- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-01
- Bylos Nr.
- 2S-959-278/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- UAB „SlavOil“
- Atsakovas
- UAB „AK Studija“
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-959-278/2016 Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01577-2016-9
2016 m. gruodžio 1 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AK Studija“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1966-356/2016 pagal ieškovo UAB „SlavOil“ ieškinį atsakovui UAB „AK Studija“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „SlavOil“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „AK Studija“ 21 780 Eur skolą už nuomą, 5 203,26 Eur nekilnojamojo turto mokestį už 2015 m. ir 2016 m. sausio – birželio mėn., 429,34 Eur skolą už komunalines paslaugas, 4 016,42 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 917 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinio užtikrinimui UAB „SlavOil“ prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 31 429,02 Eur sumai UAB „AK Studija“ priklausančius nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, taip pat pinigines lėšas. Nurodė, jog atsakovo skola kas mėnesį vis didėja, atsakovas jokio sprendimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo nepriima, todėl tai kelia abejonių jo sąžiningumu ir verčia manyti, kad atsakovas ir toliau įvairiais būdais sąmoningai vengs savo sutartinių prievolių įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi ieškovo UAB „SlavOil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo 31 429,02 Eur sumai atsakovo UAB „AK Studija“ nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.
4. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio, prašoma priteisti suma yra didelė, ieškovas tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, todėl yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Konstatavo, jog atsakovui priklausančių piniginių lėšų areštas yra kraštutinė reikalavimo užtikrinimo priemonė ir yra tikslingas tuomet, jei atsakovas neturi kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog areštavus atsakovo lėšas, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti patirti nuostoliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „AK Studija“ prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį ir ieškovo UAB „SlavOil“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
6. Nurodo, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį, tinkamai neatskleidė visų civilinės bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, sąmoningai nuslėpdamas jam itin nepalankias aplinkybes, susijusias su šalių sudarytos 2015 m. sausio 1 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu atsakovui maitinimo veiklai išnuomotu nekilnojamuoju turtu, t. y. ieškovas, nepaisydamas sutartyje nurodytų garantijų bei pažeisdamas sutarties 9.2 p. d ir e papunkčius, atsakovui išnuomojo ir perdavė patalpas, kurios apskritai yra netinkamos naudoti pagal sutarties 2.1 ir 2.3 p. numatytą paskirtį. Tokios aplinkybės ne tik patvirtina ieškovo nesąžiningumą, bet kartu įrodo, jog ieškovas nepagrindė ieškinio reikalavimo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
7. Teigia, jog šioje byloje nėra ir kitos būtinosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. neegzistuoja rizika, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Priešingai nei tvirtina ieškovas, pareikšto 31 429,02 Eur reikalavimo suma atsakovui nėra didelė bei esminė. Balanso duomenimis, atsakovo ilgalaikis turtas finansiniais metais vertinamas 267 180 Eur, trumpalaikio turto vertė sudaro 248 181 Eur, bendrovės nuosavas kapitalas sudaro 84 321 Eur sumą, iš kurios net 81 135 Eur yra nepaskirstytas pelnas. Remiantis turto sąrašu, vien šiame sąraše nurodyto UAB „AK Studija“ ilgalaikio turto likutinė vertė 2016 m. rugpjūčio 1 d. yra 107 261,43 Eur. Taip pat nurodo, kad atsakovas yra maitinimo veiklą vykdantis verslo subjektas, turintis net tris restoranus Vilniuje, dėl ko jo turimas ilgalaikis turtas yra itin specifinis, pritaikytas konkrečiai jo vykdomai veiklai. Dėl savo specifiškumo atsakovo turtas nėra lengvai realizuojamas, todėl apskritai nėra jokios grėsmės, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turimą turtą mėgintų perleisti ar kitaip paslėpti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „SlavOil“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodo jokių svarių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo ir nepateikia naujų duomenų, kurie tokią teismo išvadą galėtų pakeisti. Be to, atsakovo pateiktas 2016-06-06 įmonės balansas yra už 2015 metus ir neatspindi įmonės turtinės situacijos 2016 metais, už kuriuos ir susidarė UAB „AK Studija“ įsiskolinimas, dėl kurio priteisimo paduotas ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-07-21 nutartimi atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-07-21 nutarties yra nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
12. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2139/2013; Nr. 2-674/2014 ir kt.).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „SlavOil“ pareiškė ieškinį atsakovui UAB „AK Studija“, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 21 780 Eur skolą už nuomą, 5 203,26 Eur nekilnojamojo turto mokesčio įsiskolinimą už 2015 m. ir 2016 m. sausio – birželio mėn., 429,34 Eur skolą už komunalines paslaugas, 4 016,42 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą ieškovas grindžia Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, sąskaitomis, PVM sąskaitomis – faktūromis. Ieškovas nurodo, jog atsakovas vengia atsiskaityti už išnuomotas patalpas, mokėti kitus su šiomis patalpomis susijusius mokesčius ir nors su UAB „AK Studija“ tarėsi geranoriškai, atsiskaitymo laukė daugiau nei pusę metų, tačiau jokio atsakymo dėl skolos apmokėjimo atsakovas nepateikė. Apeliantas neneigia sudaręs UAB „SlavOil“ nurodomą nuomos sutartį, nepateikia duomenų, jog moka sutartimi numatytus mokesčius, todėl, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei pateiktus duomenis, negalima konstatuoti, jog ieškovui palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog ieškovas nepateikė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, todėl elgiasi nesąžiningai, tačiau šie apelianto argumentai ir dėstomos aplinkybės yra susijusios su ginčo esme. Atkreiptinas dėmesys, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, kas yra būtina sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi vertinti ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo, nes tai atliekama išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo stadijoje, ištyrus ir įvertinus visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisiškai kvalifikavus šalių teisinius santykius (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-674/2014; Nr. 2-1319-330/2015 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nustatęs, kad priimtas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
14. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „SlavOil“ prašo iš atsakovo priteisti 31 429,02 Eur dydžio sumą, taigi tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas.
15. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, esminę reikšmę turi atsakovo turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Nors didelė ieškinio suma savaime nei palengvina, nei pasunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad šios aplinkybės reikšmingumas pasireiškia grėsmės tinkamam sprendimo įvykdymui aspektu, nes akivaizdu, jog tikimybė, kad asmuo, kuriam reiškiamas didelės sumos reikalavimas, imsis neteisėtų priemonių turtui paslėpti, yra ženkliai didesnė nei esant nedidelės ir dėl to asmeniui nelabai reikšmingos sumos reikalavimui (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1355-302/2015, Nr. e2-949-117/2015; Nr. e2-213-178/2016 ir kt.). Kartu akcentuotina ir tai, jog prezumpcija, kad didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškovo reikalavimą, jį patenkinus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka būtent pačiam apeliantui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015).
16. Apeliantas UAB „AK Studija“, siekdamas įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra gera, apeliacinės instancijos teismui pateikė dokumentus apie įmonės finansinę padėtį. Iš 2015 m balanso matyti, jog įmonės turimo turto vertė yra 515 361 Eur, iš jo 267 180 Eur sudaro ilgalaikis turtas, o įsiskolinimai kreditoriams sudaro 431 040 Eur (b. l. 71). Įvertintina aplinkybė, jog atsakovo pateiktas įmonės balansas yra už 2015 metus, kuris neatspindi įmonės turtinės situacijos 2016 metais, už kuriuos, kaip kad nurodoma ieškinyje, ir susidarė atsakovo įsiskolinimas. Be to, nors pagal minėtą UAB „AK Studija“ balansą turimo turto vertė yra pakankamai didelė, kokio dydžio yra pradelsti įsipareigojimai, ar jie 2016 m. yra sumažėję, duomenys nepateikti ir todėl nepaneigti ieškovo teiginiai, kad atsakovo finansinė būklė nėra gera ir tai kelia pagrįstas abejones dėl galimumo, patenkinus reikalavimus, atsiskaityti su ieškovu. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad atsakovo pateikto ir sąraše nurodyto kilnojamojo ilgalaikio turto buvimo vieta gali būti lengvai keičiama, todėl, netaikius užtikrinimo priemonių, gali būti apsunkinta galimybė išieškoti iš šio turto. Vertinant apelianto pateiktus įrodymus, konstatuoti, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu UAB „AK Studija“ finansinė būklė yra gera, nėra pakankamo pagrindo, nes, kaip minėta, neginčijamų duomenų apie turtinę padėtį 2016 m. atsakovas teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog apeliantas paneigė didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prezumpciją (CPK 12 str., 178 str.). Sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumą įvertintina ir ta aplinkybė, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui netrukdo vykdyti ūkinę veiklą, t. y. teikti viešojo maitinimo paslaugas.
17. Atkreiptinas atsakovo UAB „AK Studija“ dėmesys, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones jam nėra užkertama galimybė, esant įstatyme nustatytam pagrindui, reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu iš esmės pasikeistų aplinkybės ir išnyktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (CPK 146, 148, 149 str.).
18. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją pakeisti arba panaikinti, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.