Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1939-03-18, aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, pensininko, neteisto, 1 kartą bausto administracine tvarka, gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietės, išsituokusios, pensininkės, neteistos, nebaustos administracine tvarka, gyv. Vilnius, (duomenys neskelbtini),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. atiduotas teismui kaltinant tuo, kad apšmeižė žmogų, o būtent:

kad 2015 m. balandžio 25 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ (toliau – Bendrija) narių visuotiniame susirinkime, dalyvaujant 33 nariams, pagarsino jo surašytą ir jo, prisistačiusio kaip iniciatorių atstovo sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ grandininkas pasirašytą paraišką, adresuotą Bendrijos visuotiniam narių susirinkimui, kurioje pateikdamas informaciją kaip tikrus faktus, galimai paskleidė apie J. N. tikrovės neatitinkančią informaciją, kad kaip Bendrijos pirmininkas 2011 m. nesiėmė veiksmų įvykdyti statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimą; J. N. samdytų matininkų paruoštame genplane sumažintas kelio plotis; priėmė į darbą žmogų be narių susirinkimo sprendimo; neįvykdė 2012-05-12 narių susirinkimo nutarimo dėl aukštaūgių medžių pašalinimo iš ribos tarp sklypų Nr. 416 ir 423,

bei kad tęsdamas nusikalstamą veiką jis 2015 m. balandžio 25 d., apie 11.00 val., viešoje vietoje, Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., (duomenys neskelbtini), Bendrijos narių visuotiniame susirinkime, bendraudamas su Bendrijos pirmininku J. N., įtariama galimai kalbėjo su juo įžeidžiančiai, pavadindamas jį ,,melagiu“ bei ,,kas tu, karalius“, tokiu būdu jį pažemino, t. y. kaltinamas padaręs BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

N. B. atiduota teismui kaltinant tuo, kad apšmeižė žmogų, o būtent:

kad tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, ji vyko pas Bendrijos narius bei įtariama galimai reikalavo pasirašyti dokumentą siekiant pašalinti Bendrijos pirmininką, pateikdama jiems paraiškoje nurodytus įtariama galimai tikrovę neatitinkančius faktus, kad kaip Bendrijos pirmininkas 2011 m. nesiėmė veiksmų įvykdyti statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimą; J. N. samdytų matininkų paruoštame genplane sumažintas kelio plotis; priėmė į darbą žmogų be narių susirinkimo sprendimo; neįvykdė 2012-05-12 narių susirinkimo nutarimo dėl aukštaūgių medžių pašalinimo iš ribos tarp sklypų Nr. 416 ir 423

bei kad tęsdama nusikalstamą veiką, ji J. M. surašytą ir pasirašytą ir jos pasirašytą paraišką įtariama galimai iškabino viešoje vietoje – Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., Bendrijos skelbimų lentose, t. y. kaltinama padariusi BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis J. M. dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo nepadarė, tik išsakė savo nuomonę dėl pirmininko veiksmų. Neturėjo tikslo jo įžeisti. Prašo teismo išteisinti ir atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

K. N. B. dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad yra nekalta, nes tik sekretoriavo Bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Susirikimo metu atliko tik techninį darbą. Nepadarė jokio nusikaltimo, neplatino jokios paraiškos, neskleidė jokios įžeidžiančios J. N. informacijos. Prašo teismo išteisinti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamųjų J. M. ir N. B. gynėjas advokatas A. B. teisme paaiškino, kad bendrija savo pinigais sumokėjo už perkamą žemę. Ištraukoje iš plano matyti, kad kelio plotis yra 5 metrai, o pateiktuose senuose planuose matyti, kad kelio plotis 6 metrai. Naujuose planuose matyti, kad kelio nėra, nes atsirado sklypai. Skunde teigiama, kad pareiškėjo niekas neatsiprašė, nors iš dokumentų matyti, kad visos valdybos vardu J. N. buvo atsiprašyta. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl nukentėjusiojo patirtos žalos. Kaltinimas buvo dėl 4 veikų. Dėl pirmos pastraipos nebuvo pasisakyta. Skundas buvo netikslus. Pareiga įrodinėti kaltę tenka nukentėjusiajam ir jo atstovui. Pagal patikslintą skundą buvo suformuluoti 4 kaltinimai, nors paties proceso pabaigoje J. N. pasisakė dėl kūdros. Skunde nebuvo įvardinta neveikimas kūdroje, tai dėl to teismas neturi nagrinėti šio klausimo. Kaltinimas buvo išskirtas raidėmis- a, b, c, d. Baudžiamajam procese galioja nekaltumo prezumpcija. Nukentėjusysis turėjo įrodyti kaltinamųjų kaltę. Nukentėjusiojo atstovo teiginiai, kad neįrodytas faktas turi būti teisingas yra netiesa. Jie nepateikė įrodymų dėl kaltinamųjų kaltės. Nukentėjusysis ir jo atstovas neįrodė, kad kritika išsakyta nukentėjusiojo atžvilgiu įžeidė jį taip, kad galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Nėra jokių faktinių aplinkybių, kurie patvirtintų, kad tai nusikalstama veika. Įstatymai numato, kad sodininkai turi teisę išreikšti savo nuomonę, ką J. M. ir N. B. padarė. Jie išsakė tai, kas negerai bendrijoje. Nukentėjusysis turėjo įrodyti, kad buvo paskelbti faktai, o ne nuomonę apie faktus. Į bylą buvo pateikti dokumentai dėl kiekvieno punkto pagal kaltinimą. Dokumentai įrodo, kad visos aplinkybės buvo, pats nukentėjusysis neneigia tų faktų. Buvo savavališka statyba, samdomas darbuotojas, įpareigojimas nukirsti medžius, buvo nupirkta žemė. Nieko daugiau, išskyrus faktų konstatavimų J. M. neišsakė. Kritika yra leidžiama pagal LAT praktiką. Nukentėjusysis pats prisipažino, kad visko ir negalėjo atlikti. Nėra BK 154 str. 1 d. sudėties, nes tos žinios, tai buvo išsakyta nuomonė apie pirmininko veiklą. Taip pat tokia melaginai paskelbta žinia turėjo pažeisti nukentėjusiojo garbę ir orumą. Nukentėjusysis nepateikė dėl to jokių įrodymų. Jis net žodžiu nepasisakė dėl patirtos žalos. Nukentėjusysis neįrodė, kad paskelbtos žinios buvo jį žeminančios. Dar vienas būtinas požymis iš J. M. pusės - tai tyčia. Nukentėjusysis ir jo atstovas nepasisakė dėl jo tyčios, nepateikė dėl to jokių įrodymų. Niekas neįrodinėjo tyčios, o ji yra būtinasis nusikaltimo požymis. Dėl N. B. - neįrodyta jos tyčia darant šmeižtą. Nukentėjusysis tik nurodė, kad ji pasirašė paraišką ir ją platino. Byloje yra duomenų, kad jos išreikšta kritika yra pagrįsta faktais. Tik nukentėjusiojo paaiškinimu bandyta įrodyti, kad tą paraišką buvo bandyta pakabinti skelbimų lentoje. N. B. pati pasakė, kad nuplėšė paraišką. Liudytojai patvirtino kitą aplinkybę, kad N. B. rinko parašus, kurie inicijuotų pirmininko pakeitimą. Liudytojai neįrodė tų aplinkybių, kurias bandė įrodyti nukentėjusysis su atstovu. Šiuo atveju turėjo būti įrodinėjamas ir bendrininkavimas, o to nebuvo padaryta. Kaltinančioji pusė neįrodė J. M. ir N. B. kaltės, dėl ko jie turi būti išteisinti. J. N. pripažino, kad žemės sklypas, kuriame stovėjo jo vagonėlis, buvo pastatytas valstybinėje žemėje, jam buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Jis to neneigė. Akte nurodytas statinis yra tas pats vagonėlis. Žemėtvarka nustatė, kad J. N. yra pasistatęs statinį valstybinėje žemėje. Konstatuota aplinkybė, kad nukentėjusysis naudojosi valstybine žeme. Jis nesiekė pašalinti statinių. Šis kaltinimas turėtų būti atmestas, kaip neįrodytas. Antras kaltinimas dėl 1,2 hektarų žemės nusipirkimo už bendrijos pinigus, tai buhalterė paaiškino, kad žemės sklypas buvo įsigytas už bendrijos lėšas. Nukentėjusysis nurodė, kad protokolu buvo įpareigotas nusipirkti žemę. Tačiau protokole buvo nutarta neišpirkti žemės, o buvo nutarta dėl kompensacijos. Sprendimus nusipirkti žemę priima visuotinis susirinkimas, o tokio sprendimo nėra. Pirmininko sklypas ribojasi su tuo išpirktu sklypu, todėl galima sakyti, kad nukentėjusysis išsipirko tą sklypą savo reikmėms. Dėl sumažinto kelio pločio, tai turėjo būti 6 metrai. Iš naujo genplano matosi, kad kelio plotis tikrai yra sumažintas palyginus su senu planu. Dėl darbuotojo priėmimo nesant narių susirinkimo sprendimui, tai teigiama, kad asmuo buvo įdarbintas pagal 2013 metų įstatus. Byloje nėra įrodymų dėl tuo metu galiojančių įstatų. Nežino, kas turėjo priimti darbuotoją- susirinkimas ar valdyba. Matyti, kad tik susirinkimas turėjo teisę sudaryti darbo sutartį ir pavedė tai atlikti valdybai. Priešingu atveju kam susirinkimui svarstyti perduoti neegzistuojančias teises valdybai. Nukentėjusysis sąmoningai dėl to nepateikė dokumentų. Kaltinimas dėl 2012-05-12 susirinkimo nutarimo neįvykdymo. Patikslintame skunde buvo pateikta sąmoningai neteisinga ištrauka iš protokolo. Protokole parašyta, kad bendrija įpareigojo primininką nukirsti medelius, o pastarasis sako, kad nebuvo išvis apie tai kalbama. Nukentėjusysis parašė Ražauskui raštą dėl medžių nukirtimo, kad J. M. turi teisę to reikalauti. Nors nukentėjusysis teigia, kad bendrija neturi teisės to reikalauti, bet rašo tokius raštus. Nukentėjusiojo veiksmai suponuoja, kad J. M. turėjo teisę galvoti, kad nebuvo įvykdytas nutarimas dėl aukštaūgių medžių pašalinimo. Nukentėjusysis pats sukūrė šią dviprasmišką situaciją. Jei taip ir būtų, kaip nurodoma skunde, tai vis tiek nėra suprantama, kaip tai pažemina nukentėjusiojo orumą ir garbę. J. M. ir N. B. negalima inkriminuoti BK 154 str. 1 d., jų atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes neįrodyta padaryta žala ir veika. Prašo priteisti iš nukentėjusiojo J. M. ir N. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti;

Nukentėjusysis J. N. parodė, kad palaiko savo skundą. Jame išdėstytos kelios pozicijos. J. M. ir N. B. veikla buvo nukreipta į tai, kad trukdyti bendrijos veiklai. Dėl statinių valstybinėje žemėje pašalinimo, tai bendrija pati didžiausia Vilniaus rajone. Neturi jokio statinio, kuriame galėtų posėdžiauti. Prie 111 sklypo, priklausiusio J. V., yra vagonėlis. Tai bendro naudojimo žemės teritorija. Tą sklypą asmeniškai nusipirko 2011 metais. Į vagonėlį ateina žmonės. Opozicija pradėjo reikšti pretenzijas, kad yra pažeidėjas. Kai kurie galvoja, kad tai namas. Kreipėsi į įvairias institucijas, kurie davė atsakymus, kad toks statinis gali stovėti. K. B. skundė į visas tarnybas, šmeižė. Tas vagonėlis yra didžiulė nauda bendruomenei. Kaip savininkas išsipirko tą žemę iš valstybės. Statybos inspekcijos aktas buvo surašytas už tai, kad savavališkai pastatė vagonėlį. Neginčijo to, nes turėjo pinigų sumokėti baudą. Vagonėlis buvo teisėtai nusipirktas, jis jau stovėjo, kai nusipirko sklypą. Be to, 1,2 hektarų žemės yra išpirkti už bendrijos narių lėšas. Bendrojo naudojimo žemę tik taip ir galima išpirkti. Bendrijos nariai padarė įnašus į bendrijos kasą ir iš tų pinigų buvo išpirkta ta teritorija. Įnašus padarė 3 žmonės. Kitos tvarkos ir nėra. Šmeižtas tame, kad paraiškoje ne viskas aiškiai parašyta. N. B. aiškino, kad jis tuos hektarus įsigijo už bendrijos lėšas ir naudojasi ta žeme. Dėl sumažinto kelio pločio, tai turėjo teisę projektuoti tik įsiterpusius sklypus, kuriuos nusipirko sodininkai. Bendro naudojimo sklypus už nominalinę kainą yra galimybė nusipirkti iki 2016-01-01. Bandė J. M. paaiškinti, kad neturi teisės tvarkyti tokius reikalus. Neturėjo leidimo tam. Pasiūlė sudaryti komisiją iš sodininkų. Komisija nustatė, kad viskas gerai. J. M. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, jie atsakė tą patį. J. M. kreipėsi vėl į kitas institucijas, Geodezijos departamentą, jie atsakė tą patį. Neprivalėjo nieko daryti dėl sumažinto kelio ploto. Jei J. M. tik bendraujant tarpusavyje tą sakytų, tai nebūtų šmeižto, tačiau jis visuotinai tą paskelbė. Yra ir daugiau tuo nepatenkintų žmonių, tačiau paraišką pateikė N. B., kuri sekretoriauja ir J. M., kuris pirmininkauja. Tai jie atsakingi. Dėl priimto žmogaus darbui nesant narių susirinkimo sprendimui, tai jis buvo priimtas bendrijos teritorijai tvarkyti. Pagal visuotinio susirinkimo medžiagą yra parašyta, kad tuos klausimus sprendžia valdyba, o ne pirmininkas. Valdyba turi teisę priimti darbuotojus. Taip ir buvo daroma. Mano, kad žmogus turi įsitikti, kad informacija yra tikra, tik po to kažką teigti. Dėl ko tai yra šmeižtas. Dėl 2012 metų neįvykusio susirinkimo nutarimo dėl medelių pašalinimo, tai iki šios dienos įstatymai numato, kad patys sodininkai tvarko aukštaūgius medžius. Susirinkimas neturi teisės įpareigoti pirmininko pašalinti aukštaūgius medžius. Tada būtų pažeisti įstatymai. Valdyba gavo prašymą dėl medelių, bet ji gavo atsakymus, kad pats savininkas turi pašalinti aukštaūgius medžius. Susirinkimo nutarimas yra įvykdytas, dėl to tai yra šmeižtas. Dėl neveikimo tvarkant taršą kūdroje, tai J. M. neturėjo leidimo padidinti kūdros. Tą dieną, kai kažkas įmetė bakelį su tepalu, tai jaunimas norėjo pameškerioti, bet J. M. juos išvarė. Iš pykčio jaunimas ir įmetė tą bakelį. Ne bendrija turi atsakyti už kažkokius tarpusavyje veiksmus. Aišku kaltinimo dėl to nėra. N. B. buvo susirinkimo sekretore, dėl ko ji irgi prisidėjo prie šmeižto. Susirinkimas turėjo baigtis tada, kai buvo paskelbta, kad nėra kvorumo. Daugiau jokie klausimai neturėjo būti nagrinėjami. N. B. ir J. M. norėjo pritaikyti viską prie savo iniciatyvinės grupės. Protokolas buvo sugadintas. N. B. vaikščiojo per sodininkus ir dalino paraišką, rinko parašus, skleidė tikrovę neatitinkančią informaciją. N. B. prašė pasirašyti lape dėl pirmininko nušalinimo. Ji pateikė teiginius, kurie buvo šmeižtu, prašė pasirašyti po jais. Pateiktą informaciją nuomone nepavadintų. Visas tekstas, tai šmeižtas. Paraiška buvo padaryta žala jam ir bendrijai. Taip pat N. B. pakabino ant skelbimo lentos paraišką. Matė kaip N. B. norėjo kabinti tą paraišką. Ji buvo su savo vyru. Jie pradėjo smūgiuoti, nuplėšė jam rankovę. Nesikreipė dėl to, nes neturėjo liudininkų. Kai teikė išrašą iš protokolo, tai išrašus padarė buhalterė, išraše turi būti viskas taip pat, kaip ir protokole. Gal čia yra trūkumas, nes kitaip yra nurodyta. Kai bendrija nusipirko tą sklypą, juo niekas nesinaudoja, nes visi nariai yra bendrasavininkai. Ten raistas. Jį tik išpirko. Jis niekam nėra išnuomotas. Jame nėra jokio statinio. Statiniai stovi ant įsiterpusio sklypo, kuris yra 3,8 arų. Jis neįeina į tuos 1,22 hektarų. 1,22 hektarų žemės turi būti nupirkta už bendrijos pinigus. Nariai gali bet kada pareikalauti tų pinigų, kuriuos įnešė už žemės pirkimą. Tokius įnašus atliko S. R., Sorokienė ir D. K.. Tų trijų asmenų sklypai ribojasi su ta išpirkta žeme. Jo sklypas irgi ribojasi su tuo sklypu. Pats neįnešė įnašo, nes pinigų ir taip užteko. Kol tai buvo valstybinė žemė, tai nieko negalima buvo joje daryti. Kai sklypas išpirktas, tai visi bendrijos nariai tampa to sklypo bendrasavininkais. 2014-11-01 buvo įdarbintas darbuotojas. 2013 metais pagal darbo sutartį dirbo kitas asmuo. Jis atliko tokius pačius darbus. 2013 metais sprendimą dėl įdarbinimo galėjo priimti valdyba. Pateikė nutarimą kaip papildomą medžiagą, nes buvo teigiama, kad žmogus neteisėtai dirba. Tvarka, kad asmuo dėl medžių gali kreiptis į teismą, yra nuo 1991 metų. Kaltinamieji sakė, kad nesiėmė jokių veiksmų bendrijos labui. Nusipirko sklypą su vagonėliu 2012 metais. Šmeižtas ir tas, kad už žemę sumokėta iš bendrijos sąskaitos. Negali būti, kad jie nežinojo sklypų išpirkimo tvarkos. Dėl sumažinto kelio pločio irgi yra šmeižtas. Visos institucijos jiems atsakė, kad viskas yra gerai. Žmogus buvo priimtas pagal reikiamą tvarką. Pašalinti medelių neturi teisės, nes tai privatus sklypas. Pašalinti taršos kūdroje neturi teisės. Buvo akcentuojama, kad 2014 metais gauta pažyma iš pirkimo sandorio, kuri rėmėsi 2013 metų protokolu. Susirinkimo metu buvo išrinkta nauja valdyba ir pirmininkas. Dėl sklypų, tai jie buvo įvardinti 2011 metų protokole. Nori, kad teismas pripažintų J. M. ir N. B. kaltais. Prašo priteisti iš J. M. 1600 eurų neturtinei žalai atlyginti, iš N. B. - 1400 eurų. N. B. yra įtraukta į tai. Turėjo daug pergyvenimų, emocijų, mėnesius naudojo specialius vaistus, kad galėtų užmigti, normaliai jaustis, visur stengėsi išsiaiškinti dėl visko, bandė paneigti gandus, tampa sudėtinga bendrauti tarnybose. Anksčiau gerbė kaip gerą pirmininką, o dabar yra padaryta didelė žala. Jau neturi autoriteto bendrijoje ir tarnybose. Sumažėjo pasitikėjimas. Prašo teismo patenkinti skundą ir priteisti patirtas išlaidas;

Nukentėjusiojo J. N. atstovas advokatas D. F. paaiškino, kad palaiko skundą. Dėl pareigų nevykdymo ir įstatymų nesilaikymo J. N. išdėstė savo skunde punktuose a, b, c, d. J. M. gavo atsakymus dėl J. N. pažeidimų. Mano, kad j. M.ir N. B. veiksmuose yra BK 154 str. 1 d. požymių. Liudytojai nurodė, kad girdėjo, kas buvo kalbama paraiškoje, pas kai kuriuos vaikščiojo N. B.. N. B. pasirašė paraišką, ją stengėsi skleisti ir pakabinti. N. B. nepaneigė šių teiginių. Prašo paskirti kiekvienam iš kaltinamųjų po 25 MGL baudos. Prašo patenkinti prašymą dėl neturtinės žalos ir priteisti bylinėjimosi išlaidas;

Liudytoja A. S. teisme parodė, kad turi sklypą Vilniaus r., Brinkiškių k., sodų bendrijoje „Žaluma“. 2015 metais vasarą N. B. atėjo turėdama dokumentą ir norėjo surinkti parašus dėl pirmininko vykdomos neteisėtos veiklos, tai yra, kad planuojami nelegalūs statiniai ir panašiai. N. B. kalbėjo apie tai, kad nestatomas vandens bokštas, per daug rūpinamasi keliais - įvyko diskusija. To dokumento su vyru nepasirašė, nes pagalvojo, kad pirmininkas kaltinamas be priežasties. Lapas buvo be teksto, tuščias. N. B. norėjo surinkti tik parašus. N. B. tik žodžiu kalbėjo apie pirmininką. Nepamena ar N. B. rodė paraišką, jos neskaitė. Vyko pusvalandį žodinis pokalbis. Kiekvienas turi teisę turėti savo požiūrį. Balandžio mėnesio susirinkime dalyvavo jos vyras. Buvo kalba apie nelegalių darbuotojų priėmimą. N. B. sakė, kad turi vykti nelegalios statybos. N. B. norėjo jų parašų, kad kaltinimai pirmininkui yra teisingi. Mano, kad pirmininkas padeda ir rūpinasi bendruomene, o N. B. trukdo tam. Susirinkimuose nedalyvauja, nes šeimai atstovauja vyras. Jis dalinasi visa informacija. Kiek suprato, vyksta daug diskusijų. Nėra produktyvaus darbo. J. M. mato pirmą kartą. Tik žino, kad jis yra bendrijos narys. N. B. kaltino J. N., kad vykdomi neteisėti dalykai, kad pirmininkas planuoja užgrobti žemę, arba parduoti ją, statyti statinius prie ežero, vystyti dar kažkokią veiklą. Kalbėjo, pareiškė kiekvienas savo nuomonę. Neperskaitė to lapo. Buvo tik N. B. žodiniai pamąstymai;

L. P. E. teisme parodė, kad 2015-04-25 vyko sodų bendrijos „Žaluma“ susirinkimas. Jo metu J. M. paskelbė tekstą, kuris kaip suprato, įžeidė J. N.. J. N. bandė raminti J. M., bet pastarasis nereagavo. J. M. įžeidinėjo J. N., sakydamas, kad jis ne karalius ir jau nebe pirmininkas. Tas tekstas buvo perskaitytas. Pasibaigus susirinkimui matė, kaip N. B. vaikščiojo po sodus, ėjo į kiekvieną namą, sklypą ir bendravo su žmonėmis. Vakare nuėjus pas kelis kaimynus, pastarieji pasakė, kad jie nenorėjo klausytis N. B., nes ji sakė, kad J. N. nepaiso įstatymų ir žmonių. Ji reikalavo pasirašyti kažkokiam sąraše. Ji liepė nors paskaityti lapą. Žmonės jam įteikė tą lapą. Po 2 savaičių paaiškėjo, kad toks lapas su parašais pateiktas bendrijos valdybai prie susirinkimo protokolo. Tai buvo tas pats tekstas-paraiška, kuris yra prisegtas prie protokolo. J. N. paaiškino, kad tai šmeižtas. N. B. neigiamai atsiliepė apie J. N., šmeižė jį. Tas dokumentas - tai paraiška. N. B. nešiojo paraišką. N. B. išsakė poziciją, kad J. N. neteisėtai pastatė vagonėlį, nenukirto medelio ant J. M. ribos, užgrobė 1,22 hektaro žemės. Tą dokumentą perdavė J. N.. 2015-04-25 dalyvavo susirinkime. J. M. skaitė paraišką ir komentavo. Susirinkimo metu nematė paraiškos. J. M. sakė, kad turi duomenų apie J. N. neteisėtą veiklą. Buvo išvardinti 4 punktai, kad J. N. privatizavo žemę, nevykdė reikalavimų pašalinti medelius, neteisėtai pastatė namelį. Kaip suprato, tai buvo susiję su iniciatyvine grupe dėl naujos valdybos išrinkimo. Buvo parašyta, kad J. M. yra tokios grupės atstovas. Tai nedraudžiama. Du kartus per metus vyksta visuotiniai susirinkimai. J. N. yra pirmininku nuo 2009 metų. J. M. palaikė jį, prašė jo pagalbos dėl žemės, o pirmininkas pažadėjo jam padėti. Kai J. N. išsiaiškino situaciją dėl žemės ir pasakė, kad negali jam padėti, tada J. M. supyko ant jo ir prasidėjo tarp jų konfliktas. Iš esmės visi yra patenkinti J. N.. Yra 20-30 žmonių, kurie aktyviai reiškia savo nuomonę. Tokių žmonių, kurie neigia viską ir priešinasi viskam kaip J. M. ir N. B., yra kokių 15-20. N. B. ir J. M. išsiskiria tuo, kad kiekvienais metais buvo teikiami prieštaravimai, žmonės atsižvelgdavo į tai, buvo priimti sprendimai. Buvo kiekvienam leista pasisakyti. Šiais metais J. M. ir N. B. raštu pateikė informaciją apie J. N., mano, kad neatitinkančią tikrovę. Mano, kad tai buvo šmeižtas. Susirinkimuose vyksta diskusijos, nuomonių išreiškimas. Šių metų susirinkime buvo virš 30 žmonių. J. N. kelis kartus J. M. pasakė, kad tai nesąmonė, netiesa. J. M. neleido J. N. kalbėti, sakė jam „kas tu toks, tu nesi karalius“. J. N. bandė paaiškinti, kad tai netiesa, bet J. M. jį tildė. Kadangi pirmininkaujantis buvo J. M., tai J. N. nenorėjo konfliktuoti. Jis norėjo, kad įvyktų susirinkimas. J. N. po to visai valdybai pasiaiškino dėl kiekvieno jam pareikšto kaltinimo punkto. Skelbimų lentose kaltinimas buvo panaikintas. Samdomą darbuotoją bendrija gali priimti pagal darbo sutartį. Darbuotojas yra priimamas visuotinio susirinkimo ar valdybos nariu sutikimu. Dėl medelių negali paaiškinti, dėl sumažinto kelių pločio, paaiškinti negali. Žino tik, kad buvo iš žemėtvarkos duodami atsakymai, kad reikia laikytis įstatymų, jei yra suformuoti sklypai, tai jų patraukti negalima. Jei keliui nelieka vietos, tai jo ir nepadarys. 2013 m. pavasarį, nežino kokie galiojo įstatai. Nepasakys darbuotojų priėmimo tvarkos 2013 metais. 2015-04-25 susirinkimas neįvyko. Yra padavę civilinį ieškinį dėl šio susirinkimo protokolo. J. M. perskaitė paraišką po susirinkimo pabaigos. Buvo pasakyta „susirinkimas baigtas“, po to jis perskaitė paraišką. Protokole po susirinkimo pabaigos jokių įrašų neturėjo būti. Galėjo vykti tam tikri pokalbiai, bendravimas tarp žmonių po susirinkimo pabaigos. Neįvyko susirinkimas, nes nebuvo kvorumo. Protokole buvo prirašyta, kad J. M. įpareigoja J. N. surengti susirinkimą. J. M. papildė darbotvarkę, pridėjo paraišką. Prašė pripažinti protokolo dalį neteisėtą, po žodžių „susirinkimas baigtas“. Nėra praleidęs nei vieno susirinkimo. 2013 metais susirinkime atrodo buvo sekretoriumi. Negali atsakyti, ar po žodžių „susirinkimas baigtas“ protokolo toliau nerašė;

Liudytojas G. V. teisme parodė, kad yra sodininkų bendrijos „Žaluma“ narys. Sode vaikščiojo aktyvistai, nežino kokie, kurie rinko parašus. Jie aiškino, kad užteks pirmininkui J. N. vogti, visiems dalinti, pardavinėti bendrą turtą. Sode, sustabdžius N. B., ji sakė, kad užtenka J. N. daryti su žeme ką tik jis nori. Ji sakė, kad J. N. disponuoja ta žeme kaip sava ir kad J. N. reikia „versti“, tada galės patys disponuoti žeme. Tai nėra įmanoma, nes valstybinę žemę negalima pardavinėti ir pelnytis iš jos. N. B. matė vasarą. Ji nerodė jokio dokumento. Ji sakė, kad reikia pakeisti pirmininką. Ji sakė, kad už bendrijos narių pinigus pastarasis nusiperka žemės;

L. R. P. teisme parodė, kad yra sodininkų bendrijos „Žaluma“ narys. N. B. aktyviai reiškiasi bendrijos susirinkimuose. J. M. pirmą kartą pamatė šių metų susirinkime. Dalyvavo susirinkime 2015 metais pavasarį. Pirmininkas pasakė, kad pinigus galima bus mokėti per banką. N. B. pasakė „labai gerai, J. N. negalės vogti“. Per susirinkimus jie negalėjo rasti bendros kalbos. Susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo. Per šių metų susirinkimą girdėjo kaltimus J. N. atžvilgiu. Buvo kalbama apie kelius, išpirkimus. Tiksliai neprisimena. Šiais metais susirinkime J. M. paskaitė kažkokį dokumentą. Pirmininkaujantysis buvo J. M.. Nesigilino, ką jis skaitė. Žino, kad pareiškimas buvo pareikštas. J. N. buvo nepatenkintas, sakė, kad tai netiesa. J. N. bandė aiškintis žmonėms dėl tų kaltinimų. Neprisimena kaip tai baigėsi. Buvo ginčas tarp J. M. ir J. N.. Tai buvo pirmas susirinkimas, kuriame dalyvavo. Paraiška buvo perskaityta atrodo susirinkimo pradžioje. Ant sienos dar buvo iškabintas raštas;

Liudytojas E. S. teisme parodė, kad yra sodininkų bendrijos „Žaluma“ narys ir turi jame sklypą. Dalyvauja daugumoje susirinkimų. Šių metų pavasario susirinkime nedalyvavo. Žino, kad šis susirinkimas neįvyko, nes nesusirinko kvorumas. N. B. ir J. M. pažįsta iš matymo. Šių metų pavasarį, iki šio neįvykusio susirinkimo, atėjusi N. B., kurei atsinešusi dokumentus ir lapą, siūlė pasirašyti dėl pirmininko nušalinimo, nes jis neva netinkamas pirmininkas. N. B. išreiškė neigiamą nuomonę apie pirmininką, suprato tai kaip šmeižtą. N. B. sakė, kad viskas, ką daro pirmininkas yra negerai. Neprašė N. B. paskaityti dokumentų. Matė tik lapą, kuriame reikėjo pasirašyti. Nepasirašė tame lape, nes pirmininkas aktyviai ir teisingai viską tvarko. Atsimena, kad buvo kalba apie žemes. Neatsimena tiksliai apie ką buvo kalbama. Žino tik, kad buvo neigiamai atsiliepiama apie pirmininką. Girdėjo apie iniciatyvinę grupę, kuri kalba, kad nieko nėra daroma, kelias siaurinamas ir platinamas, dėl žemės. Yra kabinami jų skelbimai skelbimų lentoje. Šiai grupei žino, kad priklauso N. B. ir J. M.. Tos iniciatyvinės grupės skelbimai yra rašomi ranka. Nežino ar tai buvo paraiška. N. B. turėjo su savimi dokumentus ir lapą su pavardėmis. Detaliau neprašė jos dokumentų susipažinimui. Teksto nematė, nes nesiruošė rašytis tame lape. N. B. kalbėjo, kad pirmininkas pasisavinęs pardavinėja žemes, minėjo apie kelius, o kiti punktai buvo bendri. Nežino kas dar įeina į tą iniciatyvinę grupę. Nematė, kokį popierių N. B. turėjo. Negali pasakyti, ar klausė N. B., ar ji žino žemės pardavimo faktus. Kaip suprato N. B. prašė pasirašyti po tais popieriais. Jos tikslas buvo pašalinti pirmininką. Tos iniciatyvinės grupės tikslas taip pat yra nuversti pirmininką;

L. Z. K. teisme parodė, kad tvarko buhalterinę apskaitą sodo bendrijoje „Žaluma“. Žemės bendrijoje yra perkamos iš narių lėšų. Lėšos yra surenkamos iš narių. Šios lėšos yra panaudojamos sodų bendrijos veiklai. Kiti įnašai yra tiksliniai - tai susirinkimo nustatymai. Jei pinigai renkami žemės išpirkimui, tai tie pinigai yra naudojami tik žemės išpirkimui. Susirinkimas sprendžia surinkti tokias lėšas iš narių, ar jas grąžinti. Išperkant valstybinę žemę buvo nutarta surinkti iš žmonių lėšas ir iš jų nusipirkti valstybinės žemės sklypus. Sodų bendrija norėjo išsipirkti žemę bendroms reikmėms. Tas projektas prasidėjo nuo kokių 2012 metų. Prievartos duoti pinigus nėra. Nauda yra ta, kad tai bus sodininkų bendrijos žemė. Paskui susirinkimas nuspręs, ką daryti su ta išpirkta žeme ir kas naudosis ja. Visose bendrijose yra tokia tvarka. Jei niekas nieko neįneša, tai nieko ir neperkama. Pagal sodininkų įstatymus ¼ narių gali siūlyti, ką daryti su ta žeme. Dirba šioje bendrijoje nuo 2000 metų. 2014 metais buvo išpirktas 1B žemės sklypas. Įnašus įnešė R. S., K. D. ir S. R. įnešė 2500 litų, Kasaitis - 5000 litų, Sorokienė - 3000 litų. Į kasą tie pinigai buvo įnešti. Išrašė kasos pajamų orderius. Iš surinktų pinigų buvo apmokėta žemėtvarkai už žemę, Registrų centrui, notarui. Tų trijų narių pinigų užteko nusipirkti žemes. Dabar tas sklypas stovi. Visi bendrijos nariai buvo apie tai informuoti. Kiekvienas turi teisę dalyvauti bendrijos susirinkimuose. Bendrija gavo pinigus iš sodininkų. Praėjus finansiniams metams įvyksta susirinkimas. Susirinkime buvo paskelbta apie sklypo nusipirkimą. J. M. pažįsta ir jis nesikreipė pas ją dėl informacijos pateikimo dėl nusipirktų sklypų. Jei sklypas nebus išpirktas iš valstybės, tai valstybė atims sklypą kaip nenaudojamą. Pagal sodininkų įstatymų į susirinkimus turi susirinkti pusė plius vienas narių. Kai kvorumo nėra, tai susirinkimas negali įvykti. Tokiu atveju niekas neturi būti rašoma. Per artimiausius 5 metus nedalyvavo susirinkimuose kaip sekretorė. Nežino, kokie sklypai ribojasi su tuo išpirktu 1,2 h sklypu. Nežino ar J. N. sklypas ribojasi su tuo sklypu. Tas išpirktas sklypas yra bendrijos nuosavybė. Kiti žmonės įneša pinigus nusipirkti kitiems bendro naudojimo sklypams. Bendrija nėra skolinga tiems žmonėms, kurie įneša pinigus. Asmenys turi teisę prašyti grąžinti tuos pinigus. Tiksliniai mokesčiai nėra grąžinami.

Dalyvavo susirinkime balandžio 5 dieną. Jis vyko sodo bendrijos teritorijoje. Susirinko nedaug žmonių. Buvo išrinkti pirmininkas ir sekretorė. Tai buvo J. M. ir N. B.. Buvo perskaityta darbotvarkė. Kai žmonės skirstėsi, J. M. lauke kažką skaitė. Visada taip būna, kai susirenka mažai žmonių, perskaitoma darbotvarkė ir žmonės skirstosi. Nesiklausė, ką J. M. skaitė. Neatsimena, ką atsakė apie kainą už vieną arą valstybinės žemės. Neatsimena, kokiu protokolu buvo išpirkta 1B žemė;

2015-04-25 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ narių visuotinio susirinkimo protokole matyti, kad susirinkime dalyvavo 33 nariai, kurio metu pirmininku buvo išrinktas J. M., o sekretore – N. B.. Eilinis susirinkimas neįvyko ir nebuvo svarstomi darbotvarkės klausimai, nes nebuvo kvorumo. Prie protokolo pridėta paraiška. Nurodyta, kad po darbotvarkės išvardinimo buvo pranešimas apie pirmininko J. N. neveikimą likviduojant taršą kūdroje, esančioje masyve 5C ir darbų apmokėjimą. Paraiškoje nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimo šaukimo iniciatoriai gavo atsakymus į skundą ir prašymą, įrodančius pirmininko J. N. veiksmus, neatitinkančius jam priskirtų pareigų vykdymą ir įstatymo nesilaikymą, tai yra, kad 2011 m. nesiėmė veiksmų įvykdyti statinių, pastatytų valstybinėje žemėje, pašalinimą, J. N. samdytų matininkų paruoštame genplane sumažintas kelio plotis, priėmė į darbą žmogų be narių susirinkimo sprendimo, neįvykdė 2012-05-12 narių susirinkimo nutarimo dėl aukštaūgių medžių pašalinimo iš ribos tarp sklypų Nr. 416 ir 423 (b. l. 6-10);

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarties matyti, kad proceso dalyviams susitaikius buvo nutrauktas procesas pagal J. N. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka N. B. (b. l. 11);

Iš 2011-05-14 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad 5 punkte N. B. apkaltina valdybos pirmininką J. N. neveiklumus ir bendrijos lėšų grobstymu. Iš 6.2. punkto matyti, kad narių balsų dauguma nutarta prašyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus leidimo pastatyti vagonėlį bendro naudojimo žemėje, sklypas 1B prie sklypo 111 (b. l. 36-44);

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2013-03-14 rašte Nr. 48SD-(14.48.104)-2266 ,,Dėl vagonėlio pastatymo valstybinėje žemėje“ nurodyta, jog neprieštaraujama, kad sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ naudojamame bendro naudojimo teritorijos žemės plote, esančiame šalia žemės sklypo Nr. 111, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Brinkiškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., gavus žemės naudotojų sutikimus, būtų laikinai, iki 3 metų laikotarpiui pastatomas bendrijos bendro naudojimo reikmėms reikalingas vagonėlis, jeigu toks pastatymas neprieštaraus nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nepažeis gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų teisių ir trečiųjų asmenų interesų (b. l. 45);

Iš 2011-10-25 sutikimo matyti, kad J. V. ir V. V. sutinka, kad sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ nariai patektų į bendro naudojimo žemėje esančio vagonėlio patalpas per jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Dūkštų k.v., Vilniaus r., Brinkiškių k., sodininkų bendrija ,,Žaluma“ 111 sklypas (b. l. 46);

Iš 2005-04-09 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ valdybos posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje nutarta sodo bendrijos nariui J. V., sklypo Nr. 111, leisti pasistatyti vagonėlį bendro naudojimo žemėje (b. l. 47);

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus 2013-07-11 rašte Nr. A33(8)1137(25.7.11) nurodyta, kad vagonėlis negali būti laikomas statiniu ir negali būti registruojamas kaip statinys, todėl statybą leidžiantis dokumentas tokiam objektui neišduodamas (b. l. 48);

Iš 2012-05-12 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo 1 d. punkto matyti, kad J. N. praneša, jog yra galimybė naudotis Žalumos 27-oje g. bendro naudojimo teritorijoje įrengtu kilnojamu vagonėliu, kuriame būtų priimami bendrijos nariai, dėl ko bendru sutarimu nariai pritarė vagonėlio naudojimui bendrijos poreikiams (b. l. 50-52);

Iš 2014-09-18 VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., 1.2000 ha ploto, nurodytas naudojimo būdas - sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, savininkas – sodininkų bendrija ,,Žaluma“ (b. l. 53-54);

2013-10-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakyme ,,Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., sodininkų bendrijoje ,,Žaluma“, formavimo ir pertvarkymo projekto (vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento) tvirtinimo“ Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3503 1.1. punkte nurodyta, kad tarp žemės ūkio paskirties (mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypų) valstybinės žemės sklypų yra ir žemės sklypas Nr. 1B (b. l. 55-58);

Iš 2013-05-12 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo matyti, kad balsų dauguma nutarta įpareigoti valdybą sudaryti ir pasirašyti bendrijai reikalingas sutartis nešaukiant visuotinio susirinkimo (b. l. 59);

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014-05-02 rašte ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-(8.5)-1118 nurodyta, kad sodininkų bendrijos ribos projektu nėra keičiamos, žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) ribos atitinka preliminarius matavimus ir atitinka sodų bendrijos ,,Žaluma“ suplanavimo projektą. Žemės sklypų Nr. 4124/0607:417, 4124/0607:418 kadastro duomenų bylos, atlikus šių žemės sklypų kadastrinius matavimus iki 2014-05-01 tikrinti pateiktos nebuvo. Žemės sklypams Nr. (duomenys neskelbtini) atlikti preliminarūs matavimai, siūlytina, kreiptis savininkams į matininką ir atlikti kadastrinius matavimus, o žemės sklypų kadastrines duomenų bylas teikti tikrinti skyriui (b. l. 60-63);

Iš Lietuvos Respublikos Žemės ūkio misterijos 2015-03-26 rašto Nr. 3IN-M-251-367 ,,Dėl J. M. prašymo nagrinėjimo“ matyti, kad sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ naudojamų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos Projektu nebuvo keičiamos (b. l. 64-66);

2014-06-28 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ komisijos išvadoje nurodyta, kad sudaryta bendrijos komisija negali paneigti Nacionalinės žemės tarnybos ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus išaiškinimų (b. l. 67);

Iš 2014-05-14, 2014-01-29, 2014-01-27 kasos pajamų orderių matyti, kad už sklypo 1B išpirkimą iš V. S. priimta 3 tūkstančiai litų, iš D. K. – 5 tūkstančiai litų, iš S. R. – 2500 litų (b. l. 68-71);

Iš sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ ilgalaikio turto apskaitos kortelės matyti, kad sklypo 1B 2014 m. vertė yra 5523 litai (b. l. 71);

Iš pinigų priėmimo kvitų matyti, kad už atstovavimą, dokumentų surašymą ir patarimą J. N. advokatui D. Fomkinui viso sumokėjo 700 eurų (116-117);

Išraše iš dienraščio ,,Lietuvos rytas“ straipsnyje ,,Valstybė pusvelčiui pardavinėja žemę sodininkams“, rašoma apie sodininkų bendriją ,,Žaluma“ ir jos pirmininką J. N. (b. l. 118-120);

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2012-09-14 savavališkos statybos akto matyti, kad pastatas, kurio matmenys apie 10,4 x 6,75 m., aukštis apie 2,90 m, adresu Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškės, (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai, kurio statytojas ar jo atstovas yra J. N. (b. l. 123-124);

Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2012-09-14 reikalavimo matyti, kad J. N. įpareigojamas iki 2012-03-14 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 125-126);

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012-08-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.7)-6542 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatė, jog žemės sklypo Nr. 111 (kadastro Nr. 4121-0607:600) savininkas J. N., G. N. yra pasistatę statinį (5,60 x 8,20 m) už žemės sklypo Nr. 111 ribų valstybinėje žemėje (b. l. 127);

Iš 2014-02-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., už 4032,00 litų parduodamas sodininkų bendrijai ,,Žaluma“. Pirkėjas įmokėjo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą pagal 2014-01-30 AB Swedbank banko mokėjimo nurodymus už 12000 kv. m. ploto žemės sklypą (b. l. 128-130);

Iš planų matyti sodininkų bendrijoje ,,Žaluma“ esančio kelio plotai: 6,0 m, 5,0 m, kelias su nepažymėtu plotu (b. l. 131-133);

2012-05-12 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokole nurodyta, kad svarstytas N. D. prašymas dėl aukštaūgių medžių, pasodintų prie sklypo ribos klausimas. Bendru sutarimu nutarta šį klausimą pavesti bendrijos valdybai (b. l. 134);

2013-02-11 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ raštu J. R. įpareigojamas pašalinti labai aukštas tujas, pasodintas prie pat J. M. sklypo ribos (b. l. 135);

Iš 2011-12-15 taikinamojo posėdžio matyti, kad anot J. N., jam pakalbėjus su N. B., pastaroji patvirtino, kad įvyko nesusipratimas ir pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 136);

PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos už kopijavimo paslaugas (sąskaitos gavėjas J. M.), tai yra, 6,20 eurų, 6,70 eurų, 6,00 eurų (b. l. 137-139);

N. B. 2015-10-27 prašyme nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) str. 6 d., prašo teismo priteisti iš J. N. 165 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pridėti sąskaitų ir kvitų nuorašai (b. l. 140-144); 2015-11-02 patikslintame prašyme prašoma priteisti 415 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 177-179);

J. M. 2015-10-27 prašyme nurodyta, kad remiantis (duomenys neskelbtini) str. 6 d., prašo teismo priteisti iš J. N. 205 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, pridėti sąskaitų ir kvitų nuorašai (b. l. 145-149); 2015-11-02 patikslintame prašyme prašoma priteisti 455 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 177-178, 180);

Iš skelbimo matyti, kad iniciatyvinė grupė N. B. ir J. M. informuoja, kad planuoti iniciatyvinės grupės susirinkimai neįvyks, atsiprašo valdybos dėl nepagrįstų kaltinimų bei išreiškia paramą ir pasitikėjimą valdybai ir pirmininkui (b. l. 150);

J. M. 2015-11-02 paaiškinime nurodyta, kad UAB ,,Vilniaus topografija“ atliko situacijos elementų koordinačių planą, esantiems vidaus kelio juostoje. Sklypų Nr. 416 ir 417 riba neina per malkinę, sklypo Nr. 416 gręžinys yra kelio šone, o ne sklype Nr. 422. Kelio plotis 6 m, toks, koks buvo 1989 m. generaliniame plane (b. l. 176);

BK 154 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai). Šios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiškos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą. Šių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabūvio principų.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios.

Kadangi šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis - reiškinius, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Informacija egzistuoja kaip objektyvus reiškinys, todėl gali būti nustatyta remiantis atitinkamais duomenimis. Jų pagrindu asmuo gali atlikti jam svarbius, įdomius ar aktualius jo požiūrį atspindinčius svarstymus ar vertinimus, gali analizuoti, gretinti ar kitaip apdoroti informaciją ir gauti išvadas. Šios mąstymo veiklos rezultatai gali būti įvairių rūšių. Pirma, tai gali būti subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas - nuomonė. Ji negali būti peržiūrima ir paneigiama. Nuomonei netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis tikrais faktais. Antra, tyrimo, apibendrinimo, analizės ar kitokiu būdu kaip individualių pastangų rezultatas gali būti gaunama informacija - nauji duomenys apie daiktus, reiškinius, savybes ir kt. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d., LR Konstitucijos 25 str. 1 d., Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).

Kadangi šmeižto esminis požymis yra neatitinkančios tikrovės informacijos paskleidimas, kuri pasireiškia teiginiais, atskleidžiančiais naują informaciją, o nuomonės išreiškimas, jei ji pagrįsta tikrais faktais, nesudaro šmeižto kaip nusikaltimo sudėties, todėl siekiant išsiaiškinti ar skunde nurodytos apie J. N. informacijos paskleidimas yra nauji šmeižiamojo pobūdžio faktai, ar tik kaltinamųjų J. M. ir N. B. nuomonė, kuria vertinama jau žinoma informacija, teismas iš esmės remiasi pagrindiniais įrodymais – liudytojų, apklaustų posėdžio metu, parodymais ir pateiktais įvairiais dokumentais.

Bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad J. M. ir N. B. sodininkų bendrijoje ,,Žaluma“ išsakė problemas dėl savavališkos statybos, nupirktos žemės, priimto dirbti bendrijoje darbuotojo, kelio ploto sumažinimo, įpareigojimo nukirsti medžius.

Pagal byloje esančius dokumentus galima daryti išvadą, kad kaltinamieji dėl minėtų klausimų tiesiog konstatavo faktus, tai yra, pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2012-09-14 savavališkos statybos aktą matyti, kad pastatas, kurio matmenys apie 10,4 x 6,75 m., aukštis apie 2,90 m, adresu Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškės, Žalumos 27-oji g. 13, pastatytas savavališkai, kurio statytojas ar jo atstovas yra J. N.. Sekančiai, iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-09-14 reikalavimo matyti, kad J. N. iki 2012-03-14 buvo įpareigotas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2012-08-23 rašte Nr. 48SD-(14.48.7)-6542 nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog žemės sklypo Nr. 111 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas J. N., G. N. yra pasistatę statinį (5,60 x 8,20 m) už žemės sklypo Nr. 111 ribų valstybinėje žemėje. Šie dokumentai objektyviai įrodo fakto buvimą dėl savavališkos statybos. Be to, ir pats nukentėjusysis J. N. teismo posėdžio metu parodė, kad bendro naudojimo žemės teritorijoje buvo pastatytas vagonėlis bei kad už savavališkai pastatytą vagonėlį buvo surašytas Statybos inspekcijos aktas, nurodydamas, kad neginčijo akto, nes turėjo pinigų sumokėti baudą. 2014-02-19 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-2851-9902, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Vilniaus r., Dūkštų sen., Brinkiškių k., už 4032,00 litų parduotas sodininkų bendrijai ,,Žaluma“ kuri yra atstovaujama J. N.. Pirkėjas įmokėjo į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sąskaitą pagal 2014-01-30 AB Swedbank banko mokėjimo nurodymus už 12000 kv. m. ploto žemės sklypą. Ši pirkimo – pardavimo sutartis neginčytinai įrodo faktą, kad sodininkų bendrija ,,Žaluma“, atstovaujama J. N. įsigijo žemės sklypą kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 12000 kv. m. Taip pat ir liudytoja Z. K., tvarkanti buhalterinę apskaitą sodo bendrijoje „Žaluma“ teismo posėdžio metu parodė, kad minėtas žemės sklypas buvo įsigytas už bendrijos pinigus, kuriuos įnešė bendrijos nariai. Taip pat dėl paraiškoje nurodyto teiginio, kad darbuotojas, priimtas nesant narių susirinkimo sprendimui, teigta, kad asmuo buvo įdarbintas pagal 2013 metų įstatus. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų dėl tuo metu galiojančių įstatų. Nežinoma, kas turėjo priimti darbuotoją - susirinkimas ar valdyba. Manytina, kad tik susirinkimas turėjo teisę sudaryti darbo sutartį ir pavedė tai atlikti valdybai. Dėl paraiškoje nurodyto teiginio, kad J. N. samdytų matininkų paruoštame genplane sumažintas kelio plotis, fakto tikrumą patvirtina byloje esantys planai, kuriuose matyti sodininkų bendrijoje ,,Žaluma“ esančio kelio pločio skirtumai, tai yra, nurodytas 5,0 m ir 0,6 m plotis. Kalbant apie paraiškoje nurodytą teiginį dėl neįvykdyto 2012-05-12 narių susirinkimo nutarimo dėl aukštaūgių medžių pašalinimo iš ribos tarp sklypų Nr. 416 ir 423, nustatyta, kad 2012-05-12 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ pakartotinio bendrijos narių susirinkime svarstytas N. D. prašymas dėl aukštaūgių medžių, pasodintų prie sklypo ribos klausimas. Bendru sutarimu nutarta šį klausimą pavesti bendrijos valdybai. Sekančiai 2013-02-11 sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ raštu J. R. įpareigojamas pašalinti labai aukštas tujas, pasodintas prie pat J. M. sklypo ribos. Nors pats nukentėjusysis teigė, kad bendrija neturi teisės to reikalauti, tačiau raštą J. R. parašė prašydamas jo pašalinti aukštas tujas. Liudytojų A. S., P. E., G. V., R. P. ir E. S. parodymai dėl to, kad N. B. rinko parašus, o J. M. skaitė paraiškos turinį dėl pirmininko vykdomos veiklos, duoti teismo posėdžio metu, praktiškai yra analogiški. Liudytojai parodė, kad N. B. su jais žodžiu diskutavo apie bendrijoje jos manymu esančias problemas, kilusias dėl pirmininko veiklos.

Konstatuotina, kad J. M. ir N. B., remdamiesi byloje esančiais dokumentais, patvirtinančiais faktus dėl savavališkos statybos, priimto dirbti bendrijoje darbuotojo, nupirktos žemės, kelio ploto sumažinimo, įpareigojimo nukirsti medžius, tiesiog išsakė savo nuomonę, t. y. jų supratimą, vertinimą bei požiūrį į J. N. veiksmus, neturėdami tikslo apšmeižti J. N.. Teiginiai apie J. N. veiksmus ir jų vertinimą yra asmens subjektyvi nuomonė. Nors vertinamieji teiginiai yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau, kaip minėta, jie pagrįsti faktais.

Teismas pažymi, kad sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimą svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens išsakyta kritika neperžengė leistinų ribų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją, o Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. K. K. gina asmenį, paskleidusį kad ir ne visai tikslią informaciją, jeigu jis tai padarė sąžiningai klysdamas. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad būtų pažeista pusiausvyra tarp teisės (laisvės) reikšti nuomonę, kritiką (kad ir aštrią) ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises, ir daro išvadą, kad J. M. ir N. B. neperžengė teisės skleisti informaciją įgyvendinimo ribų, be to, neturėjo tikslo paniekinti ar pažeminti.

Esant nurodytoms aplinkybėms J. M. ir N. B. dėl kaltinimo šmeižimu išteisintini, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo J. N. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ir jam išaiškintina teisė pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 2 p.), o prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 6 d.).

Byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai patvirtina, kad J. M. ir N. B. už atstovavimą byloje yra sumokėję: N. B. viso 415 eurų (b. l. 141-144; 179) ir J. M. viso 455 eurų (b. l. 146-149; 180). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nukentėjusiojo J. N., pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas ((duomenys neskelbtini) str. 6 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d. 1 p., 308 str., 313 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. ir N. B., dėl kaltinimo, pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo J. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu ir jam išaiškinti teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, o prašymą dėl proceso išlaidų atmesti.

J. M. ir N. B. atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir iš J. N. J. M. priteisti 455 eurų, o N. B. - 415 eurų šioms išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.