019) nustatant konfiskuotino turto vertę remiamasi VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina (be PVM), todėl šiuo atveju iš L. S. išieškoma būtent 4 901 euras, t. y. suma, atitinkanti minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje 2019 m. gegužės mėnesį be PVM. Atsižvelgiant į L. S. prašymą teismas nustato 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpį konfiskuotinai sumai sumokėti.
Šioje byloje Vilniaus apskrities VPK dėl transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo patyrė 1 eurą ir 2 centus išlaidų (b. l. 18). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi ši suma pripažįstama proceso išlaidomis ir priteisiama iš L. S. Vilniaus apskrities VPK naudai.
Civilinis ieškinys šioje byloje nepareikštas.
Kardomosios priemonės – L. S. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. išduotojo vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 50-52), specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 53) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54-55) įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinamos. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui L. S. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 14 d. 21.00 val. iki 2019 m. gegužės 15 d. 11.39 val. išbūtą laiką (vieną parą), kai viena laikino sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžių baudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. gegužės 15 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi iš L. S. valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 4 901 eurą.
Įpareigoti L. S. per 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610. Laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus nurodytą sumą nuteistasis teismo nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš L. S. Vilniaus apskrities VPK naudai priteisti 1 eurą ir 2 centus proceso išlaidų.
Kardomąsias priemones – L. S. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti. Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui L. S. vardu 2014 m. gruodžio 5 d. išduotą vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ ‚Regitrai“.
1. Baudos bausmė gali būti savanoriškai įvykdoma per 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjus baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.