- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- 2A-755-324/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-05058-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Virginija Gudynienė (pran.)
- Atsakovas
- D. J.
- Trečiasis asmuo
- P. J.
- Ieškovas
- S. S., V. S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. J. ir trečiojo asmens P. J. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-255-470/2012 pagal S. S. ir V. S. ieškinį atsakovei D. J., trečiajam asmeniui P. J. dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovės D. J. priešieškinį ieškovams S. S. ir V. S., trečiajam asmeniui P. J. dėl gyvenamojo namo dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje padidinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašė:
1. Nustatyti, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 13/25 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
2. Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą – pagal jų pateiktą projektą:
2.1. ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priskirti patalpas gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 1-1 (16,77 kv. m), 1-2 (10,4 kv. m), 1-4 (3,77 kv. m), 1-5 (3,31 kv. m), 1-6 (6,19 kv. m), 1-7 (1 aukštas – 1 kv. m), 1-7 (pastogės patalpa – 9,42 kv. m), 1-8 (8,63 kv. m), 1-9 (9,61 kv. m), 1-10 (2,85 kv. m), iš viso 71,95 kv. m;
2.2. atsakovei asmeninėn nuosavybėn priskirti patalpas gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksais 2-1 (2,28 kv. m), 2-2 (14,87 kv. m), 2-3 (12 kv. m), 2-4 (3,29 kv. m), 2-5 (3 kv. m), 2-6 (8,14 kv. m), 2-7 (5,86 kv. m), 2-8 (18,14 kv. m), iš viso 67,58 kv. m;
2.3. ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise paskirti 305 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą raide B, ir gyvenamojo namo priklausinį – kiemo statinį – tvoros dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančią su ieškovams paskirtu žemės sklypu;
2.4. atsakovei asmeninėn nuosavybėn paskirti 304 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą raide A, ir gyvenamojo namo priklausinį – kiemo statinį – tvoros dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), besiribojančią su atsakovei paskirtu žemės sklypu.
Nurodė, kad 2001 m. lapkričio 9 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nusipirko 305/609 dalis 0,0609 ha žemės sklypo, 62,45 kv. m 12/25 dalių gyvenamojo namo, 12/25 dalių kiemo statinių (1/2 šulinio, tvoros, atmatų duobės, kiemo aikštelės, lauko tualeto), 13 kv. m ploto garažą ir 17 kv. m ploto ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Kartu su kitais daiktais jie įgijo pradėtą, tačiau nebaigtą statyti 6,19 kv. m verandą prie gyvenamojo namo. Verandą ieškovai baigė statyti 2006 m. birželio 22 d., gavo jos pripažinimo tinkama naudoti aktą. Įvertinus šią verandą, ieškovams tenka 71,95 kv. m gyvenamojo namo, t. y. 13/25 dalių, atsakovei – 67,58 kv. m, t. y. 12/25 dalių. Bendraturčiai faktiškai jau dabar naudojasi kiekvienas realia gyvenamojo namo dalimi, atitinkančia kiekvieno turimą idealiąją nuosavybės dalį. Pripažinus, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 13/25 gyvenamojo namo dalių, o atsakovei – 12/25 gyvenamojo namo dalių, gyvenamasis namas atidalintinas iš bendrosios nuosavybės, atsižvelgiant į faktinį naudojimąsi. Prašymą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,0609 ha žemės sklypą grindė kylančiais tarpusavio konfliktais dėl pažeidžiamo ieškovų privatumo atsakovei naudojantis žemės sklypu ir įvažiavimu į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą. Nurodė, kad atsakovė į jai priklausantį garažą įvažiuoja ir išvažiuoja sklypo dalimi, kuri yra prie pat ieškovų įėjimo į gyvenamąjį namą, po jų langais. Naudodamasi ieškovams priklausančia žemės sklypo dalimi, atsakovė riboja jų teises į turimos nuosavybės dalį. Ieškovai vieni tvarko įvažiavimo į kiemą vartus, betonuoja pažeistą kelio dangą, šluoja kiemą. Atlikus žemės sklypo atidalijimą pagal jų pateiktą projektą, atsakovė galės į jai priklausantį garažą patekti iš jos žemės sklypo dalies, nes į šalims priklausantį žemės sklypą yra du atskiri įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o garažo vartų perkėlimas nereikalauja didelių investicijų.
Atsakovė nesutiko su ieškinio dalimi dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priešieškiniu prašė:
1. atsakovei asmeninės nuosavybės teise paskirti patalpas gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksais 2-1 (2,28 kv. m), 2-2 (14,87 kv. m), 2-3 (12 kv. m), 2-4 (3,29 kv. m), 2-5 (3 kv. m), 2-6 (8,14 kv. m), 2-7 (5,86 kv. m), 2-8 (18,14 kv. m), iš viso 67,58 kv. m;
2. ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise paskirti patalpas gyvenamajame name, plane pažymėtas indeksais 1-1 (16,77 kv. m), 1-2 (10,4 kv. m), 1-4 (3,77 kv. m), 1-5 (3,31 kv. m), 1-6 (6,19 kv. m), 1-7 (1 aukštas – 1 kv. m), 1-7 (pastogės patalpa – 9,42 kv. m), 1-8 (8,63 kv. m), 1-9 (9,61 kv. m), 1-10 (2,85 kv. m), iš viso 71,95 kv. m;
3. atsakovei asmeninės nuosavybės teise paskirti 269 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksais D (251 kv. m.) ir E (18 kv. m), ir su atsakovei paskirtu žemės sklypu besiribojančią tvoros dalį;
4. ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise paskirti 270 kv. m žemės sklypą, plane pažymėtą indeksais A (25 kv. m), B (82 kv. m), C (163 kv. m), ir su ieškovams paskirtu žemės sklypu besiribojančią tvoros dalį;
5. nustatyti, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ 70 kv. m ploto betonuotos kiemo aikštelės ir abu bendrasavininkai šiuo statiniu naudojasi lygiomis teisėmis;
6. ½ dalį šulinio ir atliekų duobę priteisti ieškovams, kadangi šie statiniai patenka į jiems tenkančią sklypo dalį, atsakovei priteisti 500 Lt piniginę kompensaciją už šį turtą.
Nurodė, kad, atidalijus žemės sklypą pagal ieškovų pateiktą projektą, atsakovė negalėtų naudotis garažu ir tai pažeistų jos, kaip bendraturtės, teises. Pagal atsakovės pateiktą projektą įvažiavimą į garažą siūloma padalyti į dvi lygias dalis ir nustatyti, kad įvažiavimu abu buvę bendrasavininkai naudosis lygiomis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė, kad ieškovams dėl statybos padidėjo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo nuosavybės dalis, taip pat nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 13/25 dalių, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 12/25 dalių gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); atidalijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), tarp bendraturčių, ieškovams bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn paskiriant patalpas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksais 1-1 (16,77 kv. m), 1-2 (10,4 kv. m), 1-4 (3,77 kv. m), 1-5 (3,31 kv. m), 1-6 (6,19 kv. m), 1-7 (1 aukštas – 1 kv. m), 1-7 (pastogės patalpa – 9,42 kv. m), 1-8 (8,63 kv. m), 1-9 (9,61 kv. m), 1-10 (2,85 kv. m), iš viso 71,95 kv. m, atsakovei asmeninėn nuosavybėn paskiriant patalpas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje pažymėtas indeksais 2-1 (2,28 kv. m), 2-2 (14,87 kv. m), 2-3 (12 kv. m), 2-4 (3,29 kv. m), 2-5 (3 kv. m), 2-6 (8,14 kv. m), 2-7 (5,86 kv. m), 2-8 (18,14 kv. m), iš viso 67,58 kv. m; kitus inžinerinius statinius – ½ dalį šulinio, kiemo aptvėrimo, atliekų duobę, kiemo aikštelę – paliko bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. ieškovams 12/25 dalių, atsakovei 13/25 dalių; nustatė naudojimosi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal UAB „Dzūkijos valdos“ 2011 m. spalio mėnesį sudarytą žemės sklypo planą, ieškovams paskiriant naudotis 305 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (žalios spalvos ribos), ½ dalimi šulinio, betonuota kiemo aikštele, atsakovei paskiriant naudotis 304 kv. m žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (geltonos spalvos ribos), atliekų duobe; priteisė iš ieškovų 1 000 Lt kompensaciją atsakovei už jiems tenkančią naudotis betonuotą aikštelę ir ½ dalį šulinio, priteisė iš ieškovų 1 282 Lt piniginę kompensaciją atsakovei už garažo priestato įsirengimą.
Sprendė, kad šalių siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo būdas nepažeidžia jų teisių, atitinka šalių valią, neprieštarauja įstatymo reikalavimams, todėl yra priimtinas. Konstatavo, kad ginčo šalių žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nedalus. Padarė išvadą, kad šalių pateikti projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes siūlomi naujai suformuoti šalims priskirtini turtiniai vienetai – žemės sklypai – neatitinka Teritorijų planavimo įstatyme nurodyto minimalaus 0,04 ha ploto dydžio. Pažymėjo, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl šalių prašymų dėl žemės sklypo atidalijimo netenkino. Sprendė, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį, akivaizdžiai suklydo nurodydama teisės normą, reguliuojančią bendro daikto atidalijimą – iš faktinio reikalavimo pagrindo matyti, kad ji siekia nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Laikė, kad ieškovų siūlomas projektas yra priimtinesnis, nes ieškovams ir atsakovei tenka idealiai jų bendrojoje nuosavybėje turimas žemės sklypo plotas, šalys naudosis ta žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su jų valdoma gyvenamojo namo dalimi ir nebus paskirtų zonų bendram naudojimuisi, kiekvienai šaliai naudotis tenka sklypo dalis viename masyve, žemės ribos aiškios ir lengvai pažymimos natūroje. Motyvuodamas tuo, kad į (duomenys neskelbtini) sklypą jau šiuo metu yra įrengti du įvažiavimai, atmetė atsakovės argumentą dėl negalėjimo įsirengti įvažiavimo. Pažymėjo, kad AB LESTO pateikta pažyma patvirtina, kad dėl įvažiavimo tariamai trukdantis atsakovei gatvėje pastatytas elektros stulpas gali būti iškeltas. Konstatavo, kad atsakovės argumentą dėl draudimo įsirengti jai įvažiavimą savo kieme dėl esamų požeminių miesto komunikacijų kieme paneigia UAB „Dzūkijos vandenys“ pažyma „Dėl įvažiavimo“, kurioje nurodoma, kad vandentiekio, buitinių nuotekų ir paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose nedraudžiama įrengti įvažiavimus. Atsakovės argumento, kad ji neteksianti galimybės užsiauginti daržovių, nelaikė logišku, nes pagal atsakovės pateiktą projektą daržas, kurį atsakovė dabar naudoja, atitektų ieškovams, o numatomo įvažiavimo zonoje augančią obelį pati atsakovė savo paaiškinimuose apibūdino kaip nevertingą, seną ir išpuvusią. Padarė išvadą, kad, įgyvendinus ieškovų siūlomą naudojimosi daiktu tvarkos variantą, bus užtikrintas efektyvesnis ir racionalesnis sklypo naudojimas, patogumas juo naudotis, kiekvienam naudotojui užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies prie jo statinių. Konstatavo, kad ieškovų siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas neužtikrina bendraturčių lygiateisiškumo principo, vertinant šalims atitenkančias sklypo dalis funkciniu požiūriu, nes atsakovė, norėdama ateityje patekti į savo asmeninį garažą, turėtų įsirengti priestatą prie garažo ir perkelti garažo vartus iš dabartinės vietos į būsimą angą priestate šiaurės pusėje, nuo kurios ir turėtų būti įrengtas jos įvažiavimas į garažą. Įvertinęs ieškovų pateiktą lokalinę numatomų atlikti darbų sąmatą, kurioje nurodyta, kad numatomi atlikti garažo rekonstrukcijos darbai atsakovei kainuos 2 564 Lt, aplinkybę, kad pusę šios sumos sutinka padengti ieškovai, sprendė, kad šis jų siūlymas priimtinas ir tenkintinas. Atsakovės pateiktos UAB „KRK Baltic“ LTD lokalinės sąmatos, kurioje minėtiems darbams atlikti priskaičiuota 24 881,19 Lt suma, nelaikė tinkamu rašytinu įrodymu, motyvuodamas tuo, kad nepateiktas papildomas dokumentas, iš kurio būtų sprendžiama apie minėtai įmonei suteiktą teisę verstis lokalinių sąmatų sudarymu statybos srityje, nenurodytos jį pasirašiusio asmens pareigos. Pažymėjo, kad garažo vertė sudaro 4 100 Lt, todėl būsimam priestatui įrengti atsakovės nurodyta suma nėra logiška. Sprendė, kad ieškovams po naudojimosi tvarkos nustatymo teksiančioje žemės sklypo dalyje esantys ½ dalis šulinio ir betoninė aikštelė, šiuo metu priklausantys šalims bendrosios nuosavybės teise, nėra vertingi, todėl laikė, kad 1 000 Lt kompensacija atsakovei už ieškovams tenkančius naudotis statinius yra pakankama.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Apeliacinius skundus pateikė atsakovė ir trečiasis asmuo.
Iš esmės tapačiais apeliaciniais skundais atsakovė ir trečiasis asmuo nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Nevertinta, kad M. K. pagal 1994 m. lapkričio 11 d. valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nupirko 3,04 ha žemės sklypą, o E. U. – 3,05 ha to paties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį dabartiniu metu valdo ieškovai. Šie žemės sklypai yra įregistruoti VĮ Registrų centro Alytaus filiale kaip asmeninė nuosavybė ir atskiri vienetai.
Neatsižvelgta, kad ieškovai ½ gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijo 2001 m. lapkričio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, tą pačią dieną tarp pardavėjo E. U. ir ieškovų buvo surašytas turto perdavimo–priėmimo aktas. Apeliantai ½ dalyje namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsigyveno 1983 m., todėl faktiniai žemės naudojimo santykiai tarp apeliantų ir ieškovų egzistuoja jau 11 metų. Iš perdavimo–priėmimo akto antrosios dalies matyti, kad perkant turtą, buvęs turto pardavėjas E. U., dalyvaujant ir sutinkant jo sutuoktinei Č. U., perdavė ieškovams žemės sklypo planus ir faktiškai nurodė, kuria sklypo dalimi jie naudosis. Ieškovai pripažino, kad tarp M. K., vėliau tarp apeliantų ir tuometinio ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininko E. U. niekada nebuvo nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Naudojant žemės sklypą, apeliantai vadovavosi per daug metų nusistovėjusia faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovams tapus ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų savininkais, neįvyko jokie pasikeitimai naudojant žemės sklypą. Ieškovai teisme patvirtino, kad įsigyjant ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, jiems buvo žinoma apie esamą žemės sklypo naudojimo tvarką. Tai patvirtina ir faktas, kad juos ši tvarka tenkino 11 metų.
Nepagrįstai kaip pagrindas naudojimosi tvarkos pakeitimui nurodoma aplinkybė, kad tarp šalių vyksta konfliktai. Apeliantai yra itin ramaus būdo žmonės, konfliktų nekelia. Konfliktų siekia patys ieškovai.
Neatsižvelgta, kad ieškovai nesiruošia ateityje gyventi (duomenys neskelbtini). Ieškovai tik nori apeliantų sąskaita pasigerinti savo namų valdą ir ją parduoti už didesnę kainą.
Nevertinta, kad žemės sklypo ploto pasikeitimas yra ne faktinio, o teisinio pobūdžio – įsigyjant namų valdos žemės sklypą iš valstybės. Dėl to teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl šių plotų, o ne kardinaliai keisti naudojimosi tvarką toje žemės sklypo dalyje, kurioje ji daugelį metų nusistovėjusi. Toks nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas pažeidžia CK 1.2 straipsnyje įtvirtintus civilinių teisinių santykių apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
Patvirtintas ieškovų naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas neatitinka faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus ir turi didelę įtaką tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Neatsižvelgta į apeliantų nurodytas aplinkybes, kad toje žemės sklypo dalyje, kurią teismas priskyrė naudotis ieškovams, yra apeliantams priklausanti ½ betonuotos aikštelės dalis, per kurią jie patenka į apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantį garažą. Apeliantai nuolat naudojamoje, įdirbtoje žemės sklypo dalyje užsiaugina daržovių, įvairių uogų, toje dalyje auganti obelis kasmet subrandina vaisius. Apeliantai yra pagyvenusio amžiaus, neturi fizinių ir finansinių galimybių atlikti teismo nurodytus kapitalinius darbus.
Neatsižvelgta, kad apeliantų pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektas parengtas atsižvelgiant į nusistovėjusį faktinį naudojimą, kurį pripažino visi namų valdos statinių savininkai ir jo laikėsi. Aplinkybė, kad šalims būtų ir toliau priskirta naudotis ta pati žemės sklypo dalis, kurią jos faktiškai naudoja, nepažeistų ieškovų teisių ir teisėtų interesų.
Kėsinantis į apeliantės asmeninę nuosavybę, šiurkščiai pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad nuosavybė yra neliečiama, ją saugo įstatymai, ji gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka ir tik visuomenės poreikiams, teisingai atlyginant.
Nevertinta, kad, norint rekonstruoti garažą, reikia pasidaryti rekonstrukcijos projektą, gauti leidimą garažo rekonstrukcijai. Norint patraukti šiaurinę garažo sieną, reikia nukelti garažo stogą, demontuoti šiaurinę sieną ir ją sumūryti naujoje vietoje ant naujų pamatų, taip pat reikia naujoje vietoje išbetonuoti remonto duobę, pasidaryti naujo įvažiavimo į garažą kelią. Dėl to reikia pašalinti vieną obelį, panaikinti visas apeliantų lysves. Be to, reikia paruošti naujų įvažiavimo vartų projektą, juos pagaminti ir pastatyti naujoje vietoje, tačiau naujų įvažiavimo vartų pastatymo sąnaudų klausimas sprendime nėra išspręstas.
Nevertinta, kad, norint vietoje kiemo vartelių pasidaryti techninius reikalavimus atitinkančius įvažiavimo vartus, reikia iškelti prieš vartelius esančią dvigubą elektros linijos atramą. Šis klausimas sprendime neaptartas. Neoficialiu preliminariu paskaičiavimu užsakovui be jo paties darbinių sąnaudų tai kainuotų apie 4-5 tūkst. litų. Teismas ignoravo apeliantų reikalavimą į procesą trečiuoju asmeniu įtraukti AB LESTO, siekiant išspręsti minėtos kliūties pašalinimo klausimą.
Klaidingai nurodyta, kad naujam įvažiavimui šaligatvio pažemėjimas jau įrengtas. Nurodytoje vietoje yra tik įėjimo į kiemą varteliai, prie jų padarytas šaligatvio pažemėjimas. Jis padarytas apeliantų asmenine iniciatyva, darbininkams klojant šaligatvio plyteles. Jo nėra jokiame projekte, išmatavimai neatitinka įvažiavimo gabaritų.
Neatsižvelgta, kad įvažiavimo įrengimas – tai ne tik šaligatvio pažemėjimo padarymas, angos tvoroje padarymas, naujų įvažiavimo vartų, atitinkančių jo gabaritams keliamus techninius reikalavimus, pagaminimas ir jų įbetonavimas paruoštoje tvoros angoje, bet ir leidimo tokiems vartams įrengti gavimas. Visa tai sudarytų dideles papildomas išlaidas, kurių atlyginimo klausimas ignoruotas. Apeliantei priteista 1 282 Lt piniginė kompensacija akivaizdžiai neatitinka šiandienos realijų.
Sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prieštarauja Statybos techninių reikalavimų reglamento STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimams. Reglamento 3 dalies 3.6 punkte nurodyta, kad įvažiavimai ir išvažiavimai į B ir C kategorijos gatves dešiniais posūkiais gali būti įrengiami 150-200 m atstumu. Apeliantai prašė teismo pakviesti į teismo posėdį Alytaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisijos atstovą ir išsiaiškinti, ar eismo saugumo sumetimais bus galimybė įsirengti naują papildomą įvažiavimą vos ne sankryžoje (18 m nuo jos). Teismas šį prašymą atmetė, todėl jis liko neišspręstas.
Prašo panaikinti sprendimo dalį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, priimti naują sprendimą, atmesti šią ieškinio dalį ir patenkinti priešieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovai prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad apeliantai nenurodė, kada ir kokios procesinės teisės normos buvo pažeistos, neįvardijo aplinkybių apie galimą šių normų pažaidą ir įtaką teismo sprendimo teisėtumui. Ieškovai ir atsakovė teismui nurodė, kad žemės sklypas nėra atidalintas, nėra nustatyta naudojimosi juo tvarka. Minėtą aplinkybę patvirtino išrašas iš Nekilnojamojo turto registro. 1994 m. lapkričio 11 d. valstybės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad pagal šią sutartį statinių bendraturčiai M. K. ir E. U. įsigijo nuosavybėn po 3,04 ir 3,05 arus bendrame žemės sklype. Pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį įrodo, kad M. K. buvo įregistruotos teisės į 304/609 dalis, ieškovams – į 305/609 dalis bendrojoje nuosavybėje. Teiginius, esą žemės įsigijimo iš valstybės metu buvo įgyti du žemės sklypai, o ne vientisas žemės sklypas, paneigia faktai, jog apeliantė nepateikė dviejų žemės sklypų planų, kurie, anot jos, kaip asmeninė nuosavybė ir atskiri vienetai buvo pateikti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Apeliantė ieškovų bendraturte tapo tik 2011 m. gegužės 3 d., kai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus pagal paveldėjimo teisės liudijimą, o ieškovai nuosavybės teise valdo pastatų ir žemės sklypo dalį nuo 2001 m. lapkričio 9 d. Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, kad faktiniai santykiai tarp jos ir ieškovų egzistuoja 11 metų. Nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei perdavimo–priėmimo akte nėra apeliantų nurodomų duomenų, jog ,,perkant turtą, buvęs pardavėjas E. U., dalyvaujant ir sutinkant jo sutuoktinei Č. U., perdavė jiems žemės sklypo planus ir faktiškai parodė, kuria sklypo dalimi jie naudosis“. Sudarant sandorį dėl nuosavybės įgijimo 2001 metais, nei atsakovė, nei buvusi savininkė M. K. pirkimo–pardavimo veiksmuose nedalyvavo, todėl negali tvirtinti aplinkybių, kurių nematė ir apie kurias nežino. Apeliantės pateiktas žemės sklypo naudojimo padalinimo projektas, sudarytas pagal Š. J. pasiūlymą, nebuvo priimtas, notarine tvarka patvirtintas ir nustatyta tvarka įregistruotas. Toks planas yra vertintinas kaip ir kiti šioje byloje esantys projektai dėl atsidalijimo ir/ar naudojimosi tvarkos. Ieškovai neturi kito būsto, galimybių įsigyti kitą gyvenamąją patalpą, todėl jiems svarbu likusią gyvenimo dalį gyventi ramiai, atsiribojant nuo apeliantės įžeidinėjimų ir konfliktų. Ieškovų pateiktoje garažo rekonstrukcijos sąmatoje nurodyta, kad garažo rekonstrukcija kainuos 2 564 Lt, iš kurių ½ dalis bus padengta ieškovų lėšomis. Ieškovai neatsisako padėti atlikti garažo rekonstrukciją. Ieškovai sutinka įsigyti nuosavybėn visą menkavertį garažą, sumokant už jį turto vertintojų nurodytą kainą. UAB „Alytaus planas“ parengtas projektas yra tinkamas rekonstrukcijai, suderintas su kaimynais. Projekte yra pažymėta, kad jo derinimas su savivaldybe nereikalingas, išskyrus architekto pritarimą, kuriam gauti nėra kliūčių. AB LESTO pažyma Nr. 46031-248/2012-05-11 patvirtina, kad elektros atramą galima pastumti. Šiuo metu esamas įvažiavimo plotis iki atramos yra 2,63 m, atsakovės garažo durų plotis – 2,45 m, todėl tokio pločio pakanka įvažiuoti į kiemą net nepastumiant elektros stulpo atramos. Pagal UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ sudarytą lokalinę sąmatą reikalingi atlikti atramos pastūmimo darbai kainuotų 414 Lt. AB LESTO nevykdo atramų perkėlimo, montavimo ir pastūmimo darbų, vadovaudamiesi viešųjų pirkimų įstatymu minėtiems darbams, skelbia konkursą rangovo parinkimui. Paskelbus konkursą, gali atsirasti rangovų, kurie šį darbą gali atlikti ir už mažesnę kainą. Šaligatvis prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo buvo įrengtas 1980 metais. Kiekvienas bendraturtis pats turi pasirūpinti įvažiavimo vartais, ieškovai taip pat rekonstravo savo įvažiavimo vartus, savo lėšomis juos remontuoja. STR2.06.01:1999 nustato reikalavimus naujiems, o ne jau esantiems (įrengtiems) įvažiavimams, todėl apeliantė galės patekti į jai paskirtą žemės sklypo dalį. Apeliantės pateikti raštai iš Alytaus miesto savivaldybės buvo panaikinti (2012 m. spalio 31 d. saugaus eismo komisijos posėdžio protokolas, Nr. SE-14).
Atsiliepimais į apeliacinius skundus atsakovė ir trečiasis asmuo prašo patenkinti vienas kito apeliacinį skundą. Atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai yra tapatūs atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose išdėstytiems argumentams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimą reglamentuojančius įstatymus ir kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, spręsdamas dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Dėl teisinio pagrindo naudojimosi tvarkos nustatymui
Apeliantų argumentą apie nebuvimą teisinio pagrindo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką paneigia viešojo registro duomenys.
Apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus sprendžiama pagal įrašus nekilnojamojo turto registre. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3,4 straipsniai). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Alytaus filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį patvirtina, kad šalys turi nuosavybės teisę atitinkamai į 305/609 ir 304/609 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojoje nuosavybėje, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad ankstesnieji žemės sklypo savininkai M. K. ir E. U. 1994 m. lapkričio 11 d. valstybės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi buvo įgiję nuosavybėn atskirus turtinius vienetus. Tuo vadovaujantis darytina ir išvada, jog apeliantų argumentai apie teisinį žemės sklypo įgijimo pagrindą valstybinės žemės privatizavimo būdu ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės.
Dėl aplinkybių, susijusių su faktiniu naudojimusi
Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, teismai turi atsižvelgti į bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Taip pat spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006 pagal P. K. ieškinį atsakovams N. K., M. T.).
Taigi, faktiniai naudojimosi žemės sklypu santykiai nėra vienintelis kriterijus, sprendžiant apie bendraturčių reikalavimų pagrįstumą, jie turi būti vertinami visų aplinkybių, aktualių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimui, kontekste.
Visų pirma, apeliantai nėra įrodę, jog ieškovai, įsigydami nuosavybėn namų valdos dalį, ankstesnių bendraturčių buvo informuoti apie esamą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ją perėmė. Nei pirkimo pardavimo sutartyje, nei perdavimo priėmimo akte nėra apeliantų nurodomų duomenų, kad, perkant turtą, buvęs pardavėjas E. U., dalyvaujant ir sutinkant jo sutuoktinei Č. U., perdavė ieškovams žemės sklypo planus ir faktiškai parodė, kuria sklypo dalimi jie naudosis. Sudarant sandorį dėl nuosavybės įgijimo 2001 metais, nei atsakovė, nei buvusi savininkė M. K. pirkimo pardavimo veiksmuose nedalyvavo, todėl šios aplinkybės joms negali būti žinomos. Priešingai – ieškovai nurodė, kad buvęs savininkas E. U. jiems paaiškino, jog bendraturčių kiemai yra prie atskirų įėjimų į namą ir kad nėra davęs sutikimo bendraturtei M. K. per jo kiemą važiuoti. Patikrinę VĮ Registrų centro duomenis ieškovai įsitikino, jog servitutai jiems turinčiame priklausyti žemės sklype nėra nustatyti. Apeliantų pateiktas žemės sklypo naudojimo padalinimo projektas, sudarytas pagal J. Š. pasiūlymą, nebuvo priimtas, nepatvirtintas notariškai ir nustatyta tvarka neįregistruotas, todėl nelaikytinas bendraturčių susitarimu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, privalomu tuometiniams savininkams ir jų teisių perėmėjams (177 straipsnio 3 dalis, CK 4.81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006 civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. Š., trečiasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija, dėl naudojimosi pastatais ir namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009 civilinėje byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei L. M. dėl naudojimosi žemės sklypu bei statiniais tvarkos pakeitimo, turtinės žalos atlyginimo, leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovės sutikimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo).
Antra, apeliantė D. J. ieškovų bendraturte paveldėjimo būdu tapo tik 2011 m. gegužės mėnesį, kai įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus pagal paveldėjimo teisės liudijimą, mirus motinai M. K. Ieškovai gi sklypo dalies savininkais yra 2001 m. lapkričio, todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad faktiniai santykiai tarp D. J. ir ieškovų egzistuoja 11 metų, kad nusistovėjusį faktinį naudojimą pripažino visi namų valdos statinių savininkai ir jo laikėsi. Į teismą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, motyvuodami privatumo netekimu, atsakovei, jos šeimos nariams ir svečiams važiuojant ieškovų įėjimo į namą pusėje esančiu kiemu, kiemo švaros pažeidimu, paliekant stovėti transporto priemones, keičiant jų tepalą bei išpilant degalus, transporto priemonių keliamos grėsmės ieškovų anūkams ir proanūkiui, tuo, kad atsakovei priklausančio garažo atidaryti vartai užstoja ieškovų įėjimą į namą, ieškovai kreipėsi 2011 m. gruodžio mėnesį. Tuo vadovaujantis atmestini apeliantų argumentai, jog pagrindo nustatyti naudojimosi tvarką nėra, nes tarp šalių nekyla konfliktai. Pastarųjų buvimą įrodo ne tik ieškovo 2011 m. sausio 7 d. pareiškimas policijai dėl to, kad buvusios bendraturtės M. K. žentas P. J. neteisėtai važinėja ieškovų kiemu ir jame keičia automobilių tepalus, bet ir apeliacinių skundų teiginys, kad ieškovai, būdami „linksmesnės ir pakilesnės būsenos“, siekia konfliktų. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovai nurodo, jog toks apibūdinimas juos įžeidžia, todėl nurodomą frazę teisėjų kolegija laiko konfliktinę situaciją dėl naudojimosi bendru žemės sklypu patvirtinančiu įrodymu (CPK 185 straipsnis). Tuo vadovaujantis teisėjų kolegija sprendžia, kad, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų projektą, ją pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko kaip šalių nesutarimų pašalinimo būdą, siekiant socialinės taikos ir proporcingumo, kad, naudojant žemės sklypą pagal paskirtį, nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Dėl projektų tinkamumo vertinimo
Nesutiktina su apeliantais, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovės projektą nepažeistų ieškovų teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės pasiūlyta naudojimosi tvarka labai patogi tik atsakovei – ji izoliuotai naudotųsi ta sklypo dalimi, kuri išsidėsčiusi prie jos naudojamos namo pusės ir, be šio privalumo, dar turėtų teisę į bendro naudojimo zoną ieškovų pusėje prie garažo. Apeliantai nepateikė įrodymų, paneigiančių skundžiamo sprendimo išvadą apie tai, kad atsakovės projektas neatitinka abiejų bendraturčių interesų pusiausvyros, negarantuoja kuo mažesnio ieškovų nuosavybės teisės ribojimo, pašalinimo prielaidų ateityje kilti konfliktinėms situacijoms, dėl kurių ieškovai ir kreipėsi į teismą, pagal šį projektą bendram naudojimui tenka santykinai didelis žemės plotas, kurio neįmanoma atskirti nuo ieškovams naudotis tenkančios žemės, be to, pagal atsakovės pateiktą projektą 609m² sklypas turėtų būti suskirstytas į šešis plotus, kurių kiekviename numatoma vis kitokia naudojimosi tvarka.
Atmestini ir apeliacinių skundų argumentai apie ieškovų projekto netinkamumą dėl atsakovės nuosavybės teisės į garažą, ½ dalis šulinio ir betonuotos aikštelės pažeidimo bei netekimo galimybės užsiauginti daržovių įdirbtoje žemės dalyje, per kurią pagal ieškovų projektą turi būti įrengtas įvažiavimas į garažą, bei būtinybės pašalinti vaisius vedančią obelį.
Vienintelį ieškovų pasiūlytos naudojimosi tvarkos projekto trūkumą – lygiateisiškumo principo neužtikrinimą, vertinant šalims atitenkančias sklypo dalis funkciniu požiūriu, pirmosios instancijos teismas išsprendė per kompensavimo mechanizmą. Tokį ginčų sprendimo būdą atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis ir dėl to gali kilti interesų pusiausvyros problema, kasacinis teismas pripažįsta tinkamu, taikant teisingo atlyginimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004 pagal ieškovės N. L ieškinį atsakovei O. S. dėl turto atidalijimo, naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi patalpomis ir žemės sklypu tvarkos nustatymo; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006 civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei D. Š., trečiasis asmuo Šiaulių apskrities viršininko administracija, dėl naudojimosi pastatais ir namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo).
Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų projektą, iš atsakovės nėra atimamas nuosavybės teise priklausantis garažas, kinta tik patekimo į jį pusė. Ieškovų užsakymu UAB „Alytaus planas“ parengė privažiavimo įrengimo ir ūkio pastato - garažo rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, patvirtinančius, kad garažo priestato ir privažiavimo į jį statyba yra galima, ji neprieštarauja įstatymų reikalavimams, tam yra gauti gretutinio žemės sklypo J. Š. ir A. D. sutikimai garažo rekonstrukcijai (t.2, b.l. 162). Apeliantai nepagrįstai teigia, kad projekte neaptarti stogo nukėlimo, sienos demontavimo darbai, duobės įrengimo, vartų pastatymo sąnaudos, nėra leidimo statybai. Minimi darbai yra numatyti projekte ir lokalinėje sąmatoje, o esama garažo duobė pagal projektą nėra naikinama. Projekto autoriai nurodė, jog dabartiniai garažo vartai panaudotini, analogišką buvusiai vartų angą įrengiant šiaurinėje garažo pusėje, II grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcijai reikalingas supaprastintas statinio projektas, kuriam raštu pritaria miesto vyriausiasis architektas, nurodomi supaprastintam statinio projektui reikalingi dokumentai (žemės ir statinio nuosavybės teisės įrodymai, žemės sklypo planas, inventorizacinės bylos kopija, bendraturčių sutikimai, kaimynų, nuo kurių sklypo ribos statinys yra arčiau ka 3,00m, sutikimai). Visus šiuos dokumentus apeliantai turi. Aptartame projekte nurodoma, kad privažiavimo prie garažo iš kitos pusės įrengimui nereikalingas projektas, derintinas su Alytaus m. savivaldybe.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės pateikto garažo rekonstrukcijos sąmatos vertinimu, pagal kurią šiems darbams atlikti reikėtų 24881,19 Lt. Apeliantai nepateikė įrodymų apie sąmatą sudariusios UAB „KRK Baltic“ LTD teisę verstis lokalinių sąmatų sudarymu statybos srityje veikla, nenurodė sąmatą pasirašiusios asmens pareigų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį įrodymą pripažino netinkamu. Sutiktina su apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo išvada, kad, garažo vertei esant 4100Lt (t.2 b.l. 29), beveik penkis kartus didesnė jo rekonstrukcijos kaina nepripažintina teisinga. Kaip minėta, atsakovės nuosavybės teisė į garažą nėra atimama, todėl ieškovai neprivalo kompensuoti naujo garažo pastatymo sąnaudų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliantų finansinės galimybės atlikti rekonstrukciją yra išspręstos, priteisiant iš ieškovų pusę garažo rekonstrukcijos išlaidų pagal ieškovų pateiktą projektą. Amžiumi atsakovė ir trečiasis asmuo yra daug jaunesni už ieškovus ir nėra medicininių duomenų, patvirtinančių, jog pagal sveikatos būklę jie neturi fizinių galimybių organizuoti rekonstrukcijos darbų atlikimą (CPK 178 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Už ½ dalį šulinio ir betonuotos aikštelės teismas atsakovei priteisė 1000 Lt.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nelogiško atsakovės argumento apie netekimą galimybės užsiauginti daržovių, kadangi pagal atsakovės projektą daržas, kurį atsakovė dabar naudoja, atitektų ieškovams. Numatomo įvažiavimo zonoje augančią obelį pati atsakovė savo paaiškinimuose apibūdino kaip nevertingą, seną ir išpuvusią. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vaismedis yra atkuriamas augalas, apeliantai pagal amžių yra daugiau nei dvidešimčia metų jaunesni už ieškovus, todėl obels netekimas ar kitos obels pasodinimo būtinybė negali būti priešpastatoma principams, dėl kurių pirmosios instancijos teismas labiau tinkamu pripažino ieškovų naudojimosi tvarkos projektą.
Visiškai nepagrįsti apeliantų argumentai apie neaptartą elektros linijos atramos iškėlimą, norint pasidaryti techninius reikalavimus atitinkančius įvažiavimo vartus. Visų pirma, apeliantai nėra įrodę tokių vartų pastatymo būtinybės – nėra paneigtas ieškovų argumentas, kad esamas įvažiavimo plotis iki atramos šiuo metu yra 2,63 metro, o atsakovės garažo durų plotis mažesnis (2,45 metro). Taigi, automobilis į kiemą gali įvažiuoti pro esamo pločio įvažiavimą. Antra vertus, UAB „Lesto“ pažyma t. 2 b.l. 15 patvirtina, kad gatvėje pastatytas elektros stulpas gali būti iškeltas, todėl nebuvo CPK 47 straipsnyje numatyto pagrindo šią įmonę įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad iškėlimo darbai kainuotų 4-5 tūkstančius litų. Atsikirsdami į šį apeliacinių skundų argumentą, ieškovai pateikė UAB „Druskininkų komunalinis ūkis“ parengtą gatvės apšvietimo atramos ir atramos perkėlimo išlaidų sąmatą, pagal kurią iškėlimo darbai kainuotų 414 Lt, ir papildomą pažymėjimą iš AB „Lesto“ apie iškėlimo galimumą bei tvarką (t. 3 b.l. 28-30) (nurodomus įrodymus apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina, vadovaudamasis CPK 314 straipsnyje reglamentuota vėlesnio jų pateikimo būtinybe). Apeliantams neįrodžius atramos iškėlimo neišvengiamumo, priteistąją sumą nėra pagrindo padidinti dalimi atramos iškėlimo išlaidų.
Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas neaptarė įvažiavimo iš gatvės į kiemą galimumo.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės argumentus apie įvažiavimo negalimumą dėl ištisinio kelio žymėjimo, neleidžiančio daryti kairio posūkio į kiemą ir šalia namo esančios (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, paneigia fotonuotraukos (iš jų matyti, kad į (duomenys neskelbtini) sklypą du įvažiavimai įrengti jau šiuo metu; įrengiant įvažiavimus, pažemintas šaligatvis ir tokiu būdu sudaryta galimybė automobiliams įvažiuoti į kiemą pro abiejų bendraturčių naudojamas namo puses), UAB „Alytaus planas“ projektiniai pasiūlymai (juose pažymėta, kad nuo gatvės iki sklypo ribos yra suformuoti du įvažiavimai), (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją atlikusios UAB „Optimum projektai“ pažyma dėl įvažiavimo į kiemą (duomenys neskelbtini) ( joje nurodoma, kad gatvės bortai (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengti pagal projektą ir nuo esamos asfaltbetonio dangos sluoksnio yra pakelti 6 cm aukščiau, nes, vykdant (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukciją, buvo paklotas tik apatinis asfaltbetonio sluoksnis, todėl įvažiavimuose į kiemus gatvės bortai yra sukelti aukščiau tuo tikslu, kad turi būti paklotas dar 6 cm viršutinio asfaltbetonio sluoksnio storis; šiuo metu įvažiuoti į kiemus lengviesiems automobiliams gatvės bortų aukštis netrukdo). Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pastarąjį dokumentą pasirašė įmonės direktorius J. J., turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, jo specializacija – susisiekimo komunikacijos, keliai (gatvės).
Nurodyti įrodymai paneigia apeliantų motyvus apie negalėjimą įsirengti įvažiavimą, kuris jau šiuo metu yra įrengtas pagal (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybinę dokumentaciją (priešingų įrodymų apeliantai nepateikė). Apeliantų argumentas, jog šį įvažiavimą jie įrengė savo iniciatyva, įrengimo teisėtumo nepaneigia.
Nesutiktina su apeliantais, kad teismas turėjo aptarti leidimo naujiems vartams ir jų įrengimo išlaidų atlyginimo klausimą. Kaip minėta, įvažiavimo vartai apeliantų valdos pusėje jau yra, todėl sutiktina su ieškovais, rekonstravusiais ir remontuojančiais savo namų valdos pusėje esančius vartus, kad esamų vartų, jei jie netenkina apeliantų poreikių, rekonstrukcija privalo pasirūpinti patys (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).
Nepagrįstas apeliantų teiginys, kad sprendimo dalis dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo prieštarauja Statybos techninių reikalavimų reglamento STR2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimams. Šis teisės aktas nustato reikalavimus naujiems, o ne jau esamiems (įrengtiems) įvažiavimams. Atsakovės pateikti raštai iš Alytaus m. savivaldybės saugaus eismo komisijos buvo panaikinti tos pačios komisijos 2012 m. spalio 31 d. nutarimu, todėl nebuvo procesinio tikslo kviesti į teismo posėdį šios komisijos atstovą.
Vadovaujantis išdėstytais argumentais, nenustačius apeliantų nurodomų materialinių ir procesinių pagrindų teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.