Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarties R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Radviliškio rajone (toliau – ir Institucija) 2007 m. spalio 19 d. R. K., remdamasis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, perrašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2007 m. gegužės 28 d. gautas A. V. skundas apie gretimame sklype vykdomus statybos darbus. 2007 m. gegužės 29 d. nuvykus į vietą nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) R. K. ūkio būdu rekonstruoja malkinę, indeksas (duomenys neskelbtini), sandėlį, indeksas (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, indeksas (duomenys neskelbtini). Malkinės užstatymo plotas iki rekonstrukcijos buvo 17,83 m² (ilgis 6,15 m, plotis 2,90 m), rekonstruojamos malkinės užstatymo plotas – 22,48 m² (ilgis 9,03 m, plotis 2,49 m). Rekonstruojamų sandėlio ir ūkinio pastato apie 1,2 m paaukštintos išorės šoninės sienos. Pakeistos rekonstruojamų statinių gegnės, stogo danga. Rekonstruojami statiniai nepriskiriami nesudėtingų statinių grupei, todėl atliekant rekonstrukciją šiems statiniams privalomas statybos leidimas. R. K. rekonstruoja statinius neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir išduoto statybos leidimo. Surašant protokolą pažeidėja nedalyvavo, nors jai buvo tinkamai pranešta. R. K. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, o už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 3 dalyje.

Institucijos 2007 m. spalio 30 d. nutarimu nustatyta, kad 2007 m. gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) savavališkai buvo pradėti rekonstruoti malkinė, indeksas (duomenys neskelbtini), sandėlis, indeksas (duomenys neskelbtini), ir ūkinis pastatas, indeksas (duomenys neskelbtini). Remiantis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartimi byla nagrinėjama iš naujo. Rekonstrukcija vykdoma ūkio būdu. Malkinės užstatymo plotas iki rekonstrukcijos buvo 17,83 m² (ilgis 6,15 m, plotis 2,90 m), rekonstruojamos malkinės užstatymo plotas – 22,48 m² (ilgis 9,03 m, plotis 2,49 m). Rekonstruojamų sandėlio ir ūkinio pastato apie 1,2 m paaukštintos išorės sienos. Pakeistos rekonstruojamų statinių gegnės, stogo danga. Dėl rekonstruojamų statinių 2007 m. gegužės 28 d. gautas kaimyno A. V. skundas. Statytoja neturi projektinės dokumentacijos, leidimo rekonstrukcijai. Nagrinėjant bylą pažeidėja nedalyvavo, nors jai buvo tinkamai pranešta. R. K. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, o už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė ATPK 159 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis ATPK 159 straipsnio 3 dalimi, R. K. paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt bauda.

R. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos 2007 m. spalio 30 d. nutarimą ir nutraukti bylą.

R. K. nurodė, kad nutarimas buvo priimtas nepranešus apie administracinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o dėl šio pažeidimo ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis (naudotis advokato pagalba, susipažinti su byla, duoti paaiškinimus ir t. t.). Be to, nutarimą priėmė nekompetentinga institucija.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundo nepatenkinti.

Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nurodė, kad R. K. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau tyčia vengė priimti jai skirtus dokumentus. Nerūpestingai ir neatsakingai elgdamasi ji pati apribojo savo teises. Teigė, jog Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Balsys, surašęs R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neperžengė savo kompetencijos ribų, nes veikė tiksliai pagal Statybos įstatymą ir vadovavosi ATPK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti ant formų, kurios nustatytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 26 ,,Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojo 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 13 patvirtintų Administracinio teisės pažeidimo protokolo, Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formų, Administracinio teisės pažeidimo protokolo formos užpildymo taisyklių bei Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje formos užpildymo taisyklių pakeitimo“, kuriuo rekomenduojama vadovautis ir apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriams.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 31 d. nutartimi skundą patenkino iš dalies. Teismas pakeitė R. K. Institucijos 2007 m. spalio 30 d. nutarimu pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį paskirtą nuobaudą – 2 000 Lt administracinę baudą, panaikindamas paskirtą nuobaudą pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį bei nutraukdamas R. K. administracinę bylą pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį, nesant šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o pagal ATPK 159² straipsnio 3 dalį jai paskyrė 2 000 Lt administracinę baudą. Prašymą dėl visiško paskirtos nuobaudos panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, nustatęs, kad R. K. atsisakė priimti jai per darbovietę siųstus dokumentus, konstatavo, kad R. K. buvo tinkamai informuota apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, t. y. ji pati, norėdama įgyvendinti savo procesines teises, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Teismas pažymėjo, jog ATPK 246³ straipsnio 1 dalis numato, kad teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos nagrinėja šio kodekso 159 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. A. Balsys, kuris atlieka teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijas Radviliškio rajone, įgyvendindamas savo funkcijas, vadovaujasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 3 punktu, kuriame numatyta, kad ATPK nustatytais atvejais jis turi teisę surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Teismas padarė išvadą, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nepažeidžiant institucijos kompetencijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad R. K. argumentas, jog surašytas protokolas neatitinka nustatytos formos, atmestinas, kadangi Institucijos 2007 m. spalio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 6 surašytas ant protokolo formos, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 26, t. y. protokolas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad R. K. rekonstruojami pastatai priskirtini nesudėtingiems statiniams (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – Reglamentas STR 1.01.07:2002) 6.2 p.). Pagal Reglamento STR 1.01.07:2002 1 priedo 1 lentelę, minėti rekonstruojami statiniai priskirtini II grupei (t. y. namų ūkio pastatas be gyvenamųjų patalpų, kurio didžiausias aukštis 7,5 m, didžiausias plotas 80 kv. m ir kuris yra statomas mieste). Teismas įvertino Reglamento STR 1.01.07:2002 12.4.2, 12.4.3, 13 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, jog Institucijos nutarime nurodyta, kad R. K. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą (statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą) ir 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą (statytojas privalo įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą), ir veika kvalifikuota pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju rekonstruojamam nesudėtingam pastatui statybos leidimas yra nereikalingas (Reglamento STR 1.01.07:2002 12.4.3 p.). Teismas padarė išvadą, kad byloje esanti medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog teisės pažeidimas buvo, tačiau Institucija neteisingai kvalifikavo padarytą veiką. Teismas konstatavo, jog R. K. pažeidė Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą (statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą), t. y. jos veika atitinka ATPK 159² straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, bei atsižvelgiant į tai, jog veika yra perkvalifikuojama iš sunkesnės į švelnesnę, R. K. skirtina ATPK 159² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali 2 000 Lt bauda, o administracinė byla pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį nutrauktina, nesant šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

II.

R. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį, paliekant galioti nutarties dalį, kuria panaikinta Institucijos 2007 m. spalio 30 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinė byla nutraukta, pakeičiant šios nutarties dalies formuluotę panaikinti administracinę nuobaudą į formuluotę panaikinti 2007 m. spalio 30 d. nutarimą, bei panaikinant nutarties dalį, kuria R. K. pagal ATPK 159² straipsnio 3 dalį paskirta 2 000 Lt administracinė bauda. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 19 straipsnio 1 dalyje, todėl padarė pažeidimą, nustatytą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Teismas konstatavo, jog nutarimas priimtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūno, todėl privalėjo bylą pagal teismingumą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris nagrinėja bylas, kai atsakovas yra centrinis administravimo subjektas.

2. Teismas, nurodydamas, kad Institucija veikė pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytą kompetenciją, pažeidė šią įstatymo nuostatą, nes pagal ją apskrities lygio statybos valstybinę priežiūrą atlieka ir administracinių teisės pažeidimų protokolus bei nutarimus surašo apskričių viršininkų administracijų įgalioti pareigūnai (ABTĮ 89 str. 1 d. 2 p.). Teismas, konstatuodamas, kad nutarimą priėmė centrinis administravimo subjektas, privalėjo konstatuoti, kad A. Balsys nėra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotas asmuo, nes jis pateikė Šiaulių apskrities viršininko administracijos įgaliojimą (ATPK 246³ str. 2 d. 1, 2 p.).

3. Teismas pažeidė ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi pagal jas leidžiama priimti tik vieną iš šios dalies 1 – 5 punktuose nurodytų sprendimų. Šiuo atveju teismas priėmė du sprendimus: panaikinti nuobaudą ir bylą nutraukti (ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p.) bei pagal ATPK 159² straipsnio 3 dalį paskirti 2 000 Lt administracinę baudą, nors toks bylos išsprendimo būdas iš viso nenumatytas ABTĮ 124 straipsnyje. Teismo nutarties rezoliucinės dalies formuluotė – panaikinti administracinę nuobaudą, neatitinka ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, nes pagal jį naikinamas yra nutarimas, o ne nuobauda.

4. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka savavališkos statybos akte užfiksuotų tariamų pažeidimų faktų ir formuluočių, kuriais remiantis jis buvo surašytas. Savavališkos statybos akte, administracinio teisės pažeidimo protokole konstatuotas pastato priskyrimas vienai ar kitai nesudėtingų statinių grupei nėra teismo kompetencija (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 ,,Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (toliau – Reglamentas STR 1.09.06:2007) 16 – 18 p.). Teismas sukūrė tokią situaciją, kai tie patys statiniai yra priskirti ir I, ir II grupės nesudėtingų statinių kategorijoms.

5. Teismas neteisingai konstatavo, kad apie administracinės bylos nagrinėjimą jai buvo tinkamai pranešta, nurodydamas, jog remiasi M. P. paaiškinimais. M. P. teismo posėdyje nebuvo apklausta, todėl teismas neteisėtai jos raštišką paaiškinimą laikė įrodymu, pažeisdamas ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles. Priimant nutarimą buvo pažeisti ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 272 straipsnio reikalavimai.

Šiaulių apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. Balsys, surašęs R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 159 straipsnio 3 dalį ir išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, neperžengė savo kompetencijos ribų, nes veikė tiksliai pagal Statybos įstatymą ir vadovavosi ATPK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas buvo surašyti ant formų, kurios nustatytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2005 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 26, kuriuo rekomenduojama vadovautis ir apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriams.

2. R. K. buvo tinkamai informuota apie administracinės bylos nagrinėjimą, nes atsisakymas priimti dokumentus prilyginamas jų įteikimui.

3. Teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame būtent ir nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismas panaikina nutarimą ir paskiria administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš bylos matyti, kad minėtą 2007 m. spalio 19 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei šio protokolo pagrindu priimtą 2007 m. spalio 30 d. nutarimą atitinkamai surašė ir priėmė Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Radviliškio rajone A. Balsys. Pagal šio specialisto užimamas pareigas jis yra tinkamas viešojo administravimo subjektas, turintis teisę atlikti minėtus veiksmus. Tai matyti iš Statybos įstatymo 27 straipsnio 6 dalies (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija) 3 punkto (Apskrities viršininko administracijos įgalioti pareigūnai pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytą kompetenciją turi teisę ATPK nustatytais atvejais surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių teisės pažeidimų bylas teismui); ATPK 246³ straipsnio (2007-04-19 įstatymo Nr. X-1101 redakcija) 1 dalies (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos nagrinėja šio kodekso 158-1 straipsnyje, 159 straipsnio trečiojoje, penktojoje, septintojoje dalyse, 159-1 straipsnyje, 159-2 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, ketvirtojoje, penktojoje, šeštojoje, septintojoje, aštuntojoje ir devintojoje dalyse, 189-1 straipsnyje, 189-2 straipsnio pirmojoje dalyje, 189-12, 189-15 straipsniuose numatytas administracinių teisės pažeidimų bylas) bei šio straipsnio 2 dalies 2 punkto (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turi teisę apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (skyriaus) vadovas, vadovo pavaduotojas ir vadovo įgalioti pareigūnai); Reglamento STR 1.09.06:2007 16.2 punkto (Pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą ATPK nustatyta tvarka ir terminais statytojui <...> surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėja administracinių teisės pažeidimų bylas dėl protokoluose išdėstytų pažeidimų, priima nutarimus dėl administracinių nuobaudų paskyrimo). Todėl šiais klausimais apeliantės nurodyti argumentai kolegijos pripažintini nepagrįstais.

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą: toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas; teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Kolegija pažymi, kad, taikydamas šią procesinės teisės normą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundžiamame nutarime nurodytos administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos tinkamumo klausimą, turi teisę aiškinti teisės aktų nustatytų pažeidimo kvalifikavimo požymių atitikimą ar jų neatitikimą konkrečioje situacijoje, kuri fakto pavidalu nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. Šiuo atveju tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę spręsti klausimą dėl ginčo statinių priklausomumo nesudėtingų statinių kategorijai, t. y. spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo kvalifikacijos pakeitimo iš ATPK 159 straipsnio 3 dalies į ATPK 159² straipsnio 3 dalį. Patikrinusi bylą administracinio nusižengimo kvalifikacijos pagal ATPK tinkamumo aspektu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu pateiktais argumentais bei išvadomis ir konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ATPK 159² straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais bei išvada dėl apeliantės informavimo apie procesinius veiksmus tinkamumo.

Taigi, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Kartu kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo priimti nutarimą, o ne nutartį (ABTĮ 124 str. 3 d.), todėl kolegija, nekeisdama pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo iš esmės, pakeičia jo procesinę formą iš nutarties į nutarimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, nurodant, kad paliktinas nepakeistas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutarimas, ir apeliacinio skundo nepatenkinti.

Nutartis neskundžiama.