Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), (toliau - ir Bendrovė) registruota adresu: (duomenys neskelbtini), vadovu nuo 2023-09-05, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-08-20 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 48744,61 Eur, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2024-01-01 iki 2025-07-20, T. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau ir MAĮ) 40 str. 1 d. 1 p. nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą — laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 str. 1 d. 1 p. numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką.

Taip pat nurodo, jog išanalizavus pateiktus banko duomenis, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI prie FM. Jeigu T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nebūtų atlikęs minėtų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų iš viso padengta. Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo T. B. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi T. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Bendrovei nėra iškelta bankroto byla, todėl Bendrovė privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Daro išvadą, kad Bendrovės vadovas T. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2024-01-01 iki 2025-07-20, nustatyta, kad T. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Taip pat nurodo, jog CK 6.930¹ str. nėra taikomas, nes atsiskaitymo su žemesnės eilės kreditoriais metu Bendrovė turėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pabrėžia ir tai, jog nuo to momento, kai atsirado prievolė VMI, Bendrovė vykdė ūkinę komercinę veiklą, atsiskaitinėjo su savo kreditoriais kitų turimų būtinų įsipareigojimų pagrindų, jog tęstų savo veiklą. Kadangi taikant CK 6.930¹ str. yra svarbus būtent vadovo žinojimas, tai galima pagrįstai konstatuoti ir tai, jog Vadovas galėjo sužinoti apie Bendrovės neturėjimą pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti ne anksčiau, kaip 2025-04-30, gavęs VMI išvadą. Iki to laiko Vadovas pagrįstai tikėjosi, jog VMI mokestinė nepriemoka bus išdėstyta, todėl ir nelaikė Bendrovės neturint pakankamai lėšų atsiskaitymui su VMI. Todėl, įvertimus visas nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką mano, jog Vadovo tyčios, kaip būtinos sąlygos ANK 120 str. 1 d. taikymui, nėra, o tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

Dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka

Motyvuojamoji dalis

ANK 630 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek asmuo traukiamas atsakomybėm bei jo atstovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jiems nedalyvaujant, apie vyksiantį teismo posėdį buvo pranešta visiems proceso dalyviams, kurie į teismo posėdį ir neatvyko, todėl ši byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Teismas, įvertinęs VMI pareiškimo argumentus ir pateiktą medžiagą, pripažįsta, jog pareiškimas netenkintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už kreditorių teisių pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, atsakomybėn gali būti traukiamas arba įmonės vadovas, arba atsakingas asmuo. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, tai yra suvokiant, kad dėl jo padarytos veikos įmonė negalės ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

VMI savo pateiktame pareiškime nurodo, jog Bendrovės vadovas T. B., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pats T. B. teismui pateiktame atsiliepime nurodo, jog jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio, sudėties, kadangi nebuvo tyčios.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju mokestinė nepriemoka už 2024 m. rugsėjo mėn. susidarė pagal patikslintą deklaraciją, kuri buvo pateikta 2025-01-29, kas šiuo atveju iš esmės patvirtina, jog Bendrovė ir jos vadovas apie mokestinę nepriemoką sužinojo tik 2025-01-29 pateikus patikslintą deklaraciją už 2024 rugsėjo mėn. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog iki tol, jokios nepriemokos nebuvo fiksuotos, todėl Bendrovė ir jos vadovas neturėjo jokio pagrindo laikyti VMI pirmesnės eilės kreditoriumi ar žinoti apie galimą įsiskolinimą.

Teismui pateiktame pareiškime VMI iš esmės akcentuoja, jog jeigu T. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nebūtų atlikęs mokėjimų kitiems kreditoriams, kaip pavyzdį pateikiant mokėjimus – 2024-09-30 11146,22 Eur D. K.; 2024-10-24 200000 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2024-12-1934751,06 Eur Kooperatinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, ir pervestas sumas būtų skyręs nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė arba būtų iš viso padengta. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas iš esmės atkreipia dėmesį, jog minėti pavedimai buvo atlikti iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikiant patikslintą deklaraciją, t. y. iki 2025-01-29, kada ir susidarė mokestinė nepriemoka bei apie kurią tapo žinoma ir pačiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui T. B.. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog kita nepriemokos dalis atsirado dar vėlesniu laikotarpiu, kai buvo pateiktos pirminės deklaracijos už 2025 m. kovo, balandžio ir birželio mėnesius. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad T. B., iki patikslintos deklaracijos pateikimo, t. y. 2025-01-29, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, neturėdamas tyčios išvengti mokestinės prievolės, bet nežinodamas, jog turi nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais.

Be kita ko, iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik sužinojusi apie susidariusią nepriemoką valstybės biudžetui, dar 2025-01-31 VMI pateikė prašymą atleisti nuo PVM delspinigių mokėjimo (b. l. 67-68) bei 2025-03-18 VMI teikė prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (b. l. 80-81), tačiau mokesčių administratoriaus sprendimais šie prašymai buvo atmesti (b. l. 72-78, 82-84). Teismo vertinimu, šie duomenys neabejotinai rodo, jog T. B. veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir siekio išvengti įsipareigojimų, priešingai, akivaizdu, jog pastarasis iš karto ėmėsi veiksmų, siekiant gauti mokestinės nepriemokos atidėjimą bei atleidimą nuo delspinigių.

Aplinkybę, jog T. B. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios bei siekio nevykdyti įsipareigojimų VMI patvirtina ir tai, jog mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo vis mažinama, ką patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas (b. l. 86-93). Taip pat bylos medžiaga patvirtina ir tai, jog dalis mokėtino PVM (448045,78 Eur) buvo užskaityta su Grupės įmonėmis, ką patvirtina PVM dengimo iš Grupės įmonių ataskaita (b. l. 70-71) bei dalį nepriemokos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė (8000 Eur) kita Grupės įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 94). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, jog įmonė nevengė, pripažino susidariusias nepriemokas ir siekė padengti susidariusią nepriemoką.

Dar daugiau, iš VMI pateiktos išvados „Dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ matyti, jog nurodoma bendra mokestinės nepriemokos suma 118048,30 Eur (dalis nepriemokos įskaityta), o teismui pateiktame pareiškime nurodoma, jog mokestinės nepriemokos suma – 25305,44 Eur ir 23 439,17 Eur delspinigių, t. y. mokestinės nepriemokos suma ženkliai sumažėjo. Šiuo atveju pastebėtina, jog VMI duomenų, kokia buvo pradinė mokestinės nepriemokos suma, kokia mokestinės nepriemokos suma buvo padengta Grupės įmonių ir pan., teismui nepateikė, nurodydama tik šiai dienai esančius mokestinės nepriemokos bei delspinigių dydžius, tačiau, teismo vertinimu, minėti duomenys vertinant, ar T. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėties požymiai, nagrinėjamu atveju būtent tiesioginė tyčia, yra itin svarbūs. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pati VMI iš esmės nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, t. y. byloje nėra duomenų, ar įmonei buvo siųsti raginimai, ar buvo atliktas įmonės operatyvus patikrinimas ir pan.

Pastebėtina, jog analizuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą (b. l. 86-93) matyti, jog nors T. B. avanso apyskaitos laikotarpiu nuo 2025-02-01 iki 2025-08-31, būdamas skolingas valstybei, iš Bendrovės sąskaitos atliko mokėjimus ir ketvirtos eilės kreditoriams, tačiau matyti ir tai, jog tuo pat metu buvo dengiamas įsiskolinimas ir VMI, o tai vėlgi rodo, jog T. B. veiksmuose nebuvo piktybiškumo ir tyčinio siekio išvengti savo įsipareigojimų valstybei. Teismo vertinimu atlikti atsiskaitymai su ketvirtos eilės kreditoriais neabejotinai buvo svarbūs Bendrovės veiklai, kadangi po to įmonė gavo ir pajamų, kurias galėjo nukreipti ir atsiskaitymams su VMI, kas nagrinėjamu vertinimu laikytina ne T. B. piktybiškumu, o tik kaip siekiu gauti pajamų ir vykdyti savo įsipareigojimus valstybei bei išsaugoti savo Bendrovę.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, jog T. B. kreditorinių interesų eiliškumą pažeidė tyčia ir sąmoningai, suvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, kas yra būtinoji ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties sąlyga, todėl T. B. administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina, kad T. B. atstovės atsiliepime buvo pateiktas prašymas atlyginti T. B. išlaidas už advokato pagalbą. Teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, apie T. B. patirtas išlaidas dėl jam teiktos teisinės pagalbos, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutaria:

Nutraukti pradėtą administracinę teiseną UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. B. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

T. B. atstovės advokatės Ž. S. prašymą dėl proceso išlaidų, susidariusių teikiant teisinę pagalbą T. B., palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.