Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikino uždraudimo bendrauti su vaiku, civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl tėvo valdžios apribojimo, išvadą duodanti institucija – Švenčionių rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 14 d. nutartimi prašymą tenkino – pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui J. S. matytis su sūnumi D. S. iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nutartį motyvavo tuo, jog atsakovas savo elgesiu daro žalingą įtaką berniuko raidai, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalimi uždraudė atsakovui matytis su sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindą.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 str.) be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš tokių laikinųjų apsaugos priemonių, įtvirtintų Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 7 p., yra uždraudimas vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nukentės nurodyti vaiko interesai ar iškils reali grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi tokių laikinųjų apsaugos priemonių.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio turinio, ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo J. S. valdžią sūnui D. S. . Civilinio kodekso 3.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, ieškovės nurodomas aplinkybes, jog atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis bendrauti su sūnumi, jomis naudojasi netinkamai, girtauja, keikiasi sūnaus akivaizdoje, daro žalingą įtaką vaikui, į tai, kad jis tiesiogiai susijęs su prioritetiškai ginamais nepilnamečio vaiko teisėmis ir teisėtais interesais, kolegija sprendžia, jog teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Kolegija pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo sutuoktiniui matytis su nepilnamečiu vaiku, teismui pakanka įsitikinti tuo, jog tėvo bendravimas su vaiku iki teismo sprendimo priėmimo gali būti žalingas vaiko gerovei, jo fizinei ir psichinei sveikatai. Atskirajame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad atsakovas nedaro vaikui neigiamos įtakos, negirtauja, nesudaro pagrindo pripažinti, jog laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta nepagrįstai. Tai, kad pasak apelianto ieškovė netinkamai augina ir auklėja vaiką, taip pat nepaneigia teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo, tokios aplinkybės gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą iš esmės ir sprendžiant ar pareikštas ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismo nutartimi pažeidžiama tėvo teisė bendrauti su sūnumi ir atitinkamai sūnaus teisės matytis ir bendrauti su sūnumi, kadangi laikinoji apsaugos priemonė yra visuomet susijusi su tam tikrų teisių suvaržymais, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas, jeigu jis padeda garantuoti dar svarbesnių teisių, tokių kaip vaiko psichinė ir fizinė sveikata, jo gerovė, apsaugą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-01-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.